Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas žada, kad nuo kitų metų sausio 1 d. žmonės galės rinktis tiek valstybinės, tiek privačios gydymo įstaigos teikiamas ambulatorines ar dienos chirurgijos specialistų paslaugas, kurias apmokės Valstybinė ligonių kasa. Tačiau PB kalbinti privačių įstaigų vadovai neslėpė, kad už valstybinius įkainius paslaugų neteiks, todėl pacientams teks primokėti. Medikai vis dėlto pripažino šiokią tokią reformos naudą: žmonės galės greičiau patekti pas gydytojus ir nereikės poliklinikose ilgai laukti eilės.
Reikėtų paslaugų krepšelio
Ministro teigimu, tokia sveikatos apsaugos reforma yra labiau orientuota į paciento poreikius. Ji taip pat turėtų sumažinti eiles valstybinėse gydymo įstaigose. Tačiau privačioms įstaigoms bus palikta teisė prašyti papildomų priemokų.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas PB aiškino, kad, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, priemokų ėmimas yra numatytas tokiais atvejais, kai pacientai pageidauja brangesnių paslaugų, geresnio specialisto, papildomų tyrimų, vienvietės palatos ar pan. „Tačiau blogai, kad iki šiol nėra numatytas medicinos paslaugų krepšelis. Nėra tos raudonos linijos, už kurios jau galima imti priemokas. Apie tai dabar tik diskutuojama, ir galima tikėtis, kad ateityje toks dalykas atsiras”, – teigė J.Narbutas.
Direktoriaus aiškinimu, naujovės esmė tokia: bet kas ir bet kur ministro žadėtų antrinio lygio ambulatorinių bei dienos chirurgijos specialistų paslaugų neteiks. „Ligonių kasos mokės tik tiems, kas turės licencijas ir garantuos kokybę”, – tvirtino J.Narbutas.
Mėginimas grįžti atgal
Nuomonės apie žadamą reformą PB klausė ir kelių privačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų. Kniaudiškių klinikos vyriausioji gydytoja Dalia Dalibogienė pasakojo, kad ir iki šiol Ligonių kasa apmokėdavo 10 procentų skatintinų paslaugų – profilaktinių onkocitologinių, mamografijos, kraujo krešumo, prostatos tyrimų. „Jeigu numatys normalius įkainius, naujovė bus patogi. Ankstesnė tvarka griežtai atskyrė pirminio lygio paslaugas nuo antrinio. Dabar tarsi mėginama grįžti atgal, žadama ir privačioms klinikoms apmokėti, jei paslaugos atitiks licencijavimą ir kokybę”, – kalbėjo gydytoja.
Iki šiol privačios sveikatos priežiūros įstaigos neturėjo teisės imti priemokų, jei yra sudariusios sutartis su Ligonių kasa. „Tačiau valstybinis finansavimas visų sveikatos problemų neišsprendžia, pinigų medicinai skiriama mažai. Pagaliau susivokta, kad už kokybiškas paslaugas galima leisti imti priemokas”, – teigė D.Dalibogienė.
Nubrėžta finansinė riba
Aukštaičių šeimos klinikos vadovas Romualdas Gasiūnas nebuvo labai optimistiškai nusiteikęs ir sakė, kad reforma nebus tokia paprasta, kaip atrodo. „Privačių įstaigų paslaugos kur kas brangesnės, bet greičiausiai už jas bus mokama pagal valstybinius įkainius. Tuomet jokia įstaiga nenorės šitaip dirbti. Kodėl niekas iki šiol nekelia klausimo, kas yra sveikatos priežiūra – verslas ar valstybės perkamos paslaugos. Jeigu tai verslas, bet kuris verslininkas rūpinsis paslaugų kokybe ir platesniu jų spektru, o jeigu paslaugas perka valstybė, tegu ir moka. Tačiau čia nubrėžta finansinė riba, todėl paslaugos valstybinėse įstaigose prastesnės, skiriama mažiau tyrimų, mažiau laiko skiriama pacientams, didelės eilės pas gydytojus”, – samprotavo pašnekovas.
R.Gasiūno teigimu, medicinos paslaugų įkainiai yra per maži, nes moderni įranga kainuoja nemenkus pinigus, nuolat brangsta komunalinės paslaugos, o privačią įstaigą reikia išlaikyti. „Pirminė sveikatos priežiūros grandis dar lieka nuskriausta. Ligoninėse specialistai gauna didesnius atlyginimus, o šeimos gydytojų darbas kol kas tinkamai neįvertinamas”, – kalbėjo klinikos vadovas.
Vis dėlto R.Gasiūnas pripažino, kad sveikatos apsaugos ministro žadama naujovė bus žingsnis į priekį. Mokesčius mokantis žmogus, susimokėjęs priemoką privačioje įstaigoje, gaus kokybiškas paslaugas, greičiau spręs sveikatos problemas, nes nereikės laukti ilgose eilėse.