Statybininkai skatinami dirbti greičiau

Leidimai kasinėti gatvę judriausioje miesto dalyje pabrango 1,5 karto

Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė 1,5 karto pabranginti leidimus kasinėti judriausias miesto gatves – taip požeminius tinklus tiesiančios statybų bendrovės raginamos dirbti sparčiau.

Ramūnas Noreika, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas, „Kauno dienai“ aiškino, kad didinti rinkliavas už gatvių, šaligatvių ir žaliųjų miesto skverų kasinėjimą buvo būtina, nes „kai mokesčiai maži, statybininkai pernelyg nesiskubina dirbti greičiau, o pėstieji ir vairuotojai dėl tokių trukdžių patiria daug nepatogumų“.

Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas pabrėžia, kad Savivaldybė skatina rangovus dirbti greičiau bei naudotis naujausiomis požeminių tinklų tiesimo technologijomis, kurios leidžia atlikti darbus ir neardant šaligatvio ar kelio dangos.

„Sprendimą priėmėme tikrai ne siekdami pasipinigauti: daugėja nepatenkintų gyventojų dėl judriose gatvėse vykdomų požeminių darbų, dėl to susidaro grūstys, todėl tokių situacijų reikia vengti ir ardyti dangą tik kai tai neišvengiama“, – dėsto R. Noreika.

Pasak jo, kasmet Komunalinio ūkio skyrius išduoda apie 700 leidimų vykdyti kasinėjimo darbus Kauno viešojo naudojimo teritorijose, atitverti jas arba apriboti eismą jose. Išardoma per 120 tūkstančių kvadratinių metrų dangos. Dar apie 650 kasinėjimų yra avarinio pobūdžio ir išardytos dangos plotas sudaro apie 8 tūkstančius kvadratinių metrų. Per 2006 metų sausio-lapkričio mėnesius Kauno mieste išardyta per 112 tūkstančių kvadratinių metrų dangos, iš jų kiek daugiau nei 8 tūkstančiai kvadratinių metrų – važiuojamosios kelio dalies danga.

Per metus apie 100 tūkstančių žemės kasinėjimo rinkliavų surenkanti Savivaldybė išaugusias pajamas planuoja naudoti sugadintų gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, aikščių, skverų, kiemų ir žaliųjų plotų priežiūrai.

Kasinėjimo darbai šalutinėse, mažiau judriose gatvėse beveik nebrangs, nebent darbų trukmė labai padidėtų. Rinkliavos augimą labiausiai pajus statybininkai, dirbantys centrinėje miesto dalyje (Senamiestyje ir Naujamiestyje), judriausiose miesto gatvėse.

Pasak R. Noreikos, kai kurių stambių objektų statytojai neretai sau leidžia vilkinti darbus, laikyti išardytą kelio dangą ilgiau negu reikėtų.

„Kai mokesčiai didėja, labiau stengiamasi dirbti taupiau. Jeigu žmogus nori atsivesti dujas iš vienos gatvės pusės į kitą, o leidimas jam kainuos 200 litų, tikriausiai jis susimąstys ir paieškos kitų būdų susitvarkyti dujotiekį, o kaimynai nepatirs nepatogumų dėl išardytų kelių“, – sako R. Noreika.

Darius Ramanauskas, bendrovės „Vytrita“ plėtros direktorius, sako, kad rinkliavų augimą labiausiai pajus fiziniai asmenys ir nedidelės apimties projektų vykdytojai. Dirbantiesiems su stambiais objektais, kurių vertė siekia kelis milijonus litų, vienu kitu šimtu litų išaugęs mokestis nebaisus.

„Kas mėnesį Savivaldybei sumokame apie 1500-4000 litų, dabar tikriausiai teks pakloti daugiau, bet ir dirbti stengsimės greičiau, kad išlaidos labai nepadidėtų“, – sako verslininkas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.