Ignoruodami visuomenės interesus valdininkai į privačias rankas atiduoda net viešuosius kelius
Žemės paveldėtojai iš valdininkų dažnai girdi argumentus, kad laisvos žemės Kaune beveik nelikę. Tačiau kai kuriems asmenims arba bendrovėms pavyksta suformuoti sklypus net tose vietose, kur yra keliai. Gyventojai piktinasi, kad gali prarasti galimybę naudotis viešosiomis erdvėmis. Specialistai pastebi, kad didmiesčių bendruosiuose planuose neįteisintos viešosios erdvės, todėl sukuriamos sąlygos piktnaudžiauti.
Ankštame kvartale – naujas sklypas
Prie Studentų g. 22a ir 24 namų privatizavus boilerinę pradėtas rengti 4 arų sklypo detalusis planas. Gyventojai, pamatę jo projektą, buvo apstulbę, kad bandoma privatizuoti ir dalį viešojo kelio, aklagatviu paversti plytelėmis išklotą pėsčiųjų taką.
Pasak gyventojų, privatizavus viešąjį kelią, būtų užkirsta galimybė patekti pėsčiųjų taku į šalia esančią šv.Antano bažnyčią, Radvilėnų vidurinę mokyklą, B.Sruogos gatvę. Taip pat suformuotas sklypas apims ir dalį vieno daugiabučių želdynų.
Užstatytos teritorijos ir viešųjų erdvių paveldėtos žemės anksčiau negalėjo susigrąžinti tikrasis savininkas A.K. (pavardė redakcijai žinoma). Tačiau tai nesunkiai padarė privatizavusi boilerinę savininkė.
„Šioje gatvėje žmonės palieka automobilius, todėl įvažiuoti į formuojamą sklypą bus dar sudėtingiau”, – sakė Violeta Baranskienė.
Šia gatve, kur automobilius stato nuosavų ir daugiabučių namų gyventojai, ir dabar sudėtinga patekti į kelis garažus. „Suformavus sklypą, vairuotojams liks dar siauresnis kelias su 90 laipsnių kampo posūkiu, neįsivaizduoju, kaip neapdaužant mašinos reikės išlaviruoti, – aiškino vienas garažų savininkų Antanas Bartašius. – Čia negalės įvažiuoti ir jokios specialiųjų tarnybų mašinos”.
„Kauno diena” jau rašė apie „Kauno energijos” parduodamas boilerines. Šie statiniai stūkso daugiabučių namų kiemuose. Per kelerius metus Savivaldybės valdoma bendrovė pardavė 43 iš 112 buvusių boilerinių. Preliminariais duomenimis, iš šių sandorių gauta apie 2 mln. litų.
Daug buvusių boilerinių parduota Dainavos mikrorajone: V.Krėvės ir Taikos prospektuose, Kovo 11-osios, Partizanų gatvėse. Pasak Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava” tarybos pirmininkės Daivos Valentaitės, labiausiai gyventojai nuogąstauja, kad buvusių boilerinių vietoje gali iškilti nauji pastatai, būtų sunaikintos šalia esančios vaikų žaidimų aikštelės ir žalieji plotai.
Kovoja dėl kelio
Fredoje esančio nuosavų namų kvartalo gyventojai kovoja, kad Orchidėjų gatvė būtų priskirta miestui. Ši gatvė nutiesta, kai čia buvo suprojektuoti nuosavų namų sklypai. Kelias priskirtas D kategorijai, o tai reiškia, kad jis turi miesto gatvės statusą. Ji žymima miesto bendrajame plane, jai priskirti gyventojų adresai. Tačiau kol kas ji patenka į rengiamo būsimojo daugiabučio sklypo detalųjį planą.
UAB „Turto valdymo ir investicijų grupė” valdybos nario Artūro Juršos teigimu, istoriškai susiklostė, kad ši gatvė susiformavo jų nuomojamos žemės sklype. „Detaliuoju planu ketiname gatvę atskirti ir perduoti miestui”, – sakė jis.
Tačiau gyventojai tvirtina, kad jiems bendrovė siūlė šia gatve naudotis servituto teise. „Nenorime tapti privačių interesų įkaitais, o turėti visuomeninį kelią”, – kalbėjo viena gyventojų Alina Pacevičienė.
Redakcijos žiniomis, bendrovė galėjo būti suinteresuota didesniu sklypu, kad atitiktų daugiabučių statybos reglamentus. Dėl to dalį gatvės bendrovė prašo mainyti į laisvą valstybinę žemę. Įsigijusi 7 namų pamatus, įmonė įregistravo jiems perleistą valstybinės žemės nuomos teisę be patikslintų nuomojamo sklypo ribų. Jei jos būtų patikslintos, visa Orchidėjų gatvė liktų valstybinėje žemėje ir bendrovė neturėtų jokio pagrindo reikalauti laisvos fondinės valstybinės žemės mainais už dalį kelio.
Beje, ši teritorija patenka į saugotiną Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo statinių komplekso zoną. Tai reiškia, kad čia negali būti daugiaaukščių statinių, tik individualūs namai.
Į žemę prie Orchidėjų gatvės pretendavo ir žemės paveldėtojai, tačiau Kauno apskrities administracijos žemėtvarkininkai juos informavo, kad žemė išnuomota. Tada savininkai atliko eksperimentą – paprašė leisti išsinuomoti šalia esančią laisvą žemę. Apskrities valdžia raštu atsakė, kad išnuomoti ar parduoti aukcione gali būti tik tie sklypai, kurie liks laisvi, kai savivaldybės parengs grąžintinų žemių detaliuosius planus. „Jie Kaune dar teberengiami, todėl žmonės piktinasi matydami neteisybę, kai įstatymai taikomi ne visiems – teisėti žemės savininkai turi laukti metų metus, o kitiems leidžiama privatizuoti arba nuomoti bet ką”, – kalbėjo Žemės savininkų sąjungos koordinatorė Rūta Zabielienė.
Užsimota atiduoti įvažą
Amalių kolektyviniai sodai miesto bendrajame plane numatyti kaip miesto gyvenamųjų namų kvartalas. Čia jau dabar yra daug nuolat gyvenančių žmonių. Todėl sodininkai privatizuodami savo
sklypus prie takų turėjo palikti po 3 – 3,5 metro pločio ruožus. Juose savininkams leista sodinti daržoves, tačiau už šią žemę valstybei reikia mokėti nuomos mokestį, nes būtina palikti erdvės gatvėms platinti.
Tačiau ši suprantama logika baigėsi ties įvaža į sodus iš Biruliškių plento. Savininkas, nusipirkęs du sklypus abipus Juodgrūdžių tako, nusprendė juos sujungti. Jam pakako dviejų šalia įsikūrusių sodininkų sutikimo ir Savivaldybės administracija uždegė žalią šviesą rengti detalųjį planą. Pagal jį įvaža bus paversta privačia valda ir panaikinta. Tam šiuo metu tetrūksta miesto Tarybos pritarimo. „Viską dariau legaliai, gavau leidimus ir nemanau, kad trukdau kitiems bendrijos nariams, nes čia yra daug kitų kelių”, – teigė sklypo savininkas Vytautas Martusevičius.
Amalių sodų bendrijos pirmininkas Morkus Vytautas Subačius sakė, kad įvažos iš Biruliškių plento uždarymas sukeltų ne tik nepatogumų, bet ir grėsmę. „Nelaimės atveju būtų sudėtinga privažiuoti greitosios pagalbos, ugniagesių mašinoms, nes kiti šio kvartalo takai sankryžose turi siaurus ir smailius kampus; juose didesniam automobiliui neįmanoma apsisukti, – aiškino pirmininkas. – Prieš porą metų čia degė namas, būtumėte girdėję, kaip keikėsi ugniagesiai negalėdami normaliai privažiuoti. Padėtis bus dar blogesnė, jei neteksime įvažos iš plento”, – įsitikinęs jis.
Tik po to kelerius metus trukusio susirašinėjimo su Kauno apskrities ir Savivaldybės administracijų tarnautojais bendrija pasiekė, kad miesto Tarybos komitetai nepatvirtintų šio detalaus plano, kol jam nepritars sodininkai.
Viešųjų erdvių nėra?
Pasak architekto Audrio Karaliaus, didžiųjų miestų bėda ta, kad bendruosiuose planuose neįteisinamos viešosios erdvės. „Gatvės,
skverai, automobilių stovėjimo aikštelės traktuojamos kaip komunikacijos, o ne gyventojų poreikius tenkinančios vietos, – kalbėjo architektas. – Viešąsias erdves irgi būtina projektuoti. Teritorijos tarp gyvenamųjų namų tampa tarsi niekieno, todėl atsiranda gudruolių, kurie randa būdų suformuoti ten sklypus”. Pasak A.Karaliaus, tik dėl to statomo „Akropolio” savininkams pavyko gauti leidimą statyti garažą virš Karaliaus Mindaugo prospekto. „Jei ši gatvė būtų įteisinta kaip viešoji erdvė, to padaryti būtų neįmanoma”, – tvirtino jis.