Prasidėjus naujiems metams, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė dalijasi geromis žiniomis 2007 metams
– Gerbiama ministre, jau patvirtintas 2007 m. „Sodros” biudžetas, kuris ateinančiais metais bus tiesiog rekordinis – 8,7 mlrd. litų. Norėtume išgirsti, kokias gerąsias žinias jis atneš.
– Visų pirma norėčiau pasidžiaugti, kad pagaliau nebus skriaudžiamos našlės ir našliai. Nuo 2007 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja „Sodros” našlių pensijų skyrimo tvarka. Jau nuo šių metų pradžios pačios mažiausios „Sodros” našlių pensijos, mokamos sukakusiems senatvės pensijos amžių ar pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais našliams ir našlėms, bus padidintos iki valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio – 70 litų. Tokio dydžio našlių pensijas galės gauti visi sulaukę senatvės pensijos amžiaus našliai ir našlės, nepaisant jų amžiaus sutuoktinio mirties metu, jeigu sutuoktinis buvo įgijęs bent minimalų socialinio draudimo stažą. Be to, tai ypač aktualu šias pensijas už mirusius iki 1995 metų sutuoktinius gaunantiems našliams ir našlėms. Šiems asmenims pensijos padidės dvigubai – nuo 35,50 lito iki 70 litų. Naujo dydžio našlių pensijos bus pradėtos mokėti per 2 mėnesius, o pensijų dydžių skirtumas bus išmokėtas nuo 2007 m. sausio 1 d.
– O ko tikėtis tiems, kurių našlių pensijos didesnės nei 70 Lt?
– Tikrai noriu nuraminti, kad iki 2007 m. sausio 1 d. paskirtos „Sodros” našlių pensijos, didesnės nei 70 litų, bus mokamos ir toliau – jos nė kiek nesumažės.
Galiu pasakyti, kad iš viso „Sodros” našlių pensijos bus padidintos daugiau nei 116 tūkst. žmonių, iš jų daugiau nei 80 tūkst. naujų žmonių turėtų įgyti teisę į našlių pensiją. Našlių pensijų reformai įgyvendinti iš „Sodros” biudžeto 2007 m. numatoma skirti apie 118 mln. litų.
– Jau kurį laiką įvairiuose susitikimuose vyresnio amžiaus žmonės Jūsų teiraujasi, kada gi pensijų dydžiui įtakos turės stažas.
– Šis klausimas išties aktualus, nes Lietuvoje yra nemažai žmonių, turinčių net 40-50 metų darbo stažą. Planuojama, kad nuo 2007 m. vidurio asmenims už kiekvienus visus stažo metus, įgytus po 30 stažo metų, bus didinama pagrindinė pensijos dalis pridedant prie jos po 2 procentus bazinės pensijos dydžio. Tiesa, maksimalus pagrindinės pensijos dalies dydis negalės viršyti 1,5 bazinės pensijos dydžio (šiuo metu – 345 Lt) (asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo (I grupės invalidams) – 2 bazinių pensijų (šiuo metu – 460 Lt)).
Pavyzdžiui, senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam vyrui yra mokama senatvės pensija už jo įgytą 40 metų stažą. Šiam pensininkui po pataisų įsigaliojimo pensija padidėtų 46 litais. Senatvės pensijos amžiaus moteris yra įgijusi 50 metų stažo. Įsigaliojus pataisoms, jos pensija padidėtų 92 litais. Senatvės pensijos amžių sukakusiam vyrui yra mokama pensija už 35 stažo metus. Po pataisų įsigaliojimo, šio pensininko gaunama pensija padidėtų 23 litais. Manyčiau, žmonės šį pagerėjimą turėtų pajausti.
– Gal turite gerų žinių ir nukentėjusiems asmenims?
– Valstybinių pensijų bazė, nuo kurios dydžio tiesiogiai priklauso nukentėjusiųjų asmenų, Lietuvos Respublikos I ir II laipsnių bei mokslininkų valstybinių pensijų dydis, 34 litais (nuo 138 iki 172 Lt) didės jau nuo 2007 m. sausio 1 d. Kadangi šios pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, atitinkamai (apie 25 proc. nuo gaunamos pensijos) padidintas pensijas šių pensijų gavėjai gaus vasarį.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas įgis asmenys, Antrojo pasaulinio karo metais išvežti priverstiniams darbams ne tik už buvusios TSRS ribų, bet ir tie, kurie karo metais priverstinius darbus dirbo Lietuvoje. Taip pat šios pensijos bus skiriamos motinos priverstinių darbų metu gimusiems vaikams bei buvusio beglobio vaiko teisinį statusą turintiems asmenims.
Valstybinių pensijų bei nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms padidinti bei naujiems nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams 2007 metais numatyta skirti 67 mln. litų.
– Žinome, kad šaliai ekonomiškai sudėtingais 2001-2002 metais dirbantys pensininkai negavo dalies pensijos. Ar tiesa, kad ateinančiais metais „Sodra” žada ją išmokėti?
– Taip, tai yra geroji naujiena. Iš tiesų 2007 m. numatoma grąžinti pensijų sumas „Sodros” senatvės ir invalidumo pensijų gavėjams, dirbusiems 2001-2002 metų laikotarpiu, jeigu jie tuo laikotarpiu turėjo būtinąjį stažą (jiems buvo paskirta visa pensija); mirusiems asmenims priklausiusias neišmokėtas pensijų sumas išmokėti jų našliams (našlėms), o jei jų nėra – vaikams, gaunantiems (gavusiems) našlaičių pensijas. Tam 2007 m. „Sodros” biudžete numatyta 200 mln. Lt. Pusė šios sumos bus kompensuota iš Privatizavimo fondo.
– Vaikų turintiems skaitytojams rūpi juos liečiantys įstatymų pakeitimai. Labai įdomu, kas naujo numatoma šeimos politikoje.
– Norėčiau pasidžiaugti, kad šiuo metu ,,vaiko pinigus” gauna 316 tūkst. mažųjų piliečių, t.y. apie pusė Lietuvos vaikų. Ši išmoka, neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas gauna šeima, pradėta mokėti 2004 m. liepos 1 d. ir nuolat palaipsniui didėja.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. vieną ar du vaikus auginančiai šeimai, iki vaikui sukaks 3 metai kas mėnesį bus mokama 97,5 Lt, o nuo 3 iki 9 metų – 52 Lt.
Šeima, kurioje auga 3 ar daugiau vaikų, iki vaikui sukaks 3 metai gaus 143 Lt, o nuo 3 iki 18 metų arba, jei vaikas mokosi, iki 24 metų – 52 Lt.
Išmokos vaikui mokėjimas vieną ar du vaikus augančių šeimų vaikams iki 9 metų yra pratęstas nuo 2006 metų rugsėjo 1 d. Prieš tai „vaiko pinigus” nuo 3 metų turėjo teisę gauti vaikai iki 7 metų.
Džiugu yra tai, kad jau nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. išmokos vaikui mokėjimą numatoma pratęsti vaikams iki 12 metų (dabar ši išmoka mokama vaikams iki 9 metų).
Numatyta, jog „vaiko pinigai” palaipsniui pagal valstybės finansines galimybes, bet ne vėliau kaip nuo 2009 metų sausio 1 d., bus mokami visiems vaikams iki 18 metų ir vyresniems, kol jie mokosi.
Beje, didėja ir gimusiam vaikui skiriama vienkartinė išmoka – nuo 1000 Lt, iki 1040 Lt. Ji skiriama kiekvienam gimusiam kūdikiui, todėl, gimus dvynukams ar trynukams, kiekvienas iš jų gauna tokio paties dydžio išmoką.
– Žinia, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. didės ir valstybės remiamos pajamos (VRP).
– Taip, tiesa. Jos nuo 185 Lt pakils iki 205 Lt. Dėl šios priežasties didės įvairios socialinės pašalpos bei kompensacijos už būsto šildymą mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Numatoma, kad padidinus VRP iki 205 litų, socialinę pašalpą galėtų gauti 64 tūkst. žmonių per mėnesį (2 proc. šalies gyventojų), o būsto šildymo išlaidų kompensacijas – 117 tūkst. žmonių per mėnesį (3,4 proc. šalies gyventojų).
– Jaunos šeimos pamažu įsidrąsina susilaukti daugiau vaikų. Turbūt ir joms tarsite gerą žodį…
– Puiku tai, kad prie vaiko priežiūros vis labiau gali prisidėti ir tėvelis. Nuo 2007 m. sausio 1 d. didėja motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, t.y. nuo 70 iki 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio didinamos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, mokamos iki vaikui sukaks vieni metai, o nuo 2007 m. liepos 1 d., iki vaikui sukaks 6 mėnesiai, šios pašalpos bus mokamos 100 proc., o už likusį laiką (iki vaikui sukaks vieni metai) – 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio.
Jei vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, ši pašalpa yra 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio (nuo 2006 m. liepos 1 d.).
Norėčiau, kad mamytės ir tėveliai įvertintų šiuos teigiamus pokyčius ir ryžtųsi pagausinti savo gražias šeimas.
– Ministre, iki sausio 15 dienos dar tęsiasi konkursas, kuriam galima teikti projektus dėl socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros. Kas jame gali dalyvauti?
– Gerai yra tai, kad socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra turėtų pasiekti itin plačią ir įvairią auditoriją. Šiemet didžiausią dėmesį skirsime bendruomeninių įstaigų plėtrai, vaikų dienos centrams, šeimos paramos centrams, paramos šeimai tarnybų steigimui, įvairių socialinės priežiūros ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų steigimui.
Konkursui projektus gali teikti savivaldybės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos (viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, religinės bendruomenės (bendrijos) centrai ir kt.), savivaldybės įstaigos kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis (viešosios įstaigos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, religinės bendruomenės (bendrijos) centrai ir kt.).
Įgyvendinant minėtą programą, konkurso būdu bus atrenkami ir iš valstybės biudžeto lėšų finansuojami regioniniai socialinių paslaugų plėtros projektai. 2007 metais programos vykdymui numatoma skirti apie 4,6 mln. Lt, o visai 2007-2013 m. nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai iš ES struktūrinių fondų numatoma gauti net 15,2 mln. Lt.
– Gal galėtume išsamiau papasakoti apie gruodžio pabaigoje finišavusį Vaikų dienos centrų projektų teikimo konkursą?
– Visų pirma norėčiau pasakyti, kad Nacionaline vaikų dienos centrų programa siekiama spręsti priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, augančių nedarniose šeimose, socialines problemas, organizuoti jų ugdymą, popamokinį užimtumą, užtikrinti socialinį darbą su tėvais siekiant sudaryti sąlygas vaikui likti šeimoje.
Beje, dienos centruose organizuojamas socialinis darbas ne tik su vaikais, bet ir su juos lankančių vaikų šeimomis. Taip siekiama padėti šeimai grįžti į visuomenę ir gyventi visavertį gyvenimą, o kartu užtikrinti ir tinkamą vaikų priežiūrą. Vertinant programos įgyvendinimo rezultatus, jau prieš kurį laiką pastebėta, kad sistemingi užsiėmimai su dienos centrus lankančiais vaikais ir jų šeimomis pagerino vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, padėjo pačiai šeimai spręsti iškilusias problemas.
Matyt, tai patvirtina ir statistika – kasmet ministerija sulaukia vis daugiau norinčiųjų dalyvauti konkurse paraiškų. Šiuo metu rezultatų dar nesusumavome, tačiau jau šiandien akivaizdu, kad jie gerokai viršys praeitus metus, kai sulaukėme ir finansavome net 121 projektą. Programai įgyvendinti 2006 m. skirta 5,1 mln. Lt, o 2007 m. – net 7 mln. Lt.
– Šiame pokalbyje mes paminėjome kone visas žmonių grupes, tačiau dar norėčiau pasiteirauti, kuo 2007 metais pradžiuginsime neįgaliuosius?
– Manau, neįgalūs žmonės turėtų teigiamai įvertinti tris naujoves. Nuo 2007 metų sausio mėnesio pradedama įgyvendinti Valstybinė būsto pritaikymo neįgaliesiems 2007-2011 metų programa. Tai pirma tokia valstybinė programa, kuriai vien 2007 metais bus skiriama 3 mln. litų. Sunkią negalią turintys piliečiai turėtų kreiptis į artimiausios savivaldybės Socialinės paramos skyrių ir būtent čia parašyti prašymą dėl būsto pritaikymo. Tiesa, jau ir anksčiau panaši programa buvo vykdoma, tačiau gera žinia yra ta, kad dabar net 80 procentų būsto pritaikymui reikalingų lėšų bus skiriama iš valstybės biudžeto. Likusius 20 procentų padengs Savivaldybė. Nuoširdžiai tikiu, kad per artimiausius 5 metus daugybė būstų bus pritaikyti sunkią negalią turintiems žmonėms.
Taip pat nuo metų pradžios pagal LR valstybinių šalpos išmokų įstatymą asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo, pripažintiems nedarbingais po 24 metų (atskirais atvejais – po 26 metų) bei senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, nuo 1,5 bazinės pensijos iki 2,5 bazinių pensijų padidintos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos. Iki šiol tokio dydžio slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos buvo mokamos tik neįgaliems vaikams ir asmenims, pripažintiems nedarbingais, netekusiais 75-100 procentų darbingumo iki 24 metų.
Trečioji gera žinia – nuo sausio 1 dienos pradėtos skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo po 24 metų (atskirais atvejais – po 26 metų), jeigu jiems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 1 bazinės pensijos dydžio, o netekusiems 60-70 procentų darbingumo – 0,5 bazinės pensijos. Tikimės, kad tai bus gera paspirtis neįgaliesiems.