Pasklidus žiniai apie ne laiku pražydusius rapsus Sūduvos krašto žemdirbiai pradėjo nuogąstauti ir dėl didesnio itin šiltos žiemos poveikio žieminėms kultūroms bei būsimam derliui. Tačiau specialistai tvirtina, kad būgštauti – dar anksti.
Kalbos, kad kažkur netoli Marijampolės pražydo rudenį sėti rapsai, pasklido baigiantis 2006-iesiems. Iš pradžių nelabai kas norėjo tuo tikėti. Tačiau LŽ tokias kalbas patvirtino „Želsvelės” žemės ūkio bendrovės vadovas Romuladas Andzelis. „Iš tikrųjų kai kuriuose mūsų bendrovės laukuose buvo pradėję žydėti žieminiai rapsai. Ne visi, o tik nedideliais ploteliais ar tik pavieniai augalai, daugiausia tuose laukuose, kuriuos sėjome dar rugpjūčio viduryje. Kituose rapsų laukuose to nepastebėjome”, – pasakojo Andzelis.
„To negali būti. Neįtikėtina. Rudenį pasėti žieminiai rapsai dabar žydėti negali, nes jiems yra būtinas žiemojimo periodas, o jo dar nebuvo. Todėl gal specialistai rapsus sumaišė su vėl pradedančiomis žydėti piktžolėmis – garstukais”, – spėliojo Marijampolės žemės ūkio konsultavimo tarnybos vedėjas Juozas Isoda.
Andzelis teigė, kad pražydę rapsai ir jiems buvo labai netikėta staigmena. „Nemanau, kad aš ar kiti mūsų ne vieną dešimtmetį triūsiantys specialistai neatpažintų rapsų. Greičiau čia į žieminių rapsų sėklas bus primaišyta vasarinių rapsų sėklų. Jie ir galėjo taip sparčiai paaugti ir sužydėti”, – teigė „Želsvelės” žemės ūkio bendrovės vadovas. Jis minėjo, kad rapsų laukus jie net purškė specialiais jų vegetaciją stabdančiais preparatais, nes baiminasi, kad rudenį gražiai sužaliavę rapsai dėl neįprastos žiemos šilumos gali nukentėti.
Šilta žiema – nebaisi
„Tokia šilta žiemos pradžia nėra labai jau neįprasta. Teigiamos temperatūros gruodžio mėnesį pasitaikydavo ir anksčiau. Tik gal ji ne taip ilgai laikydavosi kaip šią žiemą”, – LŽ sakė Isoda. Anot jo, dėl to nuogąstauti neverta, nes kol kas šiluma didelio neigiamo poveikio žieminėms kultūroms nedaro.
„Daugelio kultūrinių augalų vegetacija yra beveik sustojusi. Arba natūraliai, arba dėl panaudotų preparatų poveikio. Kur kas labiau augalams gali pakenkti dėl šilumos ir drėgmės pertekliaus prasidėjusios ligos, pirmiausia – miltligė”, – aiškino žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistas. Isodos teigimu, be ligų, nemažą poveikį žieminėms kultūros gali turėti tai, kokie orai bus vėliau. „Jei daug nešąlant augalai atsidurs po storu sniego sluoksniu, tai jie gali ir iššusti, kur kas geriau būtų, kad šaltis ateitų palengva ir žiemkenčių laukus suspėtų sukaustyti gruodas”.
Nuostoliai – asmeninis rūpestis
Isodos nuomone, kol kas šilta žiema būsimam žiemkenčių derlingumui įtakos neturėjo. Tačiau tai nereiškia, kad žiema nuostolių iš viso nepridarys. Specialistų teigimu, tereikia prisiminti praėjusių metų žiemą, kai netikėtai orams atšalus, net beveik iki 30 laipsnių šalčio, kai kur iššalo ištisi žiemkenčių plotai.
„Vyriausybė yra įsipareigojusi padengti nors dalį patirtų nuostolių. Tariamasi, kaip bus išdalyti tie skirti 50 mln. litų”, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentė Genovaitė Staliūnienė. Deja, ji prisipažino, kad tai bus paskutinis kartas, kai Vyriausybė biudžeto lėšomis padengs nors nedidelę dalį stichijos padarytos žalos žemdirbiams.
„Žemdirbiams siūloma drausti pasėlius, bet Lietuvoje to nedaro nė viena draudimo kompanija. Iki praėjusių metų antros pusės viena tą dar darydavo, bet nuo rudens ji šios veiklos atsisakė, tad žemdirbiai prieš gamtos siautulius „liko ant ledo”, – sakė Staliūnienė.
Ūkininkų sąjungos prezidentės teigimu, Lietuvoje dar tebekuriamas pasėlių draudimo sistemos modelis, o kada jis bus įgyvendintas, ji net nežinanti.