Elektroninės bankininkystės paslaugas teikiantys Lietuvos bankai įspėja klientus būti apdairesnius ir saugoti konfidencialius duomenis
Gyventojų santaupos bankuose gali pradingti, jei žmonės nesirūpins savo duomenų apsauga. Lietuvos komerciniai bankai tikina, kad tiesioginio įsibrovimo į sąskaitas atvejų nėra pasitaikę, esą sukčiai kol kas įgudo pasinaudoti tik svetimomis kreditinėmis kortelėmis. Tokių atvejų kasmet užfiksuojama dešimtys. Policijos departamento specialaus padalinio pareigūnai teigia, kad elektroninėje erdvėje padarytus nusikaltimus ištirti yra itin sunku.
Mėgina apgaule gauti informaciją
Pasak Kriminalinės policijos Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo skyriaus vadovo Marko Marcinkevičiaus, įsilaužimo atvejų į banko sąskaitas šalyje nepasitaiko.
„Gerokai dažniau nusikaltėliai mėgina gauti duomenis, o ne brautis tiesiai į sąskaitą”, – sakė M.Marcinkevičius.
Kalbinti bankų atstovai sakė, kad į jų klientų sąskaitas kol kas niekas neprasibrovė internetu. Tačiau, pavyzdžiui, „SEB Vilniaus bankas” savo interneto tinklalapyje jau įspėja klientus apie pastaruoju metu pagausėjusius elektroniniu paštu siunčiamus laiškus, kuriuose prašoma slaptažodžių, kitų duomenų. Tačiau iš tiesų bankas elektroniniuose laiškuose niekada neprašo nurodyti slaptažodžių, patvirtinimo ar prisijungimo kodų, kitų panašių duomenų. „Taip pat niekada nesiūlome kartu su laišku siunčiamų programų”, – teigiama įspėjime. Panašiai klientus įspėja „Hansabankas”, „DnB NORD” ir kiti elektroninės bankininkystės paslaugas teikiantys bankai.
Išskiria du sukčiavimo būdus
Kriminalinės policijos pareigūnas M.Marcinkevičius išskiria du klasikinius būdus, kuriais sukčiai mėgina nugvelbti pinigus. „Į sąskaitą galima įsibrauti per bankomatą arba atsiskaitant už prekes, sužinojus banko kortelės kodą”, – sakė M.Marcinkevičius. Panašiai lapkritį Mažeikiuose sukčiai mėgino gauti mokėjimo kortelių duomenis pasinaudodami specialiu įrenginiu, pritvirtintu prie bankomato.
„Kitas būdas yra sudėtingesnis, – kalbėjo M.Marcinkevičius. – Asmenys mėgina internetu įlįsti į sąskaitą ir pervesti pinigus”.
Tai padaryti sunkiau, nes elektroninės bankininkystės sistemoje bankai įdiegia kelių pakopų apsaugos sistemas. „Norėdamas įsibrauti į „SEB Vilniaus banko” kliento sąskaitą, sukčius privalo žinoti 24 slaptažodžius, kurie sudaryti iš kelių skaičių kombinacijų, – sakė M.Marcinkevičius. – Kitur būtina turėti prieigą prie slaptažodžio generatoriaus”.
Tačiau, M.Marcinkevičiaus žodžiais, „sukčiai naudojasi daugybe būdų, kaip sužinoti slaptažodžius”.
Kompiuterį užkrečia virusu
M.Marcinkevičius teigia, kad į sąskaitą įsibrauti yra sudėtinga, todėl nusikaltėliai paprastai užkrečia virusais kompiuterį ir tokiu būdu gauna konfidencialius duomenis. Šie virusai dar vadinami Trojos arkliais. Jų neužblokuoja ir neaptinka net pažangiausios antivirusinės programos.
„Norėdami kuo labiau apsaugoti savo klientus, bankai įvairiomis priemonėmis skelbia informaciją apie tai, kaip saugiai naudotis mokėjimo kortelėmis, bankomatais, bankų paslaugų internetu sistemomis, informuoja, jeigu pastebimai pagausėja pranešimų apie įtartinus elektroninius laiškus”, – sakė „SEB Vilniaus banko” Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Sudėtinga surinkti įrodymus
Pasak M.Marcinkevičiaus, tirti elektroninio pobūdžio nusikaltimus yra sudėtinga, nes yra itin sunku nustatyti įtariamuosius, surinkti įrodymus. „Dažnai būna, kad žmogus – Lietuvoje, o pasekmės kyla užsienyje. Vieną tokių operacijų, gaudydami virtualų nusikaltėlį, Lietuvos pareigūnai šiemet surengė kartu su JAV slaptąja tarnyba. „Ekstradicijos laukiantis kaunietis JAV kompanijoms padarė apie 700 tūkst. JAV dolerių nuostolį”, – sakė M.Marcinkevičius.
Dvidešimtmetis kaunietis pinigų nepasisavino, bet tokią žalą nurodė amerikiečiai. Vis dėlto M.Marcinkevičius siūlo žmonėms būti apdairesniems ne tik naudojantis internetu, bet ir mokėjimo kortelėmis. Pareigūnai ir bankininkai įspėja nelaikyti vienoje vietoje mokėjimo kortelės ir PIN kodo. Sukčiai ištuštins sąskaitą klientui net nespėjus pranešti bankui apie prarastą kortelę.
Bankai privalo kompensuoti nuostolius
Praradus kortelę ir joje kažkam nugvelbus pinigus, bankai privalo kompensuoti klientui patirtus nuostolius, jei jie buvo padaryti ne dėl vartotojo kaltės. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos teigimu, jeigu banko klientas ne dėl savo kaltės prarado kortelę ir dėl to patyrė nuostolių, jam bankas privalo atlyginti nuostolius, kurie viršija 150 eurų (517 litų).
Pavyzdžiui, mokėjimo kortelės praradimą naudotojas pastebi tik kitą dieną ir nedelsdamas praneša bankui. Tačiau paaiškėja, kad sąskaitoje jau nėra 2 tūkst. litų. Bankas, neįrodęs, kad mokėjimo kortelė prarasta dėl naudotojo tyčios ar didelio neatsargumo, privalo kompensuoti nuostolius, viršijančius 150 eurų. Šiuo atveju kredito įstaiga turi kompensuoti 1480 litų. „Per metus pas mus tokių atvejų pasitaiko 5-6”, – sakė „DnB NORD” banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas. Šalyje tokių atvejų gali būti kelios dešimtys per metus.
Vis dėlto ne visada bankai nuostolius linkę kompensuoti. „Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba šiais metais jau gavo apie 130 skundų”, – sakė šios organizacijos atstovas spaudai Vitas Jonas Ūsas. Dalį skundų sudarė tokie, kuriuose vartotojai skundėsi, kad bankai nekompensuoja patirtų nuostolių. Pasak V.J.Ūso, skundų kasmet daugėja, bet didžioji jų dalis susijusi su draudimo bendrovių, o ne bankų veikla.