Režisierius Algirdas Latėnas kartu su scenografu Gintaru Makarevičiumi, kostiumų dailininke Sandra Straukaite, kompozitoriumi Faustu Latėnu Baltarusijos nacionaliniame teatre pastatė Williamo Shakespeare’o „Makbetą”
Net du spektaklius – Williamo Shakespeare’o „Makbetą” Minske ir Moliere’o „Don Žuaną” Breste – praėjusiais metais Baltarusijoje pastatė lietuvių režisierius, Valstybinio jaunimo teatro meno vadovas Algirdas Latėnas. Beje, gruodžio viduryje vykusi „Makbeto” premjera – jau trečiasis mūsų menininko pastatymas kaimyninėje valstybėje. Prieš trejus metus Latėnas pirmąkart kūrė baltarusių teatre – Breste pastatė Antono Čechovo „Dėdę Vanią”.
Baltarusiai sužavėti
Jau pirmuose kritikų atsiliepimuose apie Latėno pastatytą Shakespeare’o „Makbetą” Nacionaliniame akademiniame Jankos Kupalos teatre tarsi susitarus teigiama, kad „šiuo darbu režisierius atnešė į Baltarusiją europinės kultūros”. Dar aistringiau apie spektaklį kalbėjusi prezidento patarėja kultūrai pareiškė, kad lietuvio pastatymas yra ne tik didelė Jankos Kupalos teatro sėkmė, bet ir reikšmingas įvykis visam Baltarusijos teatrui.
„Nežinau, ar taip yra iš tikrųjų, tačiau šiuos žodžius girdėti buvo malonu, – juokiasi Latėnas. – Gal mes čia, Lietuvoje, žiūrėdami savo spektaklius kai ko jau nematome, o štai kaimynai iškart pastebi išskirtinį mūsų režisierių braižą, vertina stilistiką, kuri tolima nuo buitinio pjesės traktavimo.”
„Ar jaučiasi Latėnas ne tik Lietuvos, bet ir Europos kultūros atstovas?” – teiravomės. – „Nežinau. Aš statau spektaklį taip, kaip suprantu pjesę, kaip man įdomu ją pateikti, ir tikrai negalvoju apie tai, ar atstovauju kokiai nors kultūrai, ar ne, – sako Latėnas ir priduria: – Beje, ir Europoje sukuriama daug prastų spektaklių…”
Latėnas pasakoja, kad „Makbetas” yra viena Shakespeare’o tragedijų, kurias po „Ričardo III” labai norėjo statyti. Šįkart sutapo režisieriaus svajonės ir teatro pageidavimai. Svarbu buvo ir tai, kad baltarusių nacionaliniame teatre dirba labai pajėgi jaunų aktorių trupė, kuria patikėjęs Latėnas ėmėsi įgyvendinti savo sumanymą.
Lietuvių „desantas”
Puikiausių atsiliepimų apie „ryškų ir netikėtą vyksmą scenoje” sulaukė ir kartu su režisieriumi Latėnu dirbę kolegos bei bendraminčiai – scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, kompozitorius Faustas Latėnas.
„Tai, kad spektaklį stačiau su lietuvių menininkų kūrybine grupe – visiškai normalus dalykas, daugelis režisierių taip dirba, – aiškina Latėnas. – Tik anksčiau vis kuklindavausi, o paskui gailėdavausi. Nes labai sunku būdavo dirbti, kol užsienio dailininkai, pavyzdžiui, suprasdavo, kaip ir ką įsivaizduoju scenoje, kol jie perprasdavo mano režisūros stilistiką.”
Baltarusių kritikai, vertindami Latėno pastatymą, atkreipia dėmesį į kiek netikėtą režisieriaus sprendimą – pagrindinio tragedijos veikėjo vaidmuo skirtas ledi Makbet. Jos (aktorė Svetlana Zelenkovskaja) ir Makbeto (aktorius Olegas Garbuzas) meilė, jų aistringas valdžios siekis pastūmėja sutuoktinius į žmogžudystę ir… netikėtai Latėno traktuojamą finalą.
Perspektyvos
Paklaustas, kaip vertina savo pastatymą Minske, Latėnas nusijuokia: „Esu visiškai nešiuolaikiškas menininkas, nemoku kiekvienu darbeliu girtis ir garsiai šaukti, koks aš genialus, – sako Latėnas. – Darbas nebuvo lengvas, patyrėme įvairių trukdžių, nesklandumų. Tačiau per paskutines repeticijas visi spektaklį kūrę žmonės labai puikiai vieni kitus suprato, darniai dirbo. Spektaklis, manau, pavyko.”
Pasak Latėno, baltarusių teatras jau užmezgė ryšius su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, – siekia kūrybinio bendradarbiavimo ir nori kuo greičiau įstoti į tarptautinę nacionalinių teatrų asociaciją. Gal minskiečių ateities planuose atsiras ir Latėno pastatyto „Makbeto” gastrolės. Tačiau, anot režisieriaus, verčiau nelaukti, – premjeriniai „Makbeto” spektakliai sausio 10 ir 27 dienomis. Jau laikas pasirūpinti vizomis; juk Minskas kiek toliau nei už šimto kilometrų nuo Vilniaus.