Išvykusieji į Airiją skundžiasi negaunantys išsamios informacijos apie pokyčius Lietuvoje ir negalintys apsispręsti, grįžti tėvynėn ar likti užsienyje
Nemažai į Airiją emigravusių lietuvių galvoja anksčiau ar vėliau sugrįžti į Lietuvą, tačiau jų apsisprendimą šaldo nežinomybė dėl ateities perspektyvų.
„Girdime, kad Lietuva stojasi ant kojų, gyvenimas gerėja, gaunamos ES lėšos, tačiau jokios konkrečios informacijos neturime”, – tvirtino Airijos lietuvių bendruomenės atstovai, praėjusią savaitę lankęsi Žemės ūkio ministerijoje.
Jie ragina mūsų šalies valstybines institucijas prisidėti Dubline kuriant informacijos centrą, kuris galėtų tapti tiltu emigrantų kelyje atgal į Lietuvą.
Pinigų jau turi
Jokios garsios akcijos ir įtikinėjimai, kad „ir Lietuvoje galima gyventi”, emigrantų neįtikins, jeigu šie negaus išsamios informacijos apie esamus ir būsimus pokyčius gimtojoje šalyje. Tuo įsitikinę Airijos lietuviai, planuojantys Dubline steigti informacijos centrą, į kurį suplauktų naujausios žinios iš Lietuvos.
Tokią centro idėją emigrantai praėjusią savaitę pristatė Žemės ūkio ministerijoje, kur buvo surengta vaizdo konferencija su Lietuvos ambasadoje Airijoje susirinkusiais mūsų tautiečiais.
Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius Arūnas Teišerskis priminė, kad dauguma žmonių buvo priversti išvažiuoti iš Lietuvos dėl ekonominių priežasčių, turėdami vienintelį tikslą – užsidirbti.
„Nemažai tautiečių jau užsidirbo, įgijo patirties ir ėmė svarstyti, ką daryti toliau: kurtis Airijoje ar grįžti į šalį, kur gimė ir užaugo. Beveik visi emigrantai, ypač suaugusieji, pripažįsta, kad užsienio šalis, kad ir kokia ji būtų, vis tiek liks svetima, kurioje sunku visiškai adaptuotis. Vaikai pripranta greičiau ir lengviau, o suaugusieji tą barjerą jaučia ilgai. Šiuo metu ypač daug žmonių susimąsto, ar ne laikas grįžti namo? Kol kas vienintelis tokių planų stabdys – nežinomybė, ar pasiseks vėl viską pradėti iš pradžių”, – „Kauno dienai” sakė A.Teišerskis.
Interneto nepakanka
Iki šiol beveik visa Airijos lietuviams pateikiama informacija yra bendro pobūdžio, o elementarūs niuansai, kurie Lietuvoje yra savaime suprantami, emigrantų nepasiekia.
„Iš Airijos lietuvių bendruomenės jau seniai sulaukiame įvairių klausimų apie darbo ir gyvenimo galimybes Lietuvoje. Girdime, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, didėja atlyginimai, ateina ES lėšos, tačiau konkrečios informacijos nėra. Žmonės domisi, nori sužinoti”, – dėstė A.Teišerskis.
Pastaruoju metu ypač jaučiamas informacijos poreikis, Airijos lietuvių bendruomenė sumanė įkurti specialų centrą, tačiau savo jėgomis to padaryti nepajėgia. Todėl emigrantai ėmė belstis į Lietuvos institucijų duris. Išeivių nuomone, valstybinės įstaigos turėtų būti suinteresuotos paremti tokią idėją, nes centro platinamos naujienos gali paskatinti lietuvius grįžti namo.
„Žmonės domisi daug kuo: ir nekilnojamojo turto kainomis, ir mokesčių politika. Dažnas jų mėgina ieškoti informacijos savarankiškai, tačiau ne visiems pavyksta susigaudyti biurokratiniuose labirintuose. Mes įsitikinome, kad internete nėra aiškios, suprantamos ir koncentruotos informacijos. Esant toli nuo Lietuvos rasti visapusę informaciją internete yra sudėtinga, nors būtent tokį pasiūlymą dažniausiai tenka išgirsti paskambinus į valdžios institucijas”, – įrodinėjo Airijos bendruomenės atstovas.
Planuoja imtis savo verslo
Centro projektas kol kas dar tik kuriamas. Kokį pavidalą įgaus puoselėjamos idėjos, priklausys nuo užsitikrinto finansavimo. Lėšų tikimasi gauti iš informacijos skleidėjų, tarp jų – ir Lietuvos valdžios įstaigų. Tikimasi, kad šis projektas taps pavyzdinis ir vėliau tuo pačiu principu bus kuriami informacijos centrai kitose valstybėse, kur susiformavo gausios lietuvių bendruomenės.
Centras taip pat galėtų teikti aktualią informaciją potencialiems lietuvių investuotojams Airijoje ir airiams, norintiems investuoti Lietuvoje.
„Kai kurie išvykusieji žvalgosi atgal į Lietuvą ir planuoja imtis savo verslo. Jie turi užsidirbę pinigų pradiniam įnašui ir galėtų atrasti naujų nišų, rengti verslo projektus ES paramai gauti. Nemažai žmonių gali susidomėti naujomis galimybėmis, kurios atsiranda ateinant ES lėšoms. Ši sritis sulaukia itin didelio dėmesio”, – teigė A.Teišerskis.
Kaimui numatyti milijardai
Panašiai kalbėjo ir kiti Airijos bendruomenės atstovai, kurie susitikime Žemės ūkio ministerijoje dalyvavo ne tiesiogiai, o prisijungę per telekomunikacijas. Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pritarė, kad informacijos centras galėtų paskatinti emigrantus grįžti ir pažadėjo aptarti šį klausimą su kitais Vyriausybės nariais, tačiau konkretūs terminai nebuvo akcentuoti.
„Suprantame, kad išvykusiems lietuviams ne taip lengva savo ateitį perprogramuoti grįžimui ir susirasti sau nišą ateities Lietuvoje. Norint planuoti grįžimą, reikia žinoti, į kokią Lietuvą, su kokiomis galimybėmis grįžtama ir kokius planus galima realizuoti”, – pripažino ministrė.
Būrys Airijos bendruomenės narių turėjo progos išgirsti, kad Lietuvos kaimo ateitis piešiama gana rožinėmis spalvomis. Žemės ūkio ministerijos atstovai bėrė skaičius ir minėjo programas, pagal kurias į kaimą 2007-2013 metais ateis daugiau kaip 16 mlrd. litų ES ir valstybės biudžeto paramos, aktyvūs ūkininkai galės pasinaudoti įvairia kompensacine ir investicine parama, o jų pajamos bus didinamos dar ir tiesioginėmis išmokomis.
„Norėtųsi, kad Airijos lietuviai savo ateitį sietų su Lietuva, kur grįžtų ir augintų vaikus. Dabar pats laikas pasinaudoti palankiomis finansinėmis galimybėmis, kokių po 2013 metų gali ir nebebūti”, – sakė ministrė ir akcentavo, kad šiandien kaime jau galima užsidirbti „ne tik duonai”.
Provincijos nenurašo
Ar Lietuvos kaimui suplanuoti milijardai gali sugundyti Airijos lietuvius, gaunančius stabilų ir normalią buitį garantuojantį atlyginimą?
Atsakydama į šį „Kauno dienos” klausimą Airijos lietuvių bendruomenės narė Eglė Turevičiūtė neslėpė, kad daugumos emigrantų dabartinis Lietuvos kaimas, ko gero, visai netrauktų. Tačiau kai kurie Airijoje pinigų užsidirbę lietuviai gali susivilioti juos investuoti į verslą provincijoje.
„Žinoma, į kaimą žvalgosi ne tiek daug emigrantų, tačiau į užsienį užsidirbti atvyko žmonių ne tik iš didmiesčių. Galbūt atsiras tų, kurie norės grįžti į gimtąsias vietas ir kaime kabintis į gyvenimą”, – svarstė E.Turevičiūtė.
Anot jos, labai svarbu, kad savo ateitį planuojantis emigrantas gautų kuo išsamesnę informaciją apie galimybes dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, juolab kad net ir ilgesnį laiką užsienyje su šeimomis gyvenantys tautiečiai nesako visam laikui atsisveikinę su tėvyne.
Panašiai apie savo ateitį kalba ir pati Eglė. Dvejus metus buhaltere dirbanti jauna moteris kol kas grįžti į Lietuvą neketina, bet tokios galimybės neatmeta: „Nesakau, kad liksiu gyventi užsienyje visam laikui, tačiau rytoj grįžti į Lietuvą taip pat neplanuoju. Viskas priklausys, kokias darbo galimybes turėsiu Airijoje ir kokių pasiūlymų sulauksiu iš Lietuvos”.
Bilietų į Airiją nepirks
A.Teišerskis taip pat nelinkęs nuvertinti Lietuvos kaimo galimybių: „Visai įmanoma ateities planus realizuoti Lietuvos kaime, nes pastaraisiais metais čia gyvenimas ima keistis. Keičiasi ir valdžios požiūris į smulkųjį verslą. Yra nemažai vilčių, kad šį kartą nuo žmonių nebus numautos paskutinės kelnės, tačiau apie tai žmones reikia informuoti”.
Vis dėlto tikėtis, kad tūkstančiai emigrantų tuoj pat krausis lagaminus grįžti namo, nevertėtų.
„Yra nemažai žmonių, kurie ir dirbdami Airijoje didelių turtų nesusikrovė. Šalis žmogaus nekeičia: jeigu jis nesugeba savarankiškai mąstyti ir ieškoti išeičių, tai gyvenimas nepasikeis, nesvarbu, kur gyvenant, Lietuvoje ar Airijoje”, – prasitarė A.Teišerskis.
Centro kūrimo iniciatoriai neslepia, kad tokia įstaiga ne tik rinktų ir skleistų naudingą informaciją apie Lietuvoje vykstančius pokyčius, bet ir teiktų naujiems atvykėliams aktualias žinias, kur rasti darbą, kur apsistoti.
Paklaustas, ar Lietuvos valdžiai padedant įkurtas centras netaps dar didesniu migracijos skatintoju, A.Teišerskis tik šypteli: „Taip, mes planuojame, kad naujieji atvykėliai čia galėtų gauti informaciją apie apgyvendinimą, darbą, tačiau bilietų į Airiją nepirksime. Jeigu jau žmogus yra apsisprendęs vykti uždarbiauti į Lietuvą, tai jo niekas nesutrukdys. O tiksli informacija jam labai praverstų. Antra vertus, padėdami atvykėliams mes tikimės išsikovoti pasitikėjimą – svarbu, kad ateityje centro paslaugomis besinaudosiantys asmenys pasitikėtų gauta informacija, kuri vėliau gali paskatinti juos grįžti į Lietuvą”.
Mokslas atsilieka dešimtmečiais
Gamtos mokslų daktaras A.Teišerskis Airijoje dirba jau trečius metus ir specializuojasi medžiagotyros bei elektronikos srityje. Jis prisipažįsta dar sau neatsakęs į klausimą, kada grįš į Lietuvą.
„Aš, kaip mokslininkas, jau seniai įsitikinau, kad Lietuva labai atsilieka nuo Airijos mokslo ir švietimo srityje. Pas mus apie būtiną reformą aukštojo mokslo srityje vis dar tebekalbama, o Airijoje jau keletą dešimtmečių įtemptai dirbama. Tačiau mokslininkai visame pasaulyje važiuoja ten, kur yra darbo. Tokia migracija net ir vertinama. Mums, mokslo žmonėms, visas pasaulis – vienas didžiulis kaimas. Šiandien dirbu Airijoje, o jeigu rytoj pakvies į Švediją, važiuosiu ten”, – šmaikštavo pašnekovas.
Mokslininkas dar kurį laiką mėgino derinti darbą Vilniaus universitete ir Airijoje, tačiau vėliau apsisprendė Lietuvoje nebedirbti. Jo šeima kol kas liko Lietuvoje ir pašnekovas sakė dar nenusprendęs, ar vešis žmoną ir vaikus į Žaliąją salą.
Airijoje, anot pašnekovo, tik dabar skubama investuoti į kelius, kitą infrastruktūrą, o iki šiol dauguma ES lėšų buvo nukreipiama į švietimą, ypač į aukštąsias technologijas, kurių išvystymas taip pat prisidėjo prie spartaus šios šalies ekonominio šuolio. Todėl nėra ko stebėtis, kad mokslininkai Airijoje uždirba beveik dešimtkart daugiau nei Lietuvoje.
„Statybininkams jau neberekomenduojama važiuoti į užsienį padirbėti, nes ten ir čia atlyginimai beveik susilygino. Tačiau mokslininkai, medikai, mokytojai Lietuvoje, jeigu lygintume su kolegomis Airijoje, gyvena ties skurdo riba. Nėra ko stebėtis, kad kai kurie dėstytojai jau išvyksta dirbti į Lenkiją, Estiją, kur atlyginimai yra didesni nei Lietuvoje”, – užsiminė A.Teišerskis.