Optimizmą temdo pesimizmo šešėliai

Ekspertai prognozuoja 2007-ųjų šalies ekonomikos rodiklius

Ekspertai sutaria, kad šalies ūkis 2007 metais turėtų augti, bet baiminamasi, kad lėčiau negu pernai – prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 6 – 7 procentais, o infliacijos lygis sieks maždaug 4 procentus. Spėjama, jog ekonomikos augimą lems didesnis vidaus rinkos vartojimas, tačiau pesimistiškai vertinamos užsienio investicijų pritraukimo ir gausesnio eksporto galimybės. Didžiausias galvos skausmas – energetikos ištekliai, ypač nerimą kelia sparčiai brangstančios Rusijos tiekiamos gamtinės dujos. Tačiau naftos kainos pasaulinėje rinkoje šiais metais turėtų stabilizuotis. Kitas šalies verslininkų rūpestis – darbo jėgos problema aštrės ir toliau, nes vidutinis darbo užmokestis dar nė perpus nepriartės prie tokio, kokį siūlo Vakarų Europos darbdaviai. Todėl laukiama ryžtingesnių Vyriausybės sprendimų dėl imigracijos politikos.
„Kauno diena“ ekonomikos ekspertų klausė, kas, jų nuomone, 2007 metais labiausiai augins šalies ūkį ir kokiems rūpesčiams šalies verslininkai turėtų rengtis. Verslo ir politikos atstovai svarstė, kokie darbo jėgos problemos sprendimai būtų efektyviausi bei kokia tikimybė, kad mokesčių našta mažės.

Gitanas Nausėda, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas:

– Šalies ūkį kitąmet labiausiai augins vidaus rinka, tačiau BVP augs lėčiau, apie 6 – 7 procentus, nes eksporto indėlis į BVP tikriausiai bus mažesnis negu šiais metais. Spaudimas gerinti verslo aplinką didėja, ir pagerėtų, jei pavyktų išspręsti esminius klausimus: sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą bei nustatyti „Sodros“ mokesčių ribas. Kol kas nei vienu, nei kitu klausimu apibrėžtumo nėra, tik neaiškūs pažadai.
2007 metai dar palankūs mokesčių naštai mažinti, nes šalies ūkis augs dar pakankamai sparčiai, o biudžeto pajamų planas greičiausiai bus vykdomas sėkmingai. Vėliau tą padaryti bus sunkiau, nes ekonomikos plėtra turėtų pradėti lėtėti.
Nerimą kelia gamtinių dujų kainų kilimas – tai jau realybė ir tai turės įtakos ne tik namų ūkių finansams, bet ir stambioms įmonėms, kurios yra priklausomos nuo Rusijos gamtinių dujų. Dėl to menkės mūsų pramonės konkurencingumas, didesnės dujų kainos gali lemti ir mažesnį prekių bei paslaugų vartojimą. Bet mes šiuo atveju nelabai ką galime pakeisti, sprendimai priklauso ne nuo mūsų, o nuo monopolininko „Gazprom“.
Nemalonių staigmenų pasaulinėje naftos rinkoje tikimybė – nedidelė, naftos kainos šiemet turėtų būti mažesnės. Vis dėlto niekas negali garantuoti, kad neatsitiks kažko negero Artimuosiuose Rytuose.
Iš valdžios netikėtumų tikriausiai nesulauksime: sprendimai, kuriuos planuojama priimti 2007 metais, jau yra žinomi. O darbo jėgos problema aštrės ir greit išspręsti jos nepavyks. Reikia daryti viską, kas skatintų kurti darbo vietas, o siūlomas darbas ir užmokestis už jį – viliotų emigravusius žmones sugrįžti. Nesame naivūs, kad tikėtumėmės, jog atlyginimai greit pasieks Airijos ar Didžiosios Britanijos atlyginimų lygį, bet juos priartinti prie padoraus lygio yra įmanoma. Kitas problemos sprendimo būdas – liberalizuoti imigracijos srautus. Kol kas padaryta dar ne viskas: užsieniečiams gauti leidimus dirbti Lietuvoje trunka ilgai.
Skurdo lygis šalyje mažės, pragyvenimo lygis gerės. Šių metų rudenį planuojama minimalų darbo užmokestį didinti iki 700 litų, maždaug 17 procentų. Vadinasi, jeigu infliacija šalyje didės 4 procentais, realios gyventojų pajamos išaugs maždaug 13 procentų.
2007 metai turėtų būti labai panašūs į praėjusius arba jie gali būti netgi šiek tiek blogesni už 2006-uosius. Dar pesimistiškiau vertinčiau 2008-uosius, nes ekonomikos augimas sulėtės, palūkanų normos bus dar aukštesnės, ekonomikos raidai atsiras vis daugiau neigiamų veiksnių. Be to, tai bus ir rinkimų metai – išaugs ir populistinių Vyriausybės sprendimų tikimybė.

Audrius Virbalas, banko „Snoras“ Kauno filialo direktorius:

– Lietuvos ekonomika šiemet augs taip pat sparčiai, kaip ir šiemet. Gyventojai jau gali ne tik patenkinti būtiniausius poreikius, bet ir vis daugiau sutaupyti bei investuoti. Statistika rodo, kad penktadalis visų namų ūkių jau yra paėmę būsto paskolas.
Augs ir šalies įmonių pelningumas, gerėja ir mūsų banko veiklos rodikliai. 2006 metų sausio – lapkričio mėnesiais „Snoras“ dirbo 40,7 procento pelningiau negu 2005 m. per tą patį laikotarpį, turtas išaugo 43,6 procento, gyventojų indėliai – 45,1 procento.
Labiausiai šalies ekonomiką turėtų auginti paslaugų sektorius. Gamybos sektorius vargiai sugebės konkuruoti su pigia darbo jėga iš Rytų Europos, Azijos. Sukurtas vidaus produktas, Europos struktūrinių fondų pinigai ir gautos pajamos iš Mažeikių naftos pardavimo (kaip žinome, pusę sumos planuojama skirti rubliniams indėliams kompensuoti) paskatins vidinį vartojimą. Aišku, šiuos procesus lydės infliacija.
Mažėjanti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla, konkurencija dėl jos ir su tuo susiję kaštai gali turėti neigiamos įtakos įmonių finansiniams rodikliams. Mažas gimstamumas ir didelė emigracija turėtų lemti ir gyventojų bei mokesčių mokėtojų skaičiaus mažėjimą.
Dėl Europos banko vykdomos politikos kitąmet turėtų didėti tarpbankinės skolinimosi palūkanos, bet pinigų brangimas nebus drastiškas.
Kalbant apie infliaciją, ji pastaruoju metu Lietuvoje didėja beveik kiekvieną mėnesį. Šiuo metu vidutinė infliacija šalyje yra apie 3,5 proc. Kitąmet ji gali siekti 4 – 5 procentus. Infliaciją didins brangstantis šildymas, gamtinės dujos, didesnis darbo užmokestis. Vertėtų pasirengti elektros energijos brangimui, tabako gaminių akcizo mokesčio šuoliui.
Ekonominė situacija šalyje tik gerės. Vystantis šalies makroekonomikai, didėjant valstybės biudžetui, vykdant nemažai socialinių ir kitų reformų, gyventojų pragyvenimo lygis kils.

Rimas Varkulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir generalinis direktorius:

– Visos pramonės šakos plečia savo gamybą, augs ir paslaugų sektorius. Tačiau produkcijos savikaina didės, dėl to teks racionaliau vertinti išteklius ir darbuotojus.
Politiniai pokyčiai tikriausiai turės menką įtaką ekonomikos pasikeitimams. Tačiau nuo savivaldybių priklauso sėkmingas statybų, nekilnojamojo turto verslas. Nors politikai ir valdžia ne itin stengiasi gerinti verslo aplinką, ji gerės. Struktūrinių fondų paramos panaudojimas 2004 – 2006 metais jau parodė, kad esame pasirengę naudotis parama. Svarbu, kad Europos Sąjungos direktyvos numato inovacijų plėtrą.
Nerimą kelia energetikos, žmogiškieji resursai, konkurenciniai pranašumai ir transportas. Sėkmingas transportininkų verslas priklauso ne tik nuo jų pačių, bet ir nuo kaimyninių valstybių politinių sprendimų. Reikėtų pasirengti energetikos kainų kilimui ir turėti omenyje, kad tai, kas deklaruojama, nebūtinai yra visiška tiesa.
Tikiuosi, kad pagaliau įvyks lūžis dėl neapmokestinamo pelno ir galėsime reinvestuoti lėšas į naujas technologijas, į modernią gamybą, į žmogiškuosius resursus. Vyriausybė yra įtraukusi šį klausimą į pirmojo ketvirčio priemonių planą, ketinama rengti pasiūlymus Seimui. Naujų mokesčių atsirasti neturėtų, o kai kurie gali ir sumažėti. Vyriausybės atstovai turėtų žinoti, kad ne didelė mokesčių našta, o efektingas biudžeto panaudojimas yra geriausias dialogas tarp verslo ir vykdomosios valdžios.
Yra tik vienas darbo jėgos problemos sprendimo būdas – didinti atlyginimus. Turėtų daugėti imigrantų, tačiau ne pavienių. Kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio bus atsigabenama pagal terminuotas sutartis. Tokią praktiką jau vykdo statybų bendrovės, iš Lenkijos atsigabenančios grupes statybininkų ir montuotojų.
Gyvenimo kokybė palengva gerės, didės ir socialinė parama neįgaliesiems, nes verslas į biudžetą suneša vis daugiau pinigų. Norintiems dirbti darbo netrūks, o dirbantis žmogus iš principo neskursta, vadinasi, skurdo lygis mažės. Į 2007 metus žiūriu optimistiškai, jie turėtų būti darbingi. Emigravusiems iš Lietuvos linkiu labiau domėtis pokyčiais Lietuvoje ir ieškoti galimybių sugrįžti. Svetur yra per 400 tūkstančių lietuvių – jie yra nacijos ir šalies ekonomikos turtas, kurį, jei ne visą, tai bent dalį susigrąžinti reikėtų.

Birutė Vėsaitė, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė:

– Realiojo BVP augimas 2007 metais turėtų būti 1 procentiniu punktu mažesnis negu 2006-aisiais – turėtų sudaryti 6,8 procento. Šalies ūkio augimą ir toliau skatins vidaus paklausa. Toliau pakankamai sparčiai, nors ir lėčiau negu 2006 metais, augs skolinimasis, lemiantis investicijų į pagrindinį kapitalą ir namų ūkių vartojimo didėjimą. Vartojimo augimą skatins ir spartėjantis darbo užmokesčio augimas. Didesnę įtaką, negu iki šiol, BVP augimui turėtų turėti investicijos ne tik į mašinas, įrenginius, bet ir į technologijas.
Verslo aplinka palaipsniui ir toliau turėtų gerėti. Dabar vienas svarbiausių įmonių, o ir visos šalies ekonomikos, sėkmingo vystymosi veiksnių, be abejonės, yra inovacijos. Todėl ypač vertėtų rūpintis savo inovacinės veiklos plėtra.
Infliacija bus gerokai didesnė, negu buvome įpratę šio dešimtmečio pirmoje pusėje. Visų pirma tai lems importuojamų dujų kainų didėjimas. Be to, nemažos įtakos turės intensyvesnis gyventojų indėlių ir nekilnojamojo turto kompensavimas bei spartesnis darbo užmokesčio augimas.
Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (naudojamą infliacijai ES šalyse matuoti) apskaičiuota vidutinė metinė infliacija 2007 m. Lietuvoje, manyčiau, sieks 4,4 procento. Šalies mokesčių sistema ir bendroji mokesčių našta keistis iš esmės neturėtų. Tačiau didelė tikimybė, kad 2007 m. bus numatytas lėšų, panaudotų inovacijoms, naujoms technologijoms neapmokestinimas pelno mokesčiu.
Akivaizdu, kad darbdavių ir darbuotojų santykiuose vis didesnį svorį įgaus dirbantieji ir augančios profesinės sąjungos. Darbdaviams teks daug daugiau dėmesio skirti darbuotojų atlyginimams didinti, jų kvalifikacijai kelti, taip pat įvairioms darbuotojų skatinimo priemonėms. Kol kas pastebimesnės įtakos šalies darbo rinkos būklei nedaro darbo jėgos imigracija. Tačiau situacija turėtų pasikeisti dabar, Rumunijai ir Bulgarijai tapus ES narėmis.
Labai svarbu, kad sėkmingai startuotų 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, kuri, be kita ko, padės į darbo rinką integruoti dar likusius ilgalaikius bedarbius.
Situacija 2007 m. turėtų būti pastebimai geresnė, nes skurdo problemai spręsti pradėta skirti daugiau dėmesio ir pastangų. Numatyti asignavimai valstybės remiamų pajamų dydžiui nuo 2007 metų pradžios padidinti (iki 205 Lt). Šis dydis, kaip žinoma, taikomas skaičiuojant socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų kompensacijas mažas pajamas gaunantiems asmenims, nustatant mokinių teisę gauti nemokamą maitinimą ir aprūpinimą mokinio reikmenimis, taip pat skaičiuojant nedarbo draudimo išmokas darbo biržose įsiregistravusiems bedarbiams. Svarbios ir priemonės, nukreiptos į skurstančiųjų įtraukimą į darbo rinką, į smulkųjį verslą, taip pat užtikrinančios didesnį jų prieinamumą prie švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų.

Mindaugas Šalčius, Lietuvos draudimo priežiūros komisijos pirmininkas:

– Draudimo rinka kitąmet turėtų augti ne mažesniais tempais negu šiemet – 30 procentų ir daugiau.
Labiausiai augs gyvybės draudimo rinka, nes mūsų šalyje ji yra dar nepakankamai išvystyta. Makroekonominiai rodikliai leidžia manyti, kad kitąmet mūsų visų gyvenimas bus žymiai turtingesnis. Nors konkurencija nemažės, biurokratijos irgi nepažabosime.
Draudimo bendrovėms 2007 metai nebus lengvi, nes esame integravęsi į Europos Sąjungą ir turime paisyti jos politikos, perimti standartus, dėl kurių sutaria šalys narės. Konkurencija ir Europos Sąjungos standartai gali išstumti smulkias draudimo įmones iš šio verslo. Vienas iš sudėtingiausių darbų smulkiesiems yra draudimo įmonių minimalaus garantinio fondo formavimas, o jį būtina sudaryti iki kovo 30 dienos.
Galima pasidžiaugti, kad mokesčiai tik mažės, tačiau darbo jėgos trūkumo problema vis labiau ryškėja, o aiškių sprendimų dar nematyti.
Vis dėlto galima matyti, kad išvykstančiųjų iš Lietuvos jau nebus daug, kur kas daugiau bus grįžtančiųjų. Pragyvenimo lygis šalyje didėja ir nors mūsų žmonės nėra tokie turtingi, kokie šiandien yra Vakarų valstybių gyventojai, skursta vis mažesnė dalis gyventojų.

Jonas Lionginas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas:

– Įstatymų bazė yra pakankamai palanki verslui, o radikalių pokyčių Seimas neplanuoja priimti, juo labiau didinti mokesčių naštos. Galima tikėtis stabilių metų ir didesnių algų, nes darbo jėgos trūkumas, ypač didžiuosiuose miestuose, lems atlyginimų augimą. Žmonių pajamos ir vartojimas didės. Didžiausias išbandymas – energetinių išteklių kainų didėjimas. Infliacija bus didesnė negu šiemet, bet tai – laikinas dalykas ir jį labiau lemia išorės, o ne vidaus veiksmai. Mokesčių našta mažės – gyventojų pajamų mokestis jau menkėja. Svarstome Biudžeto ir finansų komitete galimybę grįžti prie šio klausimo gegužės mėnesį. Matydami keturių mėnesių rezultatus galbūt turėsime galimybę gyventojų pajamų mokestį iki 24 procentinių punktų sumažinti ne nuo 2008 metų sausio, bet anksčiau, pavyzdžiui, nuo spalio 1 dienos. O nuo 2008-ųjų sausio šį mokestį galėtume sumažinti iki 20 procentinių punktų.
Reikėtų didesnės valstybės paramos šeimoms, kurios augina mažus vaikus. Mūsų pragyvenimo lygis kol kas tesudaro 48 procentus Vakarų Europos pragyvenimo lygio vidurkio. O kiekvienas žmogus ieško, kur geriau, todėl ir emigruoja. Bet esu linkęs tikėtis, kad dauguma išvykusiųjų turi planų sugrįžti. Juk daugelis emigrantų investuoja Lietuvoje. Statistika rodo, kad naujos statybos būstus labiausiai perka užsienyje dirbantys lietuviai.
Svarbiausia sudaryti palankias sąlygas verslui kurtis. O kuo mažiau vykdomoji valdžia kišis į verslo reikalus, tuo sąlygos bus geresnės. Mokesčių sistema turi būti stabili, reikėtų stengtis kuo rečiau įvedinėti naujas žaidimo taisykles bei mažinti biurokratinius suvaržymus. Vyriausybė yra pasirengusi taip dirbti, nes geriausia valdžia yra ta, kurios verslui nesimato.
Skurdo lygis mažėja kasmet, bet nenorėkime per 16 nepriklausomybės metų pasiekti tokį pragyvenimo lygį, koks yra kitose išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Vyriausybė yra patvirtinusi skurdo mažinimo programą. Galbūt vertėtų peržiūrėti kai kurias programos nuostatas, gal ne visos jos yra veiksmingos, gal naujų reikėtų, kurias būtų galima finansuoti iš biudžeto. Dar nepasiekėme tokio darbo našumo, koks yra Vakaruose, todėl ir skurdo problemas kol kas nėra taip lengva išspręsti. Tam reikia laiko.

Rimantas Sinkevičius, koncerno „Achema“ vystymo direktorius:

– Lietuva išliks augančios ekonomikos šalimi. Labiausiai šalį augins didėsiantis vietos vartojimas, o jį lems augantys atlyginimai, gyventojų fizinių asmenų mokesčio sumažinimas iki 27 procentų, rublinių indėlių grąžinimas. Tačiau šalies konkurencinės galimybės mažėja. Pirmiausia užsienio investicijų apimtys smunka, iš visų 25 Europos Sąjungos valstybių esame bene priešpaskutiniai pagal užsienio investicijų kiekį. Nemanau, kad statistika radikaliai pasikeis, kai Statistikos departamentas pateiks praėjusių metų eksporto rezultatus. Šalies ūkio produkcijos konkurencingumas mažėja, o darbo jėgos, energetikos kainos kyla. Konkurencinės galimybės negerėja. Naftos produktai, gamtinės dujos, elektros energija brangs, ir ne tik kitąmet. Ilgainiui naftos produktų kainos stabilizuosis, nes jos pasiekė tokias aukštumas, kai apsimoka investuoti į naujus išgavimo telkinius, perdirbimą. Po kelerių metų naftos produktų kainos greičiausiai mažės. Gamtinių dujų kaina Lietuvai taip pat didės. Kol kas situacija nėra aštri. Netolimoje ateityje vartotojas bus pratinamas mokėti tikrąją kainą. Lietuvos laukia ekonominė duobė ateityje ir dėl elektros energijos kainų augimo.
Tikėtis, kad verslo aplinka gerės, neverta. Nebent Vyriausybė ją mokestinėmis lengvatomis sušvelnintų aukštųjų technologijų kūrėjams – atsirastų galimybė daugiau investuoti, bet vargu ar nuo šnekų prieisime prie darbų. Niekaip neišsprendžiami ir su nekilnojamuoju turtu susiję klausimai: bendrieji planai daugelyje vietų vis dar nepatvirtinti, sklypų skyrimas trunka ilgai, detalieji planai rengiami mažiausiai metus. BVP augs ne daugiau kaip 7 procentais, o infliacijos lygį didins vartojimo augimas ir sudarys maždaug 4 procentus.
Tikėtis, kad mokesčių našta mažės, taip pat neverta – jei sumažėja vienas mokestis netrukus atsiranda kitas, naujas. Ekologiniai mokesčiai gali didėti. Visi laukia mokesčių naštos sumažinimo, bet tai – naivu. Darbo jėgos problema vis ryškėja, atsiranda ir demografinė problema. Jauni žmonės, kurie išvyko turi pratęsti giminę čia, Lietuvoje, ir užtikrinti darbo jėgą ateičiai. Valdžia dėl imigrantų įsileidimo iš kaimyninių šalių kol kas ryžtingų sprendimų nepriima. Verslui nieko kito nelieka kaip iškelti gamybą į pigesnės darbo jėgos ir energetikos šalis arba, jei tai negresia bankrotu, didinti vidutinį darbo užmokestį.
Skurde gyvena kaimo žmonės, kurie negamina prekinės produkcijos, labiausiai skurde gyvena invalidai, pensininkai, daugiavaikės šeimos. Greitų pokyčių tikėtis nereikėtų, čia yra valstybės socialinės politikos uždavinys. Parama tokiems žmonėms didės, bet ar to pakaks išbristi iš skurdo, labai abejoju.

Artūras Mackevičius, Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas:

– Šiais metais ekonomikos augimas sulėtės, nes vis labiau trūks kvalifikuotos darbo jėgos. Dėl to teks didinti atlyginimus, bet darbo našumas didės nepakankamai. Dar viena bėda – daugėja valdininkų bei tarnautojų, o dirbančiųjų valstybiname sektoriuje atlyginimai yra žymiai didesni negu dirbančiųjų verslo įmonėse.
Labiausiai augs statybų, didmeninės ir mažmeninės prekybos (tik didžiuosiuose prekybos centruose) bei tolimųjų pervežimų apimtys.
Tikiuosi, kad šiais metais pagaliau bus atsižvelgta į smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijų norą turėti vieningą verslo sąlygas ir problemas analizuojančią ir kliūtis šalinančią struktūrą. Kaip numato mūsų parengtas Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo projektas, norime esamas, po ministerijas ir agentūras išskaidytas pajėgas sujungti į atskirą departamentą prie LR Vyriausybės, suteikti jam pakankamai galių, o jo veiklos koordinacijai suburti šalies Smulkaus ir vidutinio verslo tarybą.
Palankių mokestinių pokyčių smulkiajam verslui kitais metais nenumatoma. Stambiajam – galbūt, jeigu bus „Sodros“ mokesčiu nebeapmokestinama didžiausias pajamas gaunančių verslininkų ir valstybinio sektoriaus atlyginimų dalis, t.y. įvedamos „Sodros“ ribos, bei dar kartą sumažinus gyventojų pajamų mokestį. Tuomet dideles algas gaunantys darbuotojai gaus iki dvidešimties ir daugiau kartų didesnį priedą negu minimalią ar mažą algą gaunantys darbuotojai. Pinigų pervedimais į privačius pensijų fondus susilpnintą „Sodros“ biudžetą bus priversti pildyti gaunantieji mažiausias pajamas.
Verslo sąlygos gerėtų tik tuomet, jeigu būtų įsiklausyta į verslininkų asociacijų siūlymus dėl mokesčių ir biurokratijos mažinimo. Verslą kontroliuojančios ar reglamentuojančios institucijos labai nenoriai skiriasi su savo sukurtais, dažnai nebūtinais barjerais, todėl ir priešinasi.
Darbuotojų ir toliau trūks, ypač darbininkų, nes lietuviai ir toliau važiuos iš Lietuvos. Ko gero, emigrantų būrys dar labiau didės, nes išvykę draugai padeda lengviau įsikurti, o atlyginimų skirtumas tarp valstybių tebėra milžiniškas. Lietuvoje visi užsiėmę ne valstybės išsaugojimu, o politinėmis rietenomis eilėje prie Europos Sąjungos milijardų dalybų. Rimtai padėties analizei niekas neturi laiko.
Kad gyvenimas gerėtų, pirmiausia būtina mažiau apmokestinti minimalias ir mažas algas. Lietuvoje nuo 1998 iki šių metų minimali alga buvo didinta nuo 430 Lt iki 600 Lt, tačiau neapmokestinamoji jos dalis buvo įšaldyta ties 290 Lt riba. Tokiu būdu apmokestinamoji minimalios algos dalis nuo 32,6 procento šiuo metu jau yra padidėjusi iki 51,7 procento. Netgi dabar, paskelbus, kad neapmokestinamos pajamos nuo naujų metų bus 320 Lt, o minimalią algą numačius padidinti iki 700 Lt, išeina, kad apmokestinamoji algos dalis vis tiek dar padidės net iki 54,3 procento. Tokiu būdu valstybės biudžetas vis labiau pildomas skriaudžiant mažiausias pajamas gaunančius žmones. Taip žlugdomos mažas apyvartas turinčios ir provincijose veikiančios, ypač smulkios ir vidutinės verslo įmonės. Jeigu būtų laikomasi 1998-2003 metais galiojusios proporcijos, tai dabar, nustačius 600 Lt minimalią algą, neapmokestinamas minimumas turėjo būti nustatytas 405 Lt, o padidinus ją iki 700 Lt, neapmokestinamos pajamos turėtų būti 472 Lt.
Labai ne laiku buvo padidintas įmonių nekilnojamojo turto mokestis ir įvestas verslui naudojamo gyventojų turto mokestis. Per kelerius pastaruosius metus, laukiant euro įvedimo, nekilnojamasis turtas rinkoje brango nuo kelių iki dešimčių kartų, tačiau įmonėse dėl to pinigų nė kiek nepadaugėjo (kol objektas neparduotas). Todėl toks mokestis yra nesąžiningas, naudingas tik turto vertintojams. Dabar pastatų kainos mažėja, o mokestis nustatytas 5 metams į priekį.
Siekiant mažinti emigraciją, būtinai reikėtų labiau didinti neapmokestinamą minimumą, panaikinti socialinį mokestį, neapmokestinti investuojamojo pelno, nenustatyti „Sodros“ ribų, nustatyti turto mokesčiu neapmokestinamą turto dalį, įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčius. Juk išvyksta mažiausias pajamas gaunantys žmonės, o ne tie, kurių algos viršija tris ar penkis tūkstančius litų.

Mečislovas Rondomanskas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas:

– Iš esmės ūkio augimui reikšmingą įtaką turėtų daryti ir Vyriausybės institucijų parengtos ir kuruojamos Ekonomikos augimo veiksmų programos. Lietuva jau pajuto naudą, gaunamą iš ES struktūrinių fondų.
2007-2013 metais ES struktūrinių fondų parama ekonomikos augimui bus dar didesnė ir nuoseklesnė. Ekonomikos augimo veiksmų programai siūloma skirti daugiausiai ES struktūrinės paramos lėšų – 45,32 procento – 10,4 mlrd. litų. Šioje programoje yra trys pagrindiniai prioritetai – Lietuvos mokslo, tyrėjų gebėjimų, mokslo ir verslo ryšių stiprinimas, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas ir aplinkos verslui plėtoti gerinimas. Vien mokslinių tyrimų bei technologinei plėtrai numatyta skirti 10 procentų (arba 2,3 mlrd. litų) ES struktūrinės paramos lėšų.
Vienas naujausių siūlymų, kaip efektyviai panaudoti, integruoti ir tolygiai plėtoti gamybos ir mokslo potencialą – kurti gamybos šakų technologijų platformas.
Pasyvios skurdo mažinimo priemonės (pašalpos) ilgalaikės teigiamos įtakos skurdo mažinimui neturi: jos padeda išsilaikyti šiandien, tačiau neskatina žmogaus ieškoti alternatyvių skurdo mažinimo priemonių, mažina žmonių motyvaciją užsidirbti patiems. Geriausia skurdo prevencija yra verslui palanki ekonominė politika.
Skurdas – pasekmė. Jo šaknys gilios. Bent viena iš jo priežasčių mūsų sąlygomis reikėtų laikyti visuomenės verslumo stoką.
Socialinė atskirtis, deja, mūsų visuomenėje pernelyg akivaizdi. Kažin ar gali visus piliečius džiuginti oficialioji statistika, pateikianti namų ūkio pajamų vidurkius. Iš kitos pusės gera žinia ta, kad augant namų ūkio pajamoms po būtiniausių išlaidų rinkos dalyviams lieka vis didesnė dalis laisvų pinigų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.