Naujas investavimo sezonas žada stereotipų griūtį

Šiemet investiciniai fondai planuoja pritraukti dar didesnę gyventojų santaupų dalį

Užsienyje įprasta vos ėmus kopti karjeros laiptais pradėti rūpintis savo būsima pensija ar kaupti lėšas vaikų studijoms tik gimus atžaloms. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai, kad „Sekundės“ banko istorija gali pasikartoti ir daug žadantis investavimo planas atneš nuostolių.

Finansų ekspertai prognozuoja, kad per kelerius metus šios nuostatos keisis, ir vis daugiau darbuotojų pradės rūpintis, kaip pasirinkti kuo efektyvesnius taupymo ateičiai būdus. Tačiau ir patys investavimo specialistai sulaukia perspėjimų nenuvilti klientų lūkesčių.

Įspūdingas šuolis

Statistika liudija, kad per pastaruosius metus sparčiai augo visų ilgalaikio investavimo produktų apimtys. Įplaukų į investicinius fondus sulaukta dukart daugiau, perpus išaugo pasirašytų investicinio gyvybės draudimo įmokų suma, du kartus padidėjo antrosios pensijų pakopos fondų portfelis, beveik triskart daugiau lėšų sukaupta trečiosios pensijų pakopos fonduose.

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, nuo 2005 metų rugsėjo 30 d. iki 2006 metų rugsėjo pabaigos Lietuvoje registruotus vietos fondus pasirinkusių investuotojų skaičius išaugo pustrečio karto – nuo 6600 iki 16400, fondų turtas praėjusių metų rudenį siekė 601,4 mln. litų arba buvo 84,7 proc. didesnis nei prieš metus. Per tą patį laikotarpį į visus Lietuvoje platinamus vietos ir užsienio fondus investuotojų padaugėjo apie tris kartus iki 30 tūkstančių. Per vienus metus bendra Lietuvos ir užsienio fondų pasiūla taip pat išaugo tris kartus.

Bendros Lietuvos gyventojų investicijos į visus Lietuvoje platinamų fondų, įskaitant ir šalyje neregistruotus užsienio fondus, praėjusių metų rugsėjo pabaigoje siekė 1,436 mlrd. litų ir buvo 2,4 karto didesnės nei prieš metus.

Gyvybės draudimas priimtiniausias

Investicijų valdymo bendrovės „Sampo Baltic Asset Management“ generalinis direktorius Darius Kuzmickas teigė, kad Lietuvos gyventojų taupymo įgūdžiai vis dar gerokai skiriasi nuo kitų Vakarų Europos valstybių piliečių. Apklausos liudija, kad apie 70 proc. lietuvių savo santaupas linkę laikyti einamosiose sąskaitose bankuose arba tiesiog namuose, 16 proc. investuoja į nekilnojamąjį turtą ar verslą. Akcijas ir obligacijas, gyvybės ir pensijų draudimą, investicinius fondus renkasi tik nuo 2 iki 5 proc. apklaustųjų.

Tuo tarpu Europoje namų ūkių finansinis turtas paskirstomas proporcingiau: apie trečdalį santaupų paprastai paskiriama gyvybės ir pensinio draudimo įmokoms, o dar tokia pat dalis finansinių lėšų laikoma sąskaitose bei indėliuose bankuose. Dar beveik penktadalis pajamų skiriama investicijoms į akcijas ir obligacijas, o 13 proc. santaupų investuojama į investicinių fondų vienetus.

Rytis Ambrazevičius, „Sampo gyvybės draudimo“ generalinis direktorius, pripažįsta, kad šalies gyventojams labiausiai priimtinas ilgalaikis taupymas pasirenkant investicinio gyvybės draudimo produktus. Tai seniausias tradicijas Lietuvoje turintis investavimo būdas, kurio patirtis – jau penkeri metai. 2002 metais Lietuvoje buvo sudaryta 8 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių, pagal kurias surinkta 15 mln. litų. Nuo 2004 metų ši draudimo rūšis sparčiai populiarėjo, ir 2006 metų antroje pusėje sudarytų sutarčių skaičius jau viršijo 27 tūkstančius.

Informacijos nebūna per daug

Finansininkai pripažįsta, kad žmones rinkti, investicinius produktus skatina ir valstybė, leidžianti susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, kasmet vis daugiau gyvybės draudimu apsidraudusių šalies gyventojų pageidauja susigrąžinti dalį mokesčio. 2003 metais per 99 tūkst. gyventojų deklaravo gyvybės draudimui skirtas išlaidas, siekusias beveik 198 mln. litų. Po dvejų metų 218 mln. litų deklaravo 128 tūkst. mokesčių mokėtojų.

VMI Mokesčių teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vyriausioji specialistė Valė Radiūnienė pastebi, kad nors gyvybės draudimą renkasi nemažai gyventojų, praktika rodo, kad ne visi jie pasidomi, kokiomis sąlygomis atgaus sukauptas lėšas.

„Tariamės su draudikais, kad šie savo klientams kuo detaliau išaiškintų, kaip bus apmokestinta galutinė suma, kurią gyventojai gaus pasibaigus sutarčiai“, – aiškino V.Radiūnienė.

Galutinė sukaupta suma gali nepateisinti kai kurių gyventojų lūkesčių, nes skirtingas sumas atgaus sutartis sudariusieji iki 2003-iųjų ir vėliau, dar kitas – po 2004 metų gegužės.

Pastebėta, kad patys gyventojai mažai tuo domisi ir laukia, kol bus informuoti. Kol kas daugiausia gyvybę apsidraudusių žmonių rūpinasi, kaip pasinaudoti mokesčio lengvata, nors išsami informacija leistų jiems įsitikinti, ar tokia investicija apskritai yra naudinga.

Kitąmet finansų ekspertai tikisi atsiriekti dar didesnę gyventojų santaupų pyrago dalį. „Sampo“ banko atstovų teigimu, investavimas Lietuvoje tebėra pradinėje augimo stadijoje, tačiau gyventojams įgyjant daugiau finansinių žinių, investavimo apimtys kitąmet turėtų ūgtelti dar bent triskart sparčiau nei šiemet.

„Augant ekonomikai, žmonės visų pinigų nepravalgys, dalį jų vis tiek nukreips į investicijų sferą“, – įsitikinęs D.Kuzmickas.

Tačiau finansų analitikai pripažįsta, kad kalbant apie investicijas Lietuvoje kone magišką galią turi garantijų paminėjimas. Nemažai investuotojų pageidauja savo pinigus investuoti taip, kad būtų garantuotas kuo didesnis pelnas ir kuo mažesnė rizika.

„Daugumai investavimas vis dar asocijuojasi su pinigų praradimu. Jų vertė gali sumažėti, tačiau dingti – tikrai ne“, – įrodinėjo investavimo specialistai.

Kodėl žmonės linkę reikalauti garantijų? Ieškant atsakymų į šį klausimą profesorė Kristina Levišauskaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Biznio ir vadybos fakulteto Finansų katedros vedėja, ragina atsižvelgti į lietuvių pajamų lygį ir dar palyginti neseniai pergyventą bankų krizę bei masinę bendrovių griūtį.

„Vyresnioji karta dar labai gerai atsimena privatizavimą investiciniais čekiais, kai tapę įmonių akcininkais žmonės liko be nieko, nes daug bendrovių bankrutavo. Taigi reikia suprasti vyresnių gyventojų baimę, kai jiems vėl siūloma pirkti įmonių akcijas tik ne už dovanotus valstybės, o už savo pinigus“, – aiškino atsargų gyventojų požiūrį profesorė.

„Sekundė“ nepamiršta

„Sampo gyvybės draudimo“ generalinis direktorius R.Ambrazevičius taip pat pripažįsta, kad dauguma 40-mečių ir vyresnių klientų prisimena ir skandalingą „Sekundės“, ir Lietuvos akcinio inovacinio banko žlugimą, tad diskutuoti apie investavimą su jais nėra lengva.

Tačiau, pašnekovo įsitikinimu, tai – laikinas etapas: „Kažkada gyventojų nepasitikėjimo buvo sulaukusi ir išperkamoji nuoma (lizingas), o šiandien drąsiai naudojamės jos paslaugomis. Investavimo srityje mes kol kas išgyvename mokymosi laikotarpį.“

VDU Finansų katedros vedėja įsitikinusi, kad dar prireiks daugiau laiko, kol tautiečiai suskubs traukti santaupas iš kojinių ir investuoti.

„Lietuviai, prieš pradėdami investuoti, pirmiausia turi būti sukaupę pinigų „juodai dienai“. Šiandien bankų sąskaitose gyventojai laiko ne taupymui, o vartojimui skirtus pinigus“, – teigė profesorė K.Levišauskaitė.

Tuo tarpu, finansų ekspertų nuomone, Lietuvos piliečiai turi daug daugiau pinigų, nei gali atrodyti iš šalies. Pasitaiko atvejų, kad į bankus atvykę pensininkai į savo sąskaitas įneša šimtus tūkstančių litų, kuriuos, sakykim, gavo pardavę atgautą žemę. Tačiau net ir tokios sumos paprastai laikomos einamuosiuose indėliuose, kur veikiant infliacijai kasmet suma tik mažėja, o žmonės realiai neuždirba nė lito. Manoma, kad tokių „nieko neuždirbančių“ pinigų vien tik terminuotuose indėliuose šalies gyventojai laiko apie 3 mlrd. litų.

Tikisi saugumo

Atsikratyti senų stereotipų ir atrasti naujus taupymo įgūdžius reikia laiko, tačiau lietuviai nemažai naujovių priima vedami bandos instinkto. Apie tai užsimena psichoanalitikas Raimundas Alekna, analizuodamas, kam ir kaip taupo pinigus mūsų tautiečiai.

„Į „Sekundės“ banką visi pinigus nešė irgi vedami bandos jausmo. Tačiau greito praturtėjimo mitas Lietuvoje jau sugriautas. Vis daugiau žmonių supranta, kad valdžia nebeduoda garantijų dėl jų ateities, ir žmonės patys turi rūpintis pensija. Šiuo metu bene didžiausia pasaulyje – saugumo problema. Vis garsiau kalbama apie tai, kad sėkmingai vystysis tos sritys, kurios suteiks saugumo iliuziją. O investuodami į gyvybės draudimą žmonės jaučiasi saugesni ir produktyvesni“, – gana šviesiai piešė investavimo ateitį psichoanalitikas.

Gana šviesiai prognozuojama investavimo ateitis vis dėlto gali būti aptemdyta, jeigu gyventojai nusivils, paaiškėjus, kad finansininkų žarstyti pažadai taip ir neišsipildė. Tokią grėsmę įžvelgia K.Levišauskaitė, analizuodama apklausų duomenis.

Paaiškėjo, kad net du trečdaliai gyventojų, pasirinkusių antrosios pakopos pensijų fondus, tokį žingsnį žengė pirmiausia tikėdamiesi patikimumo ir garantijų ateityje, o finansinė nauda minima tik trečioje vietoje.

„Iš viso pensijų fondus pasirinko net 700 tūkst. gyventojų, tačiau jų supratimas apie šį investavimo instrumentą labai menkas. Dauguma pensijų fondų dalyvių net nežino, kad gali pereiti iš vieno fondo į kitą. Apie pensijų fondų rezultatus dar kalbėti anksti, tačiau jau esama signalų, kad žmonės gali nusivilti – apie ketvirtadalis apklaustųjų nėra patenkinti pensijų fondų rezultatais ir ketina pasirinkti kitą“, – užsiminė VDU Finansų katedros vedėja.

Ji pataria naują investavimo sezoną pradėsiantiems finansininkams nežarstyti tuščių pažadų, o teikti apie riziką kuo tikslesnę informaciją klientams.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.