Konfliktas dėl greitosios pagalbos paslaugų teikimo Šilutės rajone gali būti sprendžiamas jau nebe viename, o keliuose teismuose.
Privačią greitosios medicinos pagalbos tarnybą įsteigę verslininkai tikina įvykdę visus reikalavimus, tačiau jaučiantys, kad jų iniciatyvą norima sužlugdyti bet kokiomis priemonėmis.
Anot jų, Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nepasirašo paslaugų teikimo sutarties, nors pats sveikatos apsaugos ministras buvo pareiškęs, kad nėra jokių kliūčių tai padaryti.
„Žlugdo nuo pradžių”
Aistros dėl privačios greitosios pagalbos steigimo Šilutės rajone virė visus praėjusius metus, kol pagaliau Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė apskundė šio rajono Tarybos sprendimą leisti UAB „Šilutės greitoji medicininė pagalba” (ŠGMP) teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas.
ŠGMP vadovas Artūras Skikas sako, kad jau šis K. Vintilaitės sprendimas rodė, jog siekiama sužlugdyti privačią šilutiškių iniciatyvą, nes, pavyzdžiui, Vyriausybės atstovui Tauragės apskrityje analogiškas Šilalės rajono savivaldybės sprendimas kažkodėl neužkliuvo.
„Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje noro bylinėtis neatšaldė net sveikatos apsaugos ministro pasirašytas išaiškinimas, kad jos teiginiai yra nepagrįsti ir Šilutės rajono savivaldybė jokių įstatymų nepažeidė. Nepadėjo ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pritarimas, kad būtų steigiama privati greitoji”, – sakė A. Skikas.
K. Vintilaitė savo ruožtu akcentuoja, kad savivaldybės gali leisti teikti greitosios pagalbos paslaugas ir privačioms bendrovėms, tačiau įstatymai numato, jog tai galima daryti tik tada, kai nebeužtenka šias paslaugas teikiančių viešųjų įstaigų pajėgumų.
„Pati Šilutės rajono savivaldybė pripažįsta, kad pradėjus veikti privačiai greitajai pagalbai, teks atleisti dalį dabar šias paslaugas teikiančio Šilutės priminės priežiūros centro darbuotojų. Tai pagrindinis įstatymo pažeidimas”, – sakė K. Vintilaitė.
Ji sakė sveikatos apsaugos ministro rašte išdėstytus argumentus vertinanti kaip nepakankamus.
Kreipsis į teismą
Anot A. Skiko, pasipriešinimas privačiai iniciatyvai pasiekė kulminaciją, kai su visus reikalavimus įvykdžiusia ŠGMP Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, anksčiau tikinusi, jog gali finansuoti ir privačią greitąją, atsisakė pasirašyti sutartį. Tokią sutartį ji iki vasario 1-osios pasirašė tik su Savivaldybės pavaldumo Šilutės priminės sveikatos priežiūros centru (ŠPSPC).
„Klaipėdos ligonių kasos vadovas nepaisė netgi gruodžio 18 dieną Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusio pasitarimo metu ministro Rimvydo Turčinsko išreikštos pozicijos, kad sutartį su mumis reikia pasirašyti”, – teigė ŠGMP vadovas.
Anot jo, ŠGMP įvykdė visus įstatymų reikalavimus, kadangi buvo gautas ministro patikinimas, nuo sausio 1-osios pradėta dirbti iš savo resursų, jos įsteigta dispečerinė pagal susitarimą su ŠPSPC skirsto besišaukiančiųjų pagalbos skambučius.
„Sutartis su mumis nepasirašoma motyvuojant tuo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, yra uždraudęs Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui pasirašyti sutartį bei atlikti kitus susijusius veiksmus. Tačiau, teisininkų teigimu, ši nutartis visiškai neliečia Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir ji neturi jokio pagrindo nepasirašyti sutarties”, – aiškina A. Skikas.
Anot jo, tiek Vyriausybės atstovė, tiek Klaipėdos teritorinė ligonių kasa siekia, kad būtų nutraukta ir įsteigto dispečerinio centro veikla. Tai esą galutinai sužlugdytų jų verslą.
„Jei taip įvyktų, ruošiamės kreiptis į teismą, kad būtų atlyginti mūsų nuostoliai. Dispečerinio centro veiklos nenutraukus, mes ir toliau teiksime paslaugas, tačiau jei šį mėnesį nebus pasirašyta paslaugų teikimo sutartis iki 2008-ųjų, kreipsimės į teismą, idant būtų atlygintos patirtos išlaidos ir nuostoliai”, – sakė pašnekovas, kurio vadovaujama bendrovė įsigijo transportą, specialią įrangą, įdarbino 14 žmonių.
„Teismo sprendimas – svarbiausia”
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius Alfridas Bumblys tvirtina, kad pagrindė priežastis, kodėl su ŠGMP nepasirašė sutarties, yra tai, jog Klaipėdos apygardos teismas yra nusprendęs taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
„Man teismo sprendimas yra svarbiausias”, – sakė A. Bumblys.
Anot jo, sutartis su ŠPSPC buvo pasirašyta tik mėnesiui, nes dar nėra paskirstytas biudžetas. A. Bumblys neslepia, kad jei Klaipėdos apygardos administracinis teismas Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje inicijuotoje byloje nepriims sprendimo iki vasario, su ŠPSPC bus pasirašyta sutartis visiems šiems metams. Kitas teismo posėdis yra numatytas tik sausio 30 dieną.
Situaciją, kai ŠGMP be sutarties teikia greitosios pagalbos paslaugas ir jos dispečerinis centras skirsto skambučius, A. Bumblys vadina „neteisėtu veiksmu žmogišku požiūriu”.
„O jei numirtų žmogus? ŠGMP juk neturi sutarties dėl paslaugų teikimo, tai jie formaliai būtų neatsakingi. Jie dabar dirba tik savo iniciatyva, bet greitoji pagalba tikrai nėra tinkama sritis savo iniciatyvai reikšti”, – sakė pokalbininkas.
Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Mindaugas Plieskis mano, kad A. Bumblys, nepasirašydamas sutarties su ŠGMP, pasielgė teisingai.
„Sutarčiai pasirašyti reikalingas rajono Tarybos leidimas. Jis yra, tačiau jo galiojimą yra sustabdęs teismas, tad KTLG yra teisi, o teisinių išvedžiojimų ir nuomonių teisininkai gali pateikti įvairių”, – sakė M. Plieskis.
P.S. Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, į redakciją paskambinęs A. Skikas informavo, jog oponentai pasiekė, kad telekomunikacijų bendrovės neteiktų paslaugų ŠGMP dispečerinės centrui. Privati greitoji vakar popiet dėl to nutraukė savo veiklą.