Mažėja laivų su Lietuvos vėliava

Praėjusiais metais mažėjo Lietuvos laivyno laivų skaičius ir tonažas. Šio reiškinio priežastis – ne vien smarkiai senstantys laivai, kurių nurašoma daugiau, negu įsigyjama naujų.

Verčiantis suklusti faktas: neįvykdytas nė vienas pagrindinis „Naujos Lietuvos laivybos politikos“, kurią Vyriausybės strateginio planavimo komitetas priėmė dar 2004 metų rugpjūtį, punktas. Tai galima paaiškinti tik tuo, kad valstybės nesidomi laivybos sektoriumi.

Trys prekybos laivyno banginiai

Lietuvos jūrų laivų registre dabar yra 170 laivų, kurių bendrasis tonažas – 385 931 bruto-registro tona. Iš jų prekybos laivyno, kuriame yra 68 laivai, tonažas – 291 559 t, žvejybos laivyno, kuriame 75 laivai, – 82 579 t.

Palyginkite: 2006 metų sausio 1 dieną Lietuvos jūrų laivų registre buvo įregistruota 70 prekybos ir 76 žvejybos laivai, kurių bendrasis tonažas – 479 254 t.

Kaip ir pernai stambiausi Lietuvos laivų savininkai – laivybos kompanijos „Limarko“ laivininkystės kompanija (15 laivų), Lietuvos jūrų laivininkystė (18 laivų), „DFDS LISCO“ (5 keltai ir 4 trampiniai laivai). Atskirai eina „Baltlanta“, turinti 18 laivų. Dauguma jų – žvejybos.

Lietuvoje iš viso yra 71 laivų savininkas, daugiausiai turintys 1-2 laivus.

Vietoje trijų laivų – vienas

Danijos DFDS bendrovei priklausančios kompanijos „DFDS LISCO“ laivyno bendrasis tonažas sudaro 125 605 t. Tiesa, ji dar disponuoja keturiais trampiniais laivais, kurie frachtuojami kartu su užsienio įgulomis. Jų bendrasis tonažas – 11 473 t. Jūrinė visuomenė, regis, be reikalo baiminasi, kad danai ketina atsisakyti keturių trampinių laivų ir visą dėmesį skirti keltų laivynui.

Praėjusiais metais kompanija pardavė senus keltus „Klaipėda“, „Palanga“ ir „Tor Neringa“, balandį vietoje jų įsigydama šiuolaikišką didesnės talpos keltą „LISCO Optima“.

„Ilgalaikė motininės kompanijos DFDS strategija – atnaujinti laivyną, kurio vidutinis amžius neturi būti didesnis nei 10 metų. Pernai parduoti laivai buvo „garbaus“ amžiaus – 19-30 metų. Kol kas dar neturime konkrečių laivų pirkimo planų. Viskas priklauso nuo rinkos, kurioje itin stinga mus dominančių ro-ro laivų. Tačiau mes atidžiai stebime padėtį, kai tik atsiras tinkamas laivas, būsime pasirengę jį įsigyti“, – tvirtino komunikacijų ir reklamos grupės vadovas Vaidas Klumbys.

Išlaiko pusiausvyrą

2001 metais įsteigta ir vienintelė valstybei likusi kompanija Lietuvos jūrų laivininkystė tuomet turėjo 19 senų laivų, kurių dedveitas – 172 831 t. Šiandien jai priklauso 18 laivų, jų dedveitas – 191 386 t. Laikydamasi laivyno atnaujinimo politikos, laivininkystė kasmet parduodavo po 1-2 senus laivus ir įsigydavo tiek pat jaunesnės kartos sausakrūvių.

Pernai kovą kompanija nusipirko prieš 7 metus statytą universalų sausakrūvį „Voruta“, kurio dedveitas – 17 500 t. Jeigu būtų pavykę kaip planuota aukcione parduoti balkerį „Kapitonas Šimkus“, galbūt dar būtų spėta įsigyti vieną naujesnį laivą.

Tačiau gruodžio 8 dieną numatytas aukcionas neįvyko – neatsirado norinčiųjų už 2,5 milijono dolerių įsigyti seną laivą.

„Naujais metais ketiname parduoti balkerius „Kapitonas Šimkus“ ir „Kapitonas Kaminskas“ bei įsigyti du maždaug tokio pat tonažo laivus. Mūsų nenuvylė nesėkmė dėl aukciono – laivus pardavę į metalo laužą, taip pat gausime nemažą pelną“, – tvirtino Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Vytautas Vismantas.

Pasak jo, artimiausiu metu vienas laivas gali būti nupirktas. Laivininkystės specialistai jį jau apžiūrėjo, su laivo savininku dabar intensyviai deramasi dėl pardavimo sąlygų.

Trečdaliu padidėjo tonažas

Praėjusių metų pradžioje „Limarko“ grupės įmonė „Limarko“ laivininkystės kompanija įsigijo du šiuolaikiškus transportinius refrižeratorius „Pluto“ ir „Uranus“. Taip ji 24 procentais padidino bendrą kompanijos refrižeratorių laivyno talpą. Dabar ši siekia daugiau nei 3,5 milijono kubinių pėdų.

Per pastaruosius trejus metus į laivyno modernizavimą investuota daugiau nei 140 milijonų litų. Per tą laiką nupirkti 6 modernūs laivai: 2004-aisiais „Astra“ ir „Andromeda“, 2005-aisiais „Serenada“ ir „Libra“ bei jau minėtieji „Pluto“ ir „Uranus“.

„Ir šiais metais laikysimės pasirinktos strategijos investuoti į modernius didelio tonažo laivus. Šiomis dienomis mūsų specialistai apžiūrės numatytą pirkti motorlaivį. Jeigu inspekcijos rezultatai mus patenkins, jį įsigysime, laivyno tonažą padidindami dar 11 procentų“, – apie kompanijos planus pasakojo jos prezidentas Vytautas Lygnugaris.

Padaugės laivų savininkų

Kompanija „Baltnautikas“, kuri valdo 11 laivų su skirtingomis vėliavomis, pernai įsigijo du „upės-jūros“ tipo laivus. Savo pačios laivus ji registruoja su Lietuvos vėliava.

„Mes radome savo nišą tarptautinėje jūrinio ir upių transporto rinkoje. Mišraus plaukiojimo laivai dirba rentabiliai ir visada turi užsakymų. Ketiname ir ateityje plėtoti šią kryptį. Naujaisiais metais planuojame įsigyti dar porą nedidelių laivų, kurie gali dirbti ir jūroje, ir upėse“, – sakė kompanijos „Baltnautikas“ direktoriaus pavaduotojas Igoris Kuzminovas.

Laivybos verslu Lietuvoje rimtai užsiima ne tik šie trys išvardinti banginiai. Kitas dalykas, kad „Baltnautikas“ arba kitos kompanijos didžiąją dalį laivų įregistravo su kitomis vėliavomis arba paėmė valdyti. Pavyzdžiui, kompanija „Afalita Shipping“ disponuoja devyniais užsienio laivais, o su Lietuvos vėliava turi tik du savus laivus „Afalina“ ir „Arina“. Jų tonažas – po 4,5 tūkst. t.

„Mūsų specializacija – konteinerinis transportavimas. Tačiau ketiname plėsti savo laivyną, neapsiriboti vien tik konteinervežiais. Mus domina įvairūs laivai, taip pat ir keleiviniai“, – planų neslėpė kompanijos „Afalita Shipping“ vadovas Viačeslavas Polegoška.

Tokių pat ambicingų planų turi ir bendrovė „Baltijos grupė“. Jeigu seksis kaip sumanyta, krovinių ekspedijavimu ir laivų agentavimu užsiimanti kompanija taps ir laivų savininke. Pasak jos vadovo Ivano Mazuro, jau baigiamos derybos su koncernu BLRT dėl keturių daugiatikslės paskirties laivų, kurių dedveitas – 4,5 tūkst. t, statybos. Jie bus pastatyti 2008-2009 metais.

„Šiemet ketiname nusipirkti dar vieną universalų sausakrūvį, kurio talpa – 3500-4200 tonų. Į 5 laivų pirkinį investuosime per 40 milijonų eurų. Planuojame, kad šios investicijos atsipirks per 10 metų“, – pasakojo I. Mazuras.

Patraukė intrigos

Lietuvos laivynui praėję metai buvo jubiliejiniai: sukako 85 metai, kai Lietuvos vėliava pasirodė jūroje.

Deja, pernai Seimui pritrūko laiko apsvarstyti šiandieninei Lietuvos laivybai gyvybiškai svarbių įstatymų projektus. Per dvejus metus, kai buvo priimta „Nauja Lietuvos laivybos politika“, taip ir nepradėta jos įgyvendinti.

Iki šiol neaiškus ilgai laukto tonažo mokesčio, kurį Lietuvos laivų savininkams žadėjo įvesti 2007 metų sausio 1 dieną, likimas. Net nespėta pateikti įstatymo projektą. Neseniai Lietuvos laivų savininkų asociacija parašė laišką Seimo vadovams, kad per iki sesijos pabaigos likusias tris dienas bent jau pateiktų jį parlamentui.

Įstatymo projekto dėl jūrininkų socialinio draudimo sistemos pakeitimų tikriausiai laukia dar liūdnesnis likimas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas jį apsvarstė, bet nepatvirtino.

Jeigu naujoji valstybės laivybos politika ir toliau bus įgyvendinama tokiais vėžliškais tempais, Lietuvos laivynas ir toliau mažės. Daugelis laivų savininkų neslepia, kad jeigu valstybė nesistengs didinti Lietuvos vėliavos patrauklumo, savo laivuose jie iškels kitas, vadinamąsias patogias vėliavas.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos ir Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva Lietuvos laivyno 85-mečiui parengta ekspozicija sausio 18 dieną bus eksponuojama Seimo pastate. Galbūt tada parlamentarai suvoks, kokia svarbi šalies prestižui ir ekonomikai yra laivyba?

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.