Žlugo Džocharo Dudajevo šeimos narių viltys dar šiemet tapti Estijos piliečiais
Praėjusią savaitę Estijos vyriausybė atsisakė suteikti šios šalies pilietybę čečėnų generolo Džocharo Dudajevo našlei Alai Dudajevai.
„Ministrų kabineto nariai sprendimą dėl pilietybės už ypatingus nuopelnus suteikimo priima konsensuso pagrindu. Šiuo atveju nuomonės išsiskyrė. Remiantis tarptautinės teisės normomis, Vyriausybė nekomentuoja atsisakymo suteikti pilietybę motyvų”, – per spaudos konferenciją sakė Estijos premjeras Andrusas Ansipas.
Kaip rašo estų spauda, prieš pilietybės suteikimą Dudajevai anksčiau pasisakė Centro partijos lyderis, Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras Edgaras Savisaaras. Jis pareiškė, kad „negalime nekreipti dėmesio, jog turime reikalų su marginaline figūra”. Kaip Estijos Vyriausybės sprendimą vertina pati ponia Ala, LŽ sužinoti nepavyko – keliskart paskambinus į mobilųjį telefoną ji neatsiliepė.
Estijos vyriausybė kasmet suteikia šalies pilietybę už ypatingus nuopelnus ne daugiau kaip dešimčiai prašančiųjų. Šiemet buvo patenkinti penkių asmenų prašymai.
Suteikti Estijos pilietybę šiuo metu Lietuvoje gyvenančiai Dudajevai ketinta dėl vyro nuopelnų. 1987-1991 metais Dudajevas buvo tuometinės Sovietų Sąjungos Karinių oro pajėgų generolas majoras, vadovavo Tartu mieste dislokuotai aviacijos divizijai. Teigta, esą Dudajevo veikla lėmė, kad šios pajėgos nebuvo panaudotos prieš nepriklausomybę atkūrusią Estiją.
Estijos pilietybės sau ir šeimos nariams Dudajeva prašė dar 2003 metais, tačiau pagal to meto įstatymus prašantysis asmuo turėjo nuolat gyventi Estijos teritorijoje, todėl šios šalies valdžia atsisakė tenkinti našlės prašymą. Šiemet Estijos parlamentas įtvirtino Pilietybės įstatymo pataisą, leidžiančią pilietybę už ypatingus nuopelnus suteikti asmenims, kurie negyvena šalyje. Šią pataisą parlamentarai palaimino atsižvelgdami būtent į Dudajevos padėtį.
LŽ jau rašė, kad Estijos pilietybės siekė ir Dudajevos sūnus Ovluras Dudajevas, kuriam 2002 metų kovą išimties tvarka už tėvo nuopelnus suteikta Lietuvos pilietybė. Lietuviškas pasas jam išduotas Olego Davydovo vardu. Dudajeva su dviem sūnumis šiuo metu gyvena 4 kambarių bute Vilniuje.
Čečėnijos prezidentu Dudajevas tapo 1991 metais. 1994-aisiais į Čečėniją įsiveržus Rusijos federalinėms pajėgoms jis pradėjo vadovauti ginkluotam pasipriešinimui. Dudajevas žuvo 1996 metų balandį, kai per Rusijos specialiųjų tarnybų operaciją į jo slėptuvę pataikė pagal radijo telefono, kuriuo kalbėjo čečėnų lyderis, signalus nukreipta raketa.