Savivaldybė aiškinsis, ar galės atsižvelgti į ilgai dirbančių gyventojų norą važinėti viešuoju transportu, tačiau politikus jau dabar baugina būsimos išlaidos
Savivaldybės administracija kartu su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių konfederacija surengė įmonių apklausą, norėdami suderinti keleivinio transporto ir įmonių darbo grafikus. Tačiau politikai baiminasi, kad papildomiems autobusų reisams reikės daugiau lėšų.
Šiais metais žadama svarstyti užsienio konsultantų pasiūlymus, kaip pertvarkyti visą viešojo transporto sistemą, bet specialistai abejoja, ar tai bus įmanoma padaryti per artimiausius kelerius metus.
Darbininkams sunku grįžti namo
Atokesniuose mikrorajonuose darbininkams sudėtinga grįžti po vakaro pamainos viešuoju miesto transportu. Paskutiniai autobusai ir troleibusai į paskutinius reisus išvažiuoja po 22 val. „Pramonininkai pasiūlė surengti įmonių apklausą ir paderinti autobusų grafikus, – sakė Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras. – Per lapkritį ir gruodį atsiliepė kelios dešimtys įmonių, kurios anketose nurodė, kada baigia darbus jų darbuotojai. Per sausį išanalizuosime gautus rezultatus. Tačiau tendencijos aiškios – vėlai baigiantiems darbą žmonėms sudėtinga grįžti į namus iš atokesnių pramoninių rajonų – Palemono, Žemųjų Šančių, Taikos prospekto, Draugystės gatvės.”
Pasak P.Kero, žadama kreiptis į miesto Tarybą padidinti dotacijas viešajam transportui. „Kol kas nenorėčiau prognozuoti, kiek reikės papildomų pinigų, tačiau ilgesnis vairuotojų darbas pareikalaus papildomų sąnaudų”, – sakė P.Keras.
Kauno miesto tarybos Savivaldos ir ekonomikos komiteto pirmininkas Eligijus Dzežulskis–Duonys mano, kad bus sudėtinga rasti papildomų pinigų. „Savivaldybės subsidijos viešajam transportui jau dabar neatitinka sąnaudų, todėl bus sudėtinga finansuoti papildomus reisus į atokius miesto rajonus. Tačiau būtina rasti lėšų įrengti atskiras juostas viešajam transportui Savanorių prospekte ir miesto centre”, – mano politikas.
UAB „Kauno autobusai” generalinis direktorius Mindaugas Grigelis teigė, kad įmonei apsimokės vėliau važinėti, jei bus pakankamas keleivių srautas. „Kitu atveju reikės papildomų dotacijų, tačiau nekils jokių problemų derinti transporto grafikus prie darbuotojų poreikių ankstesniu laiku”, – sakė M.Grigelis.
Per metus iš miesto biudžeto subsidijuoti viešąjį transportą skiriama 25 mln. litų. Už bilietus „Kauno autobusai” ir „Autrolis” uždirba apie 40 mln. litų.
Užmirštas miesto centras
Transporto skyrius žada atsižvelgti ir į gyventojų nuomonę apie viešąjį transportą. „Jie savo pageidavimus gali pareikšti seniūnijose, kur yra parengtos apklausos anketos. Jas analizuosime sausį”, – teigė P.Keras.
Daugelis žmonių norėtų, kad atokesniuose mikrorajonuose autobusai kursuotų daug dažniau. Taip pat redakcija yra sulaukusi skaitytojų atsiliepimų, kad vakarais po 22 val. iš autobusų ar geležinkelio stoties neįmanoma išvažiuoti nei troleibusais, nei autobusais. „Tai mūsų skaudulys – miesto centre viešasis transportas tikrai turėtų ilgiau važinėti, tačiau tam reikia papildomų lėšų, – kalbėjo P.Keras. – Tačiau tikimės, kad politikai supras šios problemos svarbą ir žmonės galės iš centro išvykti ir vėlesniu paros metu”.
Pasak P.Kero, naktinių maršrutų kol kas neplanuojama. „Turėjome tokią idėją, tačiau keleivių srautai naktimis nėra dideli”, – sakė jis.
M.Grigelis teigė, kad jau galvojama apie maršrutus į būsimą „Akropolį”. „Dabar Karaliaus Mindaugo prospektu nevažiuoja joks viešasis transportas, – sakė jis. – Manome, kad iki būsimo pramogų ir prekybos centro galės važiuoti tie autobusai, kurie dabar maršrutą baigia geležinkelio stotyje.”
Ekspertai siūlo keisti sistemą
Kauno viešojo transporto tobulinimo studiją prieš pusmetį atliko Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko samdyti konsultantai, kai buvo nuspręsta miestui suteikti paskolą įsigyti naujų autobusų ir troleibusų. „Ši studija ilgokai gulėjo Savivaldybėje, – sakė E.Dzežulskis–Duonys. – Šių metų pradžioje ją pagaliau svarstysime.”
Pasak jo, ekspertai siūlo padažninti autobusų ir troleibusų reisus, kad jie kursuotų kas 5 – 7 minutes, bet atsisakyti kai kurių mažiau populiarių maršrutų.
Tačiau M.Grigelis abejoja, ar tokius pasiūlymus įmanoma įgyvendinti per artimiausius kelerius metus. „Žmonės pripratę prie ilgų maršrutų, kai nereikia laipioti iš vieno troleibuso ar autobuso į kitą. Tai bus įmanoma, kai įdiegsime valandinius bilietus”, – kalbėjo M.Grigelis.
Bilietai dar nebrangs
Pasak P.Kero, nors išlaidos viešajam transportui didėja, iki pavasario tarifai nebus keičiami. „Tada atliksime analizę ir teiksime projektą miesto Tarybai. Ji ir spręs, ar kompensuoti augančias išlaidas kurui, vairuotojų atlyginimams iš miesto biudžeto, ar branginti bilietus”, – kalbėjo Transporto skyriaus vedėjas. Pasak jo, viešojo transporto paslaugos keleiviams galėtų brangti apie 10 proc.
Maršrutinių mikroautobusų įmonių savininkai jau šių metų pradžioje prašys Savivaldybės administracijos leisti padidinti važiavimo kainą iki 2 litų. „Dabartinė pusantro lito kaina jau seniai yra nuostolinga, nes pabrango kuras, reikėjo atnaujinti automobilių parką, būtina kelti atlyginimus vairuotojams”, – teigė UAB „Girobusas” generalinis direktorius Gintaras Girkontas.