Patyrę jūrininkai jau mintinai žino, kokiuose užsienio uostuose uosto kontrolės inspektoriai ypač aršūs.
Prieš įplaukdami jie išblizgina laivą, pasirūpina net įgulos išvaizda, kad laivas nebūtų sulaikytas. Tai labai sunku, kai motorlaivis itin „pagyvenęs”, o tokį trūkumą turi kone pusė Lietuvos prekybos laivyno.
Todėl nieko keista, kad praėjusiais metais pirmasis sulaikytas mūsų šalies laivas buvo senas Lietuvos jūrų laivininkystės balkeris „Kapitonas Kaminskas”. Sausio 26 dieną jį patikrinę uosto kontrolės inspektoriai („Port State Control”) prancūzai pateikė 11 pastabų. Tarp jų – ir dėl neveikiančios priešgaisrinės signalizacijos, nešvaros mašinų skyriuje ir kt.
Galbūt prancūzai buvo pernelyg šališki, prisimindami 2004 metų istoriją, kai šis balkeris buvo sulaikytas apkaltinus dėl naftos produktų išsiliejimo?
„Nieko panašaus. Mes atidžiai išstudijavome kiekvieną kolegų prancūzų pastabų punktą ir manome, kad jos pagrįstos. Nuo praėjusių metų įvesta nauja tvarka: kaskart sulaikius Lietuvos laivą užsienio uoste, iškeliama administracinė byla. Per tyrimą nustatomas dėl pažeidimų kaltas asmuo. Lietuvos saugios laivybos administracijai suteikta teisė jiems skirti administracinio poveikio priemones, taip pat baudas”, – paaiškino Lietuvos saugios laivybos administracijos Valstybės vėliavos ir uosto kontrolės tarnybos vedėjas Povilas Juozapavičius.
Jeigu šios tarnybos specialistai tirdami prieina prie išvados, kad sulaikymas neteisėtas, Lietuvos saugios laivybos administracija tarptautinėse jūrinėse instancijose užprotestuoja kitos šalies „Port State Control” inspekcijos veiksmus.
Pavyzdžiui, Lietuvos saugios laivybos administracija kaip neteisėtą užprotestavo „Limarko” laivininkystės kompanijos” transportinio refrižeratoriaus „Pluto” sulaikymą Turkijoje ir „Marso” – Irane. Sprendimas jų atžvilgiu dar nepaskelbtas.
Praėjusiais metais už įvairius saugios laivybos reikalavimų pažeidimus užsienio uostuose sulaikyti 8 Lietuvos laivai. Tačiau Turkijos ir Irano nėra tarp Pary-žiaus tarpusavio supratimo memorandumo šalių, todėl į rodiklius bus įtraukti šeši sulaikyti laivai.
Be jau minėto balkerio, buvo sulaikyti ir kompanijos „Baltlanta” laivas „Pelikanas” (kovo 8 d. Ispanijoje – 10 pastabų); Lietuvos jūrų laivininkystės laivas „Romuva” (balandžio 27 d. Airijoje – 20 pastabų); kompanijos „Bucentaur” motorlaivis „Centauras” (balandžio 29 d. Nyderlanduose – 6 pastabos); laivininkystės balkeris „Kapitonas Lučka” (rugsėjo 5 d. Rostoko uoste, Vokietijoje – 4 pastabos).
Danijoje sulaikius mažytį 1959 metais statytą Lietuvos laivelį „Nauta”, kilo didelis skandalas. Užuot pašalinęs pareikštas pretenzijas, laivas savavališkai išplaukė iš Odensės uosto ir taip pažeidė visas taisykles. Dabar jis neturi teisės įplaukti nė į vieną Paryžiaus memorandumo valstybių uostą. Džiugu, kad šio „skrajojančio olando” Lietuvos jūrų laivų registre jau nebėra.
Lietuva nuo 2006 metų liepos yra visateisė Paryžiaus tarpusavio supratimo memorandumo (PM) narė. Tai suteikia tam tikrų įsipareigojimų bei atsakomybės už laivų su Lietuvos vėliava techninę būklę, saugios laivybos reikalavimų laikymąsi.
Vėliavos valstybės sulaikytų laivų procentą PM nustato pagal pastarųjų trejų metų rodiklius. PM Sekretoriatas dar nepateikė oficialių duomenų. P. Juozapavičius mano, kad bendras trejų metų rodiklis neturėtų būti didelis. 2004 metais Lietuvos laivų sulaikyta netgi mažiau už vidutinį Europos Sąjungos šalių sulaikymų procentą – 2,94 ir 3,24 proc. Iš viso sulaikyti 3 laivai. 2005 metais sulaikyti 8 Lietuvos laivai.