Kauno savivaldybės Ekonomikos departamento direktoriui koją kiša privačios bendrovės akcijos
Vilniaus apygardos administracinis teismas vakar patvirtino, kad Kauno savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Valdininkas pats kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas jam nepalankus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas.
„Dėl šio skundo buvome sustabdę savo tyrimą. Dabar jis bus atnaujintas. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, todėl apie galimą nuobaudą nekalbėsiu”, – teigė Savivaldybės administracijos laikinasis direktorius Robertas Stanionis.
Turėjo privačių interesų
„Kauno diena” rašė apie įtartiną Savivaldybės administracijos skelbtą Nemuno krantinių statybos konkursą. Mažiausią kainą pasiūliusią bendrovę bandyta eliminuoti iš konkurso. Buvo teigiama, kad ši firma pasiūlė neva nepagrįstai mažą kainą.
Kilo įtarimų, kad bandyta proteguoti kitą konkurso dalyvę bendrovę „Žiežmarių hidrostatyba”. Ši firma rekonstravo bendrovės „Eksalis” sandėlius ir pastaroji už atliktus darbus tuo metu buvo skolinga apie 300 tūkstančių litų.
Vienintelis „Eksalio” akcininkas – Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas. Jis taip pat buvo Viešosios pirkimų komisijos narys bei svarstė su Nemuno krantinių statybos konkursu susijusius klausimus.
VTEK dar vasarą patvirtino, kad A.Gineitas, turėdamas privačių interesų, faktiškai būdamas „Žiežmarių hidrostatybos” skolininku, nenusišalino nuo konkurso ir vertino bendrovės pasiūlymą.
Konkursas sužlugo
Po kilusio skandalo Kauno meras Arvydas Garbaravičius kreipėsi į VTEK, kad būtų įvertinti A.Gineito veiksmai. Nemuno krantinių konkursas buvo nutrauktas, o neseniai paaiškėjo, kad Savivaldybė taip ir nepanaudojo apie 14 milijonų litų.
Nemuno krantines panoro statyti net 7 bendrovės. Iš pradžių Savivaldybės administracija tam žadėjo skirti 10,1 milijono litų. Tačiau paaiškėjo, kad vienintelis dalyvis pasisiūlė krantines įrengti už 8,9 milijono litų. Kiti pasiūlymai viršijo 13 milijonų litų.
Savivaldybės administracijos atstovai, pasinaudodami formalia priežastimi, kad mažiausia kaina nuo kitų skiriasi 35 procentais, sustabdė konkursą. Tuomet žadėta kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad būtų galima pradėti neskelbiamas derybas su pasirinkta bendrove.
„Taip buvo suveltos procedūros, kad mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė net neturėjo galimybių laiku pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jų pasiūlyta kaina yra reali. Pagrįstai galime įtarti, kad pagal šią schemą siekta pasirašyti sutartį su reikalinga bendrove”, – teigė Antikorupcijos komisijos pirmininkas Stasys Žirgulis.
Postą išsaugos?
Ekonomikos departamento direktoriui gresia tarnybinė nuobauda, tačiau jis greičiausiai išsaugos savo postą. „Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Tačiau Savivaldybei piniginės žalos nepadaryta, nes konkursas neįvyko”, – sakė R.Stanionis.
„Esu įsitikinęs, kad įstatymo nepažeidžiau, todėl šis teismo sprendimas bus skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui. Labai keista, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad viešųjų pirkimų komisija, kurios nariu aš buvau, nepažeidė jokių įstatymų bei viešojo intereso ir kad jos sprendimai buvo teisėti ir teisingi. Tačiau mano, kaip vieno iš komisijos nario sprendime, kuris buvo toks pat, kaip ir kitų komisijos narių, bandoma įžvelgti kažkokį nusižengimą”, – teigė Ekonomikos departamento direktorius.
A.Gineitas tikino, kad šią istoriją bandoma politizuoti ir tai jau primena spektaklį.