Akmuo į imperijos pamatą

Rusijos sandėris su Baltarusija liudija, kad Kremlius nori kontroliuoti visą Europos dujų rinką

Politikai ir ekspertai sako, kad naujos Sibiro dujų tiekimo Baltarusijai sąlygos smarkiai atšaldys Maskvos ir Minsko santykius.

Italijos laikraštis „La Repubblica” straipsnyje, skirtame Rusijos ir Baltarusijos sandėriui, pasirašytam paskutinėmis 2006-ųjų minutėmis, nurodo, kad „Rusija, statydama energetinę imperiją, kuri yra Kremliaus užsienio politikos magistralinė linija, į šio pastato pamatus Baltarusijoje įmūrijo dar vieną akmenį”.

Vamzdyną valdys kartu

Rusijai pavyko pasiekti tai, ko ji labiausiai troško: įsigijo 50 proc. akcijų „Beltransgaz” vamzdyno, kuriuo į Vakarus teka dideli Sibiro naftos srautai.

Didelių nuolaidų Rusijai pernai padarė Ukraina, kuriai praėjusių metų pirmosiomis dienomis koncernas „Gazprom” užsuko čiaupus. Po Minsko kapituliacijos atėjo Gruzijos eilė, tačiau jos prezidentas Michailas Saakašvilis teigia, kad energetinių tinklų Rusijai neatiduos už jokius pinigus. „Maskva nori kontroliuoti visus dujų eksporto kelius, einančius Europos kryptimi ne tik iš Sibiro, bet ir iš Kaspijos baseino ir Centrinės Azijos”, – tvirtina „La Repubblica”. Todėl dabar svarbiausias Kremliaus taikinys – Gruzija, trukdanti jam blokuoti tiesimą amerikiečių finansuojamo dujotiekio, kuris per Juodąją jūrą Kaspiją sujungtų su Europa, aplenkiant Rusijos teritoriją.

„Rusijos prezidentas tikina, kad jo šalies energetine strategija siekiama tik didinti vartotojų energetinį saugumą, tačiau iš tikrųjų didėja tik Rusijos įtaka, – tvirtina Rusijos problemų ekspertas iš Vašingtono konsultacinės grupės „PFC Energy” Maiklas Levilendas. – Agresyvi Kremliaus taktika gali išgąsdinti europiečius, bet jie artimiausioje perspektyvoje turi mažai galimybių sumažinti priklausomybę nuo Rusijos.”

„Smūgis draugystei”

Pirmoji Baltarusijos reakcija į Rusijos dujų tiekimo permainas atsispindėjo prezidento Aleksandro Lukašenkos kreipimesi į tautą Naujųjų metų proga. Jame paskutiniu diktatoriumi Europoje vadinamas lyderis pareiškė: „Įvairūs bauginimai, sklindantys iš Vakarų, mūsų nestebina, bet kai kurių mūsų draugų valdžios struktūrų antibaltarusiškos nuotaikos kelia apgailestavimą; pažeisdamos anksčiau sudarytas sutartis tos struktūros smogia smūgį mūsų draugystei, trunkančiai amžius.”

Ekonominių tyrimų centro, esančio Minske, vadovas Jaroslavas Romančiukas teigia, kad po nepalankaus sandėrio sudarymo vien šiais metais Baltarusija praras maždaug keturis milijardus dolerių. „Tai bus labai skausmingas smūgis prekybos balansui”, – tvirtina ekspertas.

„Tai besąlygiškai reiškia Baltarusijos rublio devalvavimą, infliacijos didėjimą. Todėl jau sausį reiktų peržiūrėti valstybės biudžetą, – pažymėjo J.Romančiukas. – Deja, pildosi pats blogiausias scenarijus, pagal kurį Baltarusijos laukia sunki energetikos, o po to ir viso ūkio, krizė”.

Ekonomistas tvirtina, kad integracijos procesas tarp Rusijos ir Baltarusijos galutinai baigėsi.

Atėjo metas griūti kortų nameliui

Tuo tarpu vienas žinomiausių Baltarusijos opozicijos vadovų Aleksandras Milinkevičius kalba dar aiškiau. Jis straipsnyje, kurį paskelbė Jungtinių Valstijų dienraštis „International Herald Tribune”, pranašauja, kad A.Lukašenkos dienos suskaitytos.

Anot A. Milinkevičiaus, A. Lukašenka žino, kokioje pavojingoje padėtyje jis dabar yra. Baltarusijos ekonomika labai priklauso nuo rusiškų dujų, o jų kainų padidėjimas žlugdo mitą, kad A. Lukašenka yra socialinio stabilumo garantas. Be to, anot A. Milinkevičiaus, režimas jau patiria smūgius iš vidaus, o priespauda prieš Baltarusijos opoziciją užtraukė jam gėdą pasaulio akyse.

„Galingas smūgis iš išorės galėtų sugriauti visą kortų namelį, – konstatuoja A. Milinkevičius. – Todėl dabar kaip niekad anksčiau kreipiamės į demokratinius Vakarus, prašydami nesumažinti spaudimo. Taip pat kreipiamės į savo brolius ir seseris Rusijoje – šalyje, su kuria turime tiek daug bendra ir kurios tolesnė draugystė su mumis yra Baltarusijos opozicijos įsitikinimų centre.”

Politikas pridūrė, kad laisvos Baltarusijos idėja nekelia jokios grėsmės Rusijai, o šalies opozicija nepritaria šalies narystei NATO.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.