Į skandalus įsivėlęs Santarvės fondo steigėjas Julius Kazėnas pabrėžia, kad nė vienas šio fondo laureatų nepanoro nepriimti apdovanojimo ar gavęs jį – atsisakyti
Keturioliktuoju Santarvės fondo laureatu išrinktas Paryžiuje gyvenantis UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas komunikacijos, informacijos ir administracijos klausimais inžinierius Henrikas Juškevičius.
Teismų procesais ir finansinėmis problemomis pagarsėjęs Santarvės fondo įkūrėjas ukmergiškis Julius Kazėnas LŽ teigė, kad Juškevičius Santarvės ordinu bus apdovanotas už nuopelnus šalies paveldosaugai.
Data numatyta, vieta – dar ne
Kazėno teigimu, Juškevičių apdovanoti santarvės ordinu „Pro augenda concordia” (Už santarvės puoselėjimą) nutarta dar gruodžio pradžioje. Paskirta ir iškilmių data – kitų metų vasario 8-oji. Tačiau kur vyks iškilminga ceremonija, dar nenustatyta.
Pasak Kazėno, į šiųmečius Santarvės ordino laureatus fondo valdyba buvo pasiūliusi nemažai kandidatų, tačiau ilgainiui daugelis jų buvo atmesta. Į paskutinį turą pateko tik disko metikas Virgilijus Alekna ir paveldosaugininkas Henrikas Juškevičius.
Balsuodami fondo valdybos nariai pabrėžė Juškevičiaus indėlį puoselėjant Lietuvos kultūros paveldą, jo parodytą dėmesį Vilniaus senamiesčiui, Trakams, Kernavei ir Nidai.
Atskleidė valdybos narius
Anksčiau nenorėdavęs įvardyti santarvės fondo valdybos narių Kazėnas šįkart akcentavo, kad Juškevičiaus kandidatūrą iškėlė akademikas Jonas Kubilius, o jai pritarė valdybos posėdyje dalyvavę Šiaulių meras Vytautas Juškus, Birštono meras Antanas Zinkevičius, spaudos įmonių savininkas Kęstutis Mizaras, Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas Valentinas Mačiulis, dainų atlikėja Birutė Petrikytė.
Kazėnas neslėpė, kad jo vadovaujamo Santarvės fondo valdybos nariams didžiulį įspūdį padarė Juškevičiaus, kaip vieno iš labiausiai pasaulyje pripažintų mokslininkų, kultūros bei visuomenės veikėjų nuveikti darbai bei stulbinama karjera.
Tuometiniame Leningrade įgijęs elektronikos inžinieriaus specialybę Juškevičius yra dirbęs ir Lietuvos, ir buvusios SSRS televizijos ir radijo komitetų pirmininkų pavaduotoju, vadovavo Prahos televizijos ir radijo techniniam centrui, nuo 1990-ųjų vienuolika metų dirbo UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotoju informacijai ir komunikacijai, nuo 2001-ųjų iki šiol jis yra UNESCO generalinio direktoriaus patarėjas komunikacijai, informacijai ir administracijai. Juškevičiaus mokslininko talentas atsiskleidė kuriant bei diegiant palydovinę televiziją.
Nė vienas neatsisakė
Paklaustas, kaip Paryžiuje gyvenantis Juškevičius sutiko žinią apie apdovanojimą, Kazėnas atsakė: „Iš pradžių sutriko, o paskui nudžiugo”.
Santarvės fondo pirmininkas pridūrė, kad nė vienas iš anksčiau apdovanotųjų „Santarvės angelu”, premija ar ordinu, nenusigręžė nuo parodyto dėmesio. „Esu padarytas skandalistu, todėl ir pats ordinas kartais mėginamas pristatyti kaip nelabai švarus. Tačiau fondo valdybai priklauso itin garbingi žmonės, laureatais tampa iškiliausios asmenybės, tad nederėtų abejoti ordino skaidrumu. Na, o mano paties oda stora, visus man išsakomus priekaištus esu pasirengęs atremti”, – teigė į teismų maratoną dėl finansinės žalos padarymo valstybei įsivėlęs Santarvės fondo steigėjas bei pirmininkas Kazėnas.
Gyvuoja 16 metų
Kazėno vadovaujamas Santarvės fondas gyvuoja ir apdovanojimus teikia nuo 1994 metų.
Šio fondo laureatais yra tapę dvasininkai Kazimieras Vasiliauskas, Vincentas Sladkevičius, Tėvas Stanislovas, prezidentas Algirdas Brazauskas, poetas Justinas Marcinkevičius, literatūrologė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, aktorius Donatas Banionis, laidų vedėja Edita Mildažytė, medicinos mokslų daktaras Antanas Vinkus, menotyrininkas Romualdas Budrys, Sankt Peterburgo ir Kaliningrado miestai. Vieniems jų atiteko santarvės statulėlės, kitiems – premijos, tretiems – medaliai.