Žiema dar lyg ir neprasidėjo, tačiau „skardininko dienų” jau buvo ne viena. Ir vienas didžiausių nemalonumų, laukiančių vairuotojų tokiu metu – slidus kelias.
Beje, toks oras, kai termometro stulpelis stoviniuoja ties nuline žyma, labai pavojingas. Tiksliau, pavojingas ne pats oras, o eismo sąlygos esant tokiam orui. Vienoj vietoj kelio danga gali būti normalios būklės, kitoje – drėgna, trečioje – slidi. Taigi jei į vietą norime nuvažiuoti saugiai, vairuoti reikia itin dėmesingai.
Buksuojant
Pradedame nuo pradžių. Išjudant iš vietos esant slidžiai kelio dangai pirmasis ratų apsisukimas turi būti nebuksuojant. Buksavimo galima išvengti judant „įtemptai”, sulaikant pavaros įjungimą. Ratai turi stovėti tiesiai, kadangi ir nedaug pakreipti jie pradeda suktis ne taip lengvai, pabuksuoja.
Pradedant važiuoti ledu būtina numatyti visus veiksnius: automobilio transmisijos ypatumus (kurie ratai varomieji), elektronikos sistemas, padangų tipą bei jų būklę, kelio nuolydį, oro sąlygas ir t.t.
Net jeigu ratai „apauti” naujomis žieminėmis padangomis, pajudėti net iš mažos duobės ne visuomet pavyks iškart. Tokiu atveju patartina „išsupti” automobilį. Tam reikia įjungti pirmąją pavarą, kiek įmanoma pavažiuoti, nuspaudus sankabą leisti mašinai nuriedėti atgal, o kai ji iš inercijos vėl pajudės į priekį – paspausti akceleratorių, tarsi padedant ją įsiūbuoti. Variklio sūkiai privalo būti maži arba vidutiniai. Tas pat važiuojant atbuline eiga.
Bet koks mėginimas pajudėti iš vietos buksuojant tokiu atveju bus bergždžias: besisukantys ratai tirpina sniegą ir viršutinį ledo sluoksnį ir tarp dangos bei padangų susidaro vandens sluoksnis.
Įsibėgėjimas
Pradedant judėti, įsibėgėjant verta naudoti aukštesnes pavaras, perjungti jas kiek anksčiau, kol variklis nedaro maksimalių sūkių. Į statesnį kalną paprasčiau pakilti automobiliu su užpakaliniais varomaisiais ratais. Patartina netgi persodinti keleivius ant užpakalinės sėdynės, kad susidarytų didesnis spaudimas ant užpakalinio tilto, o varomieji ratai būtų labiau apkrauti. Tuo metu priekiniai varomieji ratai kylant į kalną gauna mažesnį krūvį ir sukibimas su kelio danga mažėja.
Norint sėkmingai pajudėti iš vietos galima „užsikabinti” už šalikelės, tuomet viena pusė važiuos ne tokiu slidžiu sniegu ir ratų sukibimas bus gerėlesnis. Tačiau taip elgtis reikia atsargiai, įsitikinus, kad neįklimpsite, ir pajudėjus iš vietos verta grįžti į kelią. Priešingu atveju automobilį gali net apsukti.
Važiuojame
Kai kelias slidus, kitaip reikia elgtis net įprastose, elementariose situacijose. Pavyzdžiui, išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį. Beveik niekada tokiu atveju nepavyksta greitai įsibėgėti, mat ratai gali buksuoti – ypač jei vairuotojas nepatyręs.
Tuo pat metu kito automobilio vairuotojas slidžiame kelyje negalės greitai atlikti manevro. Todėl išvažiuoti į pagrindinį kelią galima tik įsitikinus, kad manevrą baigsite sėkmingai.
Lenkimas net ir gerame kelyje, esant puikioms eismo sąlygoms yra vienas sudėtingiausių vairavimo manevrų. Ką jau kalbėti, kai kelio danga apsitraukusi ledu. Čia viena pagrindinių taisyklių – vengti staigesnių vairo sukimų. Mašiną gali staigiai blokšti į šalį, ji taps nevaldoma. Mėginimas paspausti greitį gali sukelti ratų buksavimą, ir jūsų automobilis gali likti priešpriešinėje eismo juostoje ilgėliau -tai labai pavojinga. Ir dar ne viskas. Buksuojantį automobilį paprastai nubloškia. Priekį, jei mašina varoma priekiniais ratais ir atvirkščiai, užpakalį, jei varomieji ratai užpakaliniai. O visais keturiais varomaisiais ratais mašina apskritai gali nušliuožti į šoną.
Užmiesčio kelyje išvažiuojant į atvirą vietą arba aplenkiant didesnį vilkiką stipresnis vėjo gūsis važiuojant ledu gali nesunkiai nublokšti mašiną į šoną. Tad tikrai neverta per daug piktnaudžiauti greičiu ir dera visuomet būti pasirengusiam reaguoti į stipresnį vėjo gūsį.
Greitis pateikia savų siurprizų ir ties posūkiais. Jeigu darant posūkį jūsų automobilis „nuplaukė” į posūkio išorinį kraštą, reikia ištiesinti trajektoriją sumažinant ratų pasukimo kampą. Po to sumažinti greitį ir užbaigti manevrą. Slidžiame kelyje, juolab kai mašina ties posūkiu, nevalia staigiai sukti vairo, spausti pedalų, staigiai mažinti greičio. Tačiau tai nereiškia, kad vairuotojas viską privalo daryti lėtai. Veiksmai turi būti greiti, užtikrinti, tačiau švelnūs.
Perjungiant pavaras negalima ilgai laikyti nuspaustos sankabos paminos. Staigiai pasikeitus sūkio momentui automobilį taip pat gali blokšti netgi važiuojant tiesiu keliu, ką jau kalbėti apie posūkius.