Baltarusijos ir Rusijos konfliktas dėl muitų rusiškai naftai gali atsiliepti ir Klaipėdos uoste naftos produktus perkraunančioms įmonėms.
Pastaruoju metu vis daugiau naftos produktų iš Baltarusijos ir Rusijos buvo perkraunama AB „Klaipėdos nafta”, jų srautai sudaro didžiąją dalį bendrovės Krovinių terminalo krovos.
Muitų karas
Žinia, kartu su „Gazprom” sprendimu dvigubai padidinti Baltarusijai tiekiamų dujų kainą Maskva pareiškė, kad nuo 2007-ųjų pradžios šiai šaliai bus taikomas ir 180,7 JAV dolerio eksporto muitas už kiekvieną toną rusiškos naftos.
Norėdama išvengti dar vieno smūgio, Baltarusija pasiūlė Maskvai atiduoti 50 proc. pajamų, kurias šalies perdirbimo gamyklos gauna iš naftos produktų reeksporto į Europą. Kartu Baltarusijos ministro pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Semaška pareiškė, kad kol nebus pasiektas toks susitarimas, šalies naftos perdirbimo gamyklos neatnaujins nutrauktų sandorių su Rusijos tiekėjais. Jis pažymėjo, jog gamyklos turi pakankamai žaliavos atsargų, kad panaudodamos 60-65 proc. įprastinių pajėgumų galėtų dirbti dar keletą savaičių.
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka užvakar pareiškė, jog jo šalis gali imtis adekvačių priemonių prieš Rusiją dėl jos vykdomos naftos tiekimo Baltarusijai politikos.
„Mes su Rusija elgėmės visiškai sąžiningai. Mes padarėme visa, ko iš mūsų norėjo, ir šiandien atėjo metas pareikalauti, kad ir jie vykdytų savo pažadus. Jei šito nebus, mes turėsime visišką veiksmų laisvę. Aš turiu omenyje Rusijos naftos tranzitą per Baltarusiją, šio tranzito apmokėjimą, mokestį už žemę, kuri naudojama dujų ir naftos vamzdynams, taip pat Rusijos nuosavybę čia”, – pabrėžė A. Lukašenka.
Kiek vėliau Baltarusijos ministras pirmininkas Sergejus Sidorskis paskelbė, kad šalies vyriausybė nusprendė įvesti muitą rusiškai naftai, transportuojamai šalies naftotiekiais. Pasak jo, muitas sausio mėnesį sudarys 45 dolerius už toną.
Tiki kompromiso galimybe
Valstybės valdoma uosto krovos kompanija „Klaipėdos nafta” po spalį kilusio gaisro pagrindinės jos klientės „Mažeikių naftos” gamykloje sugebėjo pritraukti trečiųjų šalių krovinių. Lapkritį bendrovė sugebėjo pasiekti geriausią mėnesio krovos rezultatą nuo pat birželio – 449,4 tūkst. tonų krovinių. Tada bendrovės komercijos direktorius Ričardas Milvydas „Vakarų ekspresui” teigė, jog pusę perpiltos produkcijos sudarė tamsieji naftos produktai iš Rusijos ir Baltarusijos gamyklų.
Vakar „Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, kad gruodį po gana ilgos pertraukos buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad Baltarusijos ir Rusijos naftos gamyklų krovinių bendrovė perkrovė daugiau nei „Mažeikių naftos” produkcijos. Gruodį „Klaipėdos nafta” į tanklaivius perpylė 387,7 tūkst. tonų naftos produktų.
„Pagyvensime, pamatysime. Noriu susilaikyti nuo komentarų”, – paklaustas, ar gali atsiliepti Rusijos ir Baltarusijos konfliktas jo vadovaujamos kompanijos darbui, sakė J. Aušra.
„Kol kas labai daug kas nori krauti savo produkciją pas mus – Talino, Ventspilio uostai nepriima geležinkelio cisternų su naftos produktais, nes terminalai „užsikimšo”. Visoje Europoje dėl šiltos žiemos sumažėjus mazuto paklausai susiklostė tokia situacija, kad terminalai užsikimšę, tanklaiviai pilni. Visgi mes sėkmingai dirbame ir esant tokiai situacijai, sureguliuojame srautus”, – sakė J. Aušra.
Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių naftos produktus kraunančios bendrovės Krovinių terminalo vadovas Audrius Pauža mano, kad slavų konflikto priežastis gali turėti įtakos Klaipėdos uostui.
„Manau, kad gali būti šioks toks poveikis tik trumpalaikiams, o ne metiniams kontraktams. Dirbame su tarptautine kompanija „Vitol”, kuri turi gerus ryšius ir patirtį, tad manau, kad ji tikrai ras sprendimus šiame dviejų valstybių ginče dėl didelių pajamų”, – sakė A. Pauža.
Jis neabejoja, kad Baltarusijai ir Rusijai pavyks rasti kompromisą. Ne paskutinėje vietoje, anot A. Paužos, bus ir tas faktas, kad Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos yra aukšto technologinio lygio ir gamina aukštos kokybės naftos produkciją.