Šiuolaikinis būstas ekologijos požiūriu nėra geras. Jei jus kankina galvos skausmai ar dažnai serga vaikai, pats laikas apsižvalgyti – gal pats laikas ką nors skubiai keisti. Taupyti tikrai neverta – juk kalbama apie sveikatą.
Mažai kas žino, kad šiuolaikiniai baldai tiesiog persismelkę nuodais. Dauguma spintų, lovų ir virtuvės baldų gaminami iš medžio drožlių plokščių (MDP). Jos gaunamos presuojant drožles su rišamąja medžiaga – polimerinėmis karbamido formaldehido arba fenolio formaldehido dervomis. Laikui bėgant klijai pradeda irti, išsiskiria fenolis ir formaldehidas. Abi šios medžiagos – itin stiprūs nuodai. Kvėpuojant oru, kuriame yra formaldehido, įvyksta negrįžtami kepenų, inkstų, širdies ir galvos smegenų pakitimai. Formaldehido, be kita ko, yra linoleume ir lipnioje plėvelėje. Beje, Rusijoje gamyboje naudojamo formaldehodo normos dešimt kartų griežtesnės nei Europos Sąjungoje.
Kovoti su oro tarša galima pastačius baldus toliau nuo radiatorių, reguliariai vėdinti patalpas. Padeda elektrostatinis dulkių rinktuvas. Deja, oro tarša – tik vienas pavojų, tykančių namuose. Dar viena problema – paprastas vandentiekio vanduo. Jam valyti naudojamas chloras, susijungęs su organinėmis medžiagomis, sudaro gausybę kenksmingų junginių. Vien trihalometanai sukelia šlapimo pūslės vėžį.
Dar viena sulėtinto veikimo bomba namuose – buitinė chemija. Europos Komisija dar pernai grasinosi įvesti moratoriumą 65 procentams viso buitinės chemijos asortimentui, tarp jų praktiškai visiems oro gaivikliams.
Esmė ta, kad kasdienis aerozolių – dezodorantų bei baldų poliruoklių – ir plaukų lako naudojimas didina vaikų susirgimą diarėja iki 30 procentų. Beje, parfumerija ir buitinė chemija veikia ir motinų sveikatą. Mėgėjai orą gaivinti purškikliais 10 procentų dažniau kentčia nuo galvos skausmų ir 20 procentų dažniau puola į depresiją. Jei negalite gyventi be gaiviklių, pirkite pagamintus iš natūralių komponentų: eterinius aliejus, džiovintas kvėpintas gėles ir pan.
Nereikia pamiršti ir patalpos insoliacijos – saulės apšvietimo laipsnio. Jei butas vieno, dviejų arba trijų kambarių, nuolat apšviestas turi būti bent vienas. Jei kambarių keturi ir daugiau, saulė turi patekti bent į du iš jų. Svarbu atsiminti, kad saulės perteklius irgi neduoda nieko gera. Mokslininkai mano, kad jei tiesioginiai saulės spinduliai patalpą apšviečia daugiau nei pustrečios valandos per dieną, susidaro palankos sąlygos ligas sukeliančioms bakterijoms bei mikroorganizmams daugintis. Tad jei jūsų langai išeina į pietryčius, reikėtų pagalvoti apie patalpos užtamsinimą.
Situacijos dramatizuoti nereikėtų. Kad įsitikintumėte, ar baldai, kuriuos norite įsigyti, nekenksmingi, parduotuvėje pareikalaukite higienos sertifikato. Dėl sertifikuotos produkcijos jaudintis nereikia.
Buitinė chemija – atskira tema. Svarbiausia nepiktnaudžiauti preparatais ir su jais elgtis atsargiai, t.y laikytis paprasčiausių higienos taisyklių.
Liko nepaminėta dar viena – pramoninių dažnių elektromagnetinių laukų problema. Juos sudaro elektros kabeliai, kompiuteriai, biuro technika, buitiniai prietaisai. Profilaktiniais sumetimais geriausia iš kištukinių lizdų išjungti visus elektros prietaisus, esančius greta miegamosios vietos, net naktinę lempelę. Be to, mobiliojo telefono nevertėtų krauti galvūgalyje. Netieskite laidų išilgai kambario, ypač už lovos arba sofos, ant kurios leidžiate daug laiko. Interneto ir telefono kabeliai – išimtis: jie mažo galingumo, tad bijoti nereikia.
Apie namų erkutes irgi nemažai rašyta. Paminėsime tik, kad vien odos atplaišų ar pleiskanų joms nepakanka – jos gyvena kartu su pelėsiniais grybeliais, gyvenančiais čiužiniuose. Viename čiužinio dulkių grame gali būti nuo 2000 iki 15000 erkučių. Išeitis viena: dažniau siurbti lovas bei sofas ir vėdinti čiužinius.