Karališkoji rezidencija skendi užmarštyje

Kidulių miestelyje nuo seno gyveno didikai, bet dabar dvaro ateitis neaiški

Jaukus Kidulių miestelis išsiskiria dvaro statinių gausa. Deja, gražios architektūros ūkiniai pastatai yra apleisti ir apiplėšti. Neaiški ir dvaro ateitis, kai iš jo išsikels poliklinika.

Avarinės būklės ir buvusi alaus darykla – ten gyvenantys žmonės neturi lėšų savo būstams remontuoti. Kadaise grožiu garsėjęs parkas dabar sulaukėjęs, bet tebėra mėgstama miestelėnų pasivaikščiojimo vieta.

Atvažiuodavo rusų caras

Kiduliai su čia gyvenančiais didikais minimi dar XVI amžiuje. Čia buvo įsikūręs ir vyskupas Juozapas Mikalojus Karpis, vėliau – Prūsijos karalius Vilhelmas III, kuris atvyko po pralaimėjimo Napoleonui. Į Kidulius su karaliumi pasikalbėti atvykdavo Rusijos caras Aleksandras I. Prūsų monarchas čia rezidavo iki 1807 metų, kol buvo pasirašyta Tilžės taikos sutartis.

1837 metų Kidulių valsčių caras už karinius nuopelnus dovanojo generolui leitenantui baronui Jonui fon Ofenbergui. Jis ėmėsi kurti parką, sodino retus medžius, gėles. Baronas mėgo sodininkystę, asmeniškai prižiūrėjo medžius, oranžeriją. Parke ant kalvos augančiame ąžuole jis įsirengė stebėjimo aikštelę. Vietiniai gyventojai barono dvarą vadino pilimi.

Nuo XIX amžiaus antrosios pusės iki 1940 metų dvarą valdė grafai Tiškevičiai. Jie daug dėmesio skyrė ūkininkavimui, čia stovėjo net 32 dvaro statiniai: oficina, spirito, vėliau – alaus darykla, klėtis, kumetynas, tvartai.

Sovietmečių daugelis jų nepakeitė paskirties tik priklausė tarybiniam ūkiui. Jame dirbęs Vytautas Kuncaitis prisimena, kad 3 tūkst. ha turėjusiame ūkyje buvo vystoma daržininkystė. „Bet dabar viskas nunykę. Štai iš keturių buvusių senųjų kluonų liko tik vienas, kiti – sudegė per gaisrus senesniais ir naujais laikais”, – pasakojo jis.

Nykstantys svirnai

Prie pagrindinės miestelio gatvės akį traukia dideli senoviniai raudonų plytų svirnai. „Jie galėtų būti miestelio puošmena, bet dabar tai – Kidulių žaizda”, – apgailestavo miestelio bendruomenės pirmininkė Birutė Bosienė.

Kidulių gyventoja Rima Antanaitienė pasakoja, kad dar neseniai svirno stogo kampus puošė metalo dirbiniai. „Juos nuplėšė metalo vagys, o laikas ardo stogą, sienas”, – kalbėjo moteris.

Ne geresnis likimas ir kitų ūkinių statinių. Nepriklausomybės laikais buvusią karvidę ir kiaulidę nusipirko vienas ūkininkas. „Jis čia buvo įrengęs skerdyklą, tačiau ji neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų, o šeimininkas lėšų investicijoms neturėjo, todėl dabar ir šie pastatai stūkso apleisti”, – pasakojo B.Bosienė.

Buvusioje oficinoje ir alaus darykloje įrengti butai. Šie statiniai irgi prastos būklės. Viename šių butų gyvenanti Marija Kleinienė sakė, kad buvusios daryklos pastato stogas kiauras, drėksta sienos. „Lyjant vanduo bėga laidais, – teigė ji. – čia butai privatizuoti, bet neturime lėšų namo priežiūrai. Laimei, man padeda sūnus, kuris atvažiavęs vis ką nors paremontuoja.”

Moteris pasakojo, kad šiame name praėjusio amžiaus pradžioje dirbo jos uošvis. „Jis daug pasakodavo apie savo darbą, – kalbėjo M.Kleinienė. – Pasak uošvio, čia buvo verdamas labai skanus alus. Darbuotojai jo galėję gerti kiek norėję. Dvaro šeimininkai buvo geri žmonės, daryklos darbininkų šeimoms duodavo malkų, grūdų”.

M.Kleinienė prisimena dvaro parko grožį. „Po medžiais ponai buvo įsirengę staliukus, suolelius, pavėsinę, – sakė moteris. – Neseniai Kiduliuose lankėsi Tiškevičių palikuonis, kažkuris iš anūkų. Jis kalbėjo, kad jo protėviai, jei prisikeltų ir pamatytų, kas likę iš buvusių valdų, antrą kartą numirtų”.

Rūmų ateitis miglota

Labiausiai bendruomenė susirūpinusi neoklasicistinio stiliaus Kidulių dvaro rūmų likimu. Dabar čia įsikūrusi ambulatorija, o palėpėje – biblioteka. Kidulių seniūnas Juozas Valaitis sakė, kad gydymo įstaigai statomas naujas pastatas. „Kol kas nežinome, kas įsikurs dvare, – kalbėjo jis. – Galbūt miestelio muziejus arba išplėsime biblioteką.”

Gyventojai baiminasi, kad nesant jokių konkrečių planų ar bent vizijų ištuštėjęs pastatas gali tapti dar vienu skauduliu, miestelio pastatu vaiduokliu. „Jau dabar rūmams reikia remonto, čia neliko gražių laiptų”, – kalbėjo B.Bosienė.

Šalia dvaro vešintis parkas tebėra mėgstama Kidulių gyventojų vieta. 1986 metais jis buvo paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. „Tačiau parkas jau sulaukėjęs, čia verkiant reikėtų apgenėti medžius, iškirsti beverčius krūmynus, bet tai ne miestelio jėgoms”, – apgailestavo B.Bosienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.