Daugelis tunelių po gatvėmis nepuošia miesto ir baugina gyventojus
Požeminės pėsčiųjų perėjos turėtų užtikrinti žmonių saugumą. Tačiau apsaugo tik nuo automobilių. Kai kuriose tuneliuose seniai nelikę šviestuvų, o atvirose lietaus kanalizacijos skylėse galima išsisukti koją.
Savivaldybės administracijos atstovai pripažino, kad lėšų perėjoms atnaujinti perėjas trūksta, tačiau ir sutvarkytas vietas greitai nusiaubia vandalai.
Neliko žibintų
Niūriausios perėjos – Karaliaus Mindaugo prospekte. „Ten mažesnis pėsčiųjų srautas, todėl jos labiausiai siaubiamos vandalų”, – sakė Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys. Pasak jo, po pėsčiųjų tilto remonto ties sankryža su I.Kanto gatve po pertraukos vėl atidarytoje požeminėje perėjoje buvo įrengti atsparūs smūgiams šviestuvai.
Karaliaus Mindaugo prospekto ir Birštono gatvės sankryžoje esanti perėja taip pat skendi tamsoje. Čia jau seniai nelikę jokių žibintų. „Tuo turi pasirūpinti Energetikos skyrius ir gatvių apšvietimu besirūpinanti įmonė”, – teigė Z.Girčys.
UAB „Kauno gatvių apšvietimas” direktorius Gediminas Vitas Goželskis tvirtino, kad įmonė atsakinga tik už įrengtų žibintų priežiūrą. „Ten viskas išdraskyta ir jau nėra ką eksploatuoti. Perėjos niekas nesaugo, o mes irgi neprivalome jos saugoti. Tai jau Savivaldybės reikalas”, – sakė direktorius.
Be to, ties laiptais šioje perėjoje išdaužyti ir lietaus kanalizacijos dangčiai, todėl praeiviai turi būti atidūs, kad neišsisuktų kojų.
Lėšos – tik kosmetiniam remontui
Iš viso mieste yra 9 požeminės perėjos. Daugelis jų – aptriušusios, subjaurotomis sienomis. Pasak Z.Girčio, atnaujinti vieną perėją reikia mažiausiai 50 tūkst. litų, tačiau kasmet visų jų priežiūrai skiriama apie 100 tūkst. litų. Tų pačių lėšų dar turi likti 72 miesto laiptams. „Už skirtus pinigus darome remontą, mokame „Kauno švarai” už šiukšlių išvežimą, grindinio valymą. Deja, neįmanoma apsisaugoti nuo vandalų ir benamių, todėl po remonto pamačius vėl subjaurotas perėjas nusvyra rankos”, – sakė jis.
Z.Girčys tikisi, kad keturi Karaliaus Mindaugo tuneliai bus mažiau niokojami, kai Nemuno saloje bus pastatyti sporto rūmai ir jais vaikščios daugiau žmonių.
Gyventojai skundžiasi, kad žiemą pašalus sunku lipti apledėjusiais perėjų laiptais. Tačiau Z.Girčys sakė, kad juos galima barstyti tik smėliu, nes druskos suardytų betono pagrindą.
Bus liftas neįgaliesiems
Vienintelė perėja prie Geležinkelio stoties yra švari ir nenuniokota. Joje veikia kavinė, parduotuvė, telefonų taisykla. Tačiau jai išlaikyti per metus skiriama tiek pat, kiek visoms likusioms – 109 tūkst. litų.
Požeminė perėja pastatyta 2002 metais. Ji miestui kainavo milijoną, dar 13 mln. litų skyrė Vyriausybė. Tačiau po iškilmingo atidarymo netrukus pasipylė skundai. Žmonės piktinosi, slidžia ir pavojinga danga. Tada Savivaldybės administracijai teko skirti papildomų lėšų pašiurkštinti plyteles.
Prieš dvejus metus neįgaliųjų organizacijų atstovai buvo surengę protesto akciją, tikindami, kad jie negali patogiai naudotis pakeliamaisiais liftais. Piktintasi, kad įrenginius aptarnauja tik viena valytoja, kurios tenka ilgai laukti. Žmonės taip pat skundėsi, kad nėra lifto prie perėjos išėjimo į Stoties turgų. Tada liftą ten žadėta įrengti kuo greičiau, tačiau lėšų skirta tik šiais metais.
Z.Girčio teigimu, įrengti vertikalų liftą kainuos 160 tūkst. litų. Šiuo metu čia montuojamos vaizdo stebėjimo kameros. „Jos vaizdą transliuos policijai ir perėjoje dirbančiai valytojai, kuri valdys įrenginį. Darbuotoja galės matyti, ar prie naujojo lifto tikrai laukia neįgalusis, nes iškvietimo mygtuką gali paspausti ir išdykaujantys vaikai”, – kalbėjo Z.Girčys. Tikimasi, kad kameros atbaidys ir vandalus, kurie neretai išdaužo stiklines perėjos duris.