Tai, kad Seimo nariai tarsi briedžiai per pavasarinę rują suremia ragus ir panyra į politinį chaosą, ne visada yra blogai – tuo metu politikai bent jau nepriiminėja absurdiškų įstatymų.
Ši išvada peršasi paanalizavus parlamento priimtus teisės aktus, kurių kvailumas vėliau mokesčių mokėtojams kainuoja milijonus litų. Arba tenka belstis į prezidento duris maldaujant veto.
„Vakarų ekspresas” aiškinosi, kodėl Seime priimami ydingi įstatymai bei jų pataisos: ar tautos išrinktieji net neskaito dokumentų, ar jiems stinga įžvalgumo, o gal veikia gerai organizuotos suinteresuotos grupės, kurias aptarnauja profesionalūs lobistai?
Absurdų netrūksta
Ką tik per visą šalį nuskambėjo ir iki šiol skamba gruodį Seimo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis iš ilgiausiai dirbančių pareigūnų atimama pensija už tarnybą iki 1990 metų.
Paaiškėjus šiems užmojams, policininkai visoje Lietuvoje ėmė masiškai trauktis iš darbo, tuo sudarydami grėsmę visuomenės saugumui. Po kilusio ažiotažo už skandalingąsias pataisas balsavę Seimo nariai kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų, kuris Naujųjų metų išvakarėse pataisas vetavo.
Kurioziškiausia tai, kad už pataisas balsavo net pats vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, taip pat prašęs V. Adamkaus pagalbos. Kyla klausimas – kodėl visi atsibudo tik tuomet, kai įstatymų kalvė pagamino apynasrį policininkams?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas „Vakarų ekspresui” sakė, kad situacija dėl pareigūnų pensijų – daugiau nei mistinė.
„Tuo metu, kai mes skaitėme tas pataisas, nei jų pavadinime, nei pačiame projekte nebuvo jokios kalbos apie pensijų stažą. Seimo nariai taip pat to nematė. Vėliau, lygindami seniau pateiktus dokumentus su tais, kuriuos palaimino parlamentas, išvydome kuriozą – tiesiog ištrintas tas punktas, kuriame nustatoma, kad pensija iki 1990-ųjų bus įskaičiuojama. Kažkas ištrynė tai! Gal tai techninė klaida?” – svarstė A. Černiauskas.
Jis priminė ir kitas Seimo nesąmones – pavyzdžiui, dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio finansavimo. Įstatymu buvo nustatytos konkrečios pareigūnų algos, o vėliau paaiškėjo, kad valstybė finansiškai neišgali jų sumokėti. Tuomet Seimas priėmė teisės aktą, kad tokiu atveju tam tikros priklausančios algų dalies galima ir nemokėti.
„Įsivaizduojate, koks absurdas! Vėliau Panevėžio apygardos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškino, jog Seimo teisės aktai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – turi būti išmokėtas visas uždarbis. Po šio išaiškinimo valstybės tarnautojai užvertė teismus skundais ir laimi visas bylas. Valstybė dėl Seimo broko iš mokesčių mokėtojų pinigų turės gražinti per 250 mln. litų neišmokėtų algų”, – sakė LPSK pirmininkas.
Analogiška situacija – ir dėl neišmokėtų pensijų dirbantiems pensininkams. Seimas nutarė, kad daugiau nei minimalią algą gaunantiems pensininkams pensijų nebereikia, nes tuo metu kone bankrutavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Po dar vieno Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo neišmokėtos pensijos privalės būti grąžinamos.
Gelbsti veto
Viena iš instancijų Seimo absurdams taisyti – Prezidentūra, kurios šeimininkas įstatymų numatyta tvarka gali vetuoti parlamento priimtus teisės aktus ir grąžinti juos nagrinėti iš naujo.
Praėjusių metų spalį V. Adamkus vetavo Seimo priimtus teisės aktus, kurie buvo „iškepti” saujelei išrinktųjų. Prezidento nuomone, įstatymo normos, nustatančios, kad gali būti grąžinami natūra miško plotai, esantys miško parkuose, pažeistų konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
Visuomenines organizacijas piktino tai, kad įstatymas baigiantis žemės reformai pakeistas dėl pretendentų į 700 ha miško parkų, todėl tenkins tik labai siauros žmonių grupės norus privatizuoti gražiausias Lietuvos vietas. Tai būtų neteisinga buvusių savininkų atžvilgiu, nes daugumai jų buvo kompensuojama pagal įstatymą, ir natūra susigrąžinti miško parkų jie jau nebegalės.
Parlamentas nedrįso atmesti šio prezidento veto, bet atmetė kitą – dėl Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo. Juo bus uždrausta rinkėjams balsuoti paštu.
Šiais metais šalies vadovas taip pat vetavo viešojo saugumo tarnybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimus ir kitus teisės aktus. Iš viso pernai prezidentas vetavo 12 kartų, iš kurių parlamentas pritarė tik 5.
Didelio pasipiktinimo sulaukė ir Seimo užmojai reglamentuoti žurnalistų darbą, kuomet norėta žiniasklaidos atstovams surišti rankas fiksuoti labai didelę dalį vaizdinės informacijos, o iš visuomenės atimti teisę ją žinoti.
Stinga specialistų
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas „Vakarų ekspresą” informavo, kad šį mėnesį Seimas planuoja svarstyti taip pat, anot jo, absurdišką įstatymą.
„Pagal jį maitinti savo įstaigų darbuotojus galės patys darbdaviai, tačiau viskas nukreipta į maitinimo sąnaudas. Jos apibrėžtos tokios, kad tik didelės įmonės galės naudotis įstatymo suteikta teise, o ties šia vieta kyšo tam tikrų labai suinteresuotų įmonių ausys”, – sakė jis.
Tačiau D. Arlauskas nebuvo linkęs mesti didelio akmens į Seimo daržą – pasak jo, didžiausia atsakomybė tenka Vyriausybei, viduriniajai grandžiai: ministerijoms ir jų padaliniams.
„Seimo nariai tikrai nėra pajėgūs vertinti priimamų teisės aktų pasekmes, nes įstatymo projektų – labai daug, o kvalifikuotų padėjėjų – vos keli. Neįmanoma ir mums išsiaiškinti, kas išaugs iš to grūdo, kurį pasėja politikai. Esmė – Vyriausybės specialistų kvalifikacija, nes labai daug jų – kvalifikuotų – pereina dirbti į verslo struktūras, kur siūlomi dvigubai ar trigubai didesni atlyginimai. Problema – kompetencijos stoka ir tai, kad Seimas nepriverčia dirbti Vyriausybės”, – svarstė LVDK vadovas.
Popierinis mąstymas
Pasak Seimo opozicijai atstovaujančio klaipėdiečio Eligijaus Masiulio, parlamento darbo brokas susijęs su priimamų įstatymų gausa.
„Įstatymų priiminėjimo tempai per 16 nepriklausomybės metų nesumažėję, o Seimo vadovai tuo džiaugiasi. Tačiau tai – nesąmonė, nes ne teisės aktų kiekybė, o kokybė apsprendžia gyvenimą. Kitas dalykas – Seimas kartu su Vyriausybe linkęs reglamentuoti ir tas gyvenimo sritis, kurių apskritai nereikėtų reglamentuoti. Pavyzdžiui, parengtas minimalios ir vidutinės vaiko priežiūros įstatymas, paruošta gyventojų natūralaus prieaugio skatinimo programa”, – „Vakarų ekspresui” sakė parlamentaras.
Jis teigė, kad nereikia visas gyvenimo normas norėti surašyti popieriuje.
„Gal kada nors ir sapnus reikės reglamentuoti? Dėl tokio požiūrio ir tenka per dieną svarstyti po 20-40 įstatymų pataisų. Kitas dalykas – reikėtų keisti įstatymo leidybos procesą. Dabar yra įstatymo pateikimas, svarstymas ir jo priėmimas, o praverstų ketvirta stadija – prieš pateikimą įstatymo iniciatoriams parengti ir pristatyti jo koncepciją. Tik tada nuspręsti, ar apskritai svarstyti teisės aktą”, – trūkumus vardijo politikas.
Jo manymu, neretai koją pakiša ir valdančiųjų „proto užtemimai”, kuomet balsuojama kone už visus teisės aktus, atneštus saviškių – Vyriausybės.
Su šia E. Masiulio mintimi nenorėjo sutikti pirmasis Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, kuriam parlamente pavesta organizuoti įstatymų leidybą,
„Kai aš buvau opozicijoje, mano siūlytų įstatymų pataisų „praeinamumas” buvo net iki 30 proc. Matote, nė vienoje parlamentinėje šalyje nėra taip, kad neatsirastų konstitucinių prieštaravimų. Seimas – kaip įstatymų fabrikas, kurio veikla turi būti paskaičiuota: pagaminama ir dalis brokuoto, antrarūšio produkto. Tik, žinoma, mes pernelyg skubame kai kada. Kita vertus, suinteresuoti asmenys turi labiau sekti Seimo darbą, nes jis – viešas”, – mūsų dienraščiui sakė Č. Juršėnas.