Žagsi net ir kūdikiai įsčiose

Nors žagsulys nėra pavojingas, tačiau kartais jis gali signalizuoti apie neigiamus pokyčius organizme

Dažniausiai teigiama, kad žagsulys – nevalingas diafragmos susitraukimas, kuris kyla dėl įvairių priežasčių.

Šiaip žagsulys nėra pavojingas, nors ilgiau užtrukęs vargina bei sekina žmogų ir kartais gali būti laikomas rimtos ligos ženklu.

Žagsėjo jbeveik 70 metų

Kaip jau ne vienas pastebėjome, dažnai žagsi alkoholikai. Žagsintis girtuoklis – stereotipas, o, pavyzdžiui, daug rūkantiesiems dažnas žagsulys gali būti onkologinės ligos ženklas, nes didėjantis krūtinėje auglys spaudžia diafragmą, priversdamas ją nevalingai susitraukti, o žmogų – žagsėti. Taip pat galima dažniau žagsėti dėl pokyčių pailgosiose galvos smegenyse.

„Žagsulys gali signalizuoti rimtą ligą, – sako Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos neurochirurgas med. dr. Arvydas Danilevičius. – Pailgosiose smegenyse yra 12 galvos nervų branduolių. Kelių iš jų dirginimas gali sukelti žagsulį. Dirginti šiuos branduolius gali nedidelis insultas, auglys, kiti pokyčiai, sukėlę kraujotakos sutrikimus pailgosiose galvos smegenyse ir smegenų kamiene.”

Pasak A.Danilevičiaus, dėl minėtų priežasčių žmogus gali žagsėti kelias paras ar net savaites, mėnesius, tačiau ilgainiui dirginimas, sukeliantis žagsulį, nusilpsta. Beje, Gineso rekordų knygoje yra įregistruotas unikalus atvejis, kai pradėjęs žagsėti 27 metų jaunuolis žagsėjo beveik visą likusį savo gyvenimą – 69 metus ir 5 mėnesius. Praėjus daugiau nei vieniems metams po to, kai šis žmogus pagaliau nustojo žagsėti, jis mirė.

Byloja apie sutrikimus virškinamajame trakte

Dažniausiai žagsima, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai. Jie suerzinami sumažėjus kūno temperatūrai, stipriai susijaudinus, per greitai ryjant maistą ar geriant skystį, per trumpą laiką suvalgius daug riebaus maisto, dėl kitų fiziologinių priežasčių, tačiau žagsulį gali sukelti ir virškinamojo trakto negalavimai, ligos.

Anot Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovo profesoriaus Limo Kupčinsko, žagsulį retai sukelia virškinimo ligos. Jį gali išprovokuoti stiprus stemplės uždegimas, skrandžio augliai, dirginantys diafragmą, sutrikęs elektrolitų balansas organizme, intoksikacija dėl inkstų nepakankamumo, navikų chemoterapijai naudojamų vaistų šalutinis poveikis ir kitokios priežastys.

Įdomu, kad žagsi net kūdikiai motinos įsčiose, nors iki šiol nėra visiškai aiški to priežastis. Vienur teigiama, kad tokiu būdu gamta parengia kūdikio kvėpavimo raumenis darbui po gimimo, o kitur tvirtinama, kad žagsulys – tai kliūtis vaisiaus vandenims patekti į jo plaučius.

Pastaruoju metu mokslininkai pradėjo teigti, jog vaisiaus žagsėjimas – tai parengiamieji pratimai mokantis žįsti, nes ir žagsint, ir žindant užsiveria balso plyšys.

Praktiški patarimai, kaip numaldyti žagsulį

Ką daryti, kad nustotume žagsėję? Dažnai net nesuspėjame pamąstyti, kaip jį nuraminti – praeina savaime, tačiau pravartu įsiminti keletą paprastų praktiškų patarimų, kuriuos ne vienas jau yra išmėginęs.

Vieni žagsėdami čiulpia cukrų arba nuryja šaukštelį cukraus pudros, kiti geria vandenį mažais gurkšneliais. Vienas efektyviausių būdų – ilgam sulaikyti kvėpavimą arba labai lėtai iškvėpti orą. Šiuos pratimus reiktų pakartoti kelis kartus.

Patariama pačiulpti citrinos riekutę arba greitai kvėpuoti į popierinį (ne polietileno) maišelį. Gali padėti ir tokia patirtis: suimti liežuvį didžiuoju ir rodomuoju pirštais, lengvai jį truktelėti pirmyn. O gal pakaks vien pamasažuoti didžiuoju pirštu panosėje?

Jei nepadeda tokios priemonės ir žagsulys ilgai nesiliauja, reikia kreiptis į gydytoją.