Įsitvirtinusios vidaus rinkoje įmonės vis drąsiau dairosi į užsienį, nors ten jų gali tykoti netikėti nuostoliai
Nueinantieji, nors ir netapę euro starto metais, Lietuvoje palydėti palankiais finansų ir ekonomikos ekspertų vertinimais. Prognozuojama, kad šiemet šalies įmonės greičiausiai susižers ketvirtadaliu didesnį pelną nei pernai. Kai kurių kišenę papildys ir sėkminga veikla užsienyje.
Vienoms bendrovėms šie metai tapo tikrų iššūkių, kitoms – esminių permainų, trečioms – nuostolių ar net žlugimo metais.
Pirkinys įvėlė į skandalą
Daug žadantys šių metų pokyčiai Kauno farmacijos įmonei „Sanitas” atnešė ne pelno, kaip tikėtasi, o rimtų nuostolių. Vis dėlto generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas įsitikinęs, kad permainingi 2006-ieji tapo vienu svarbiausių laikotarpių bendrovės istorijoje.
„Sanitas” užsitikrino ES paramą naujo fabriko Kaune statybai, metų viduryje įsigijo Lenkijos bendrovę „Jelfa” ir planavo sustiprinti savo, kaip tarptautinės kompanijos, padėtį užsienio rinkose. Tačiau vos po kelių mėnesių Lietuvos investuotojai netikėtai pateko į skandalo centrą, o jiems metami kaltinimai sužlugdė planus metų pabaigoje skaičiuoti pelną.
Kaip jau rašėme, šį rudenį visą Lenkiją sukrėtė žinia, kad „Jelfa” galėjo padaryti klaidą gamindama vaistą nuo alergijos ir astmos „Corhydron”, nes viename mėginyje vietoj šio vaisto aptiktas chirurgijoje naudojamas raumenis atpalaiduojantis preparatas. Kilutį ažiotažą paaštrino pasklidusi informacija, kad tai neva galėjo sukelti kelių ligonių mirtį.
Skandalo įkarštyje „Jelfos” gamykla buvo sustabdyta, o leidimas atnaujinti gamybą buvo gautas tik po kelių dienų. Nors Lenkijos vyriausioji farmacijos inspekcija patvirtino gamybos saugumą ir gruodį „Jelfai” leido atnaujinti „Corhydron” gamybą, tačiau iki šiol neatšaukė draudimo vaistą parduoti.
Šie įvykiai, kurių priežasčių teko ieškoti dar tuomet, kai „Jelfa” buvo valstybinė įmonė, sudavė nemažą smūgį visai „Sanito” grupei. Ji vien lapkričio mėnesį patyrė 9,9 mln. litų konsoliduotų nuostolių. Per vienuolika mėnesių šiemet grupės nuostoliai siekė 7,7 mln. litų.
Klaidos neįžvelgia
Anot „Sanito” vadovo, po įvykių „Jelfoje” suskubta gamyboje įdiegti dar griežtesnę savikontrolės sistemą. Tačiau skandalo pasekmės dar bus jaučiamos ir kitąmet.
„Triukšmas, kilęs dėl incidento, jau šiek tiek aprimo, bet kitais metais mums dar prireiks nemažai pastangų ir nervų suderinti visą gamybą ir susigrąžinti pasitikėjimą, nors abejonių kilo tik dėl vieno mūsų produkto”, – „Kauno dienai” teigė S.Jurgelėnas.
Jo nuomone, nepaisant kilusio skandalo, ėjimas į Lenkijos rinką nebuvo klaida: „Nesu linkęs žvalgytis į praeitį, kai reikia planuoti ateitį. Kitus metus suplanavome ne tokius ir blogus, viliamės, kad jie bus kur kas sėkmingesni nei praėjusieji. Turime nemažai ambicingų planų, kuriuos jau pradėjome įgyvendinti”.
„Sanitas” prognozuoja, kad šiemet jo grupė, kuriai, be Kauno, Lenkijos bendrovių, dar priklauso Slovakijos farmacijos gamykla „Hoechst-Biotika”, patirs apie 9,2 mln. litų konsoliduotų nuostolių, tačiau kitąmet uždirbs apie 21,3 mln. litų grynojo konsoliduoto pelno. Anksčiau „Sanitas” prognozavo, kad šiemet uždirbs beveik 14 mln. litų konsoliduoto grynojo pelno.
„Šiuo metu darbo turime nemažai. Kauno gamykla užsakymų turi beveik visiems ateinantiems metams į priekį. Tikimės kitąmet sėkmingai perkelti savo gamybą į naujas patalpas Veiverių gatvėje, kur įkurtuves planuojame 2008-aisiais. Po visų pokyčių turėtume pasiekti naują postūmį gamyboje ir kokybės srityje. Tai būtina padaryti įvertinus besikeičiančius rinkos poreikius”, – tvirtino S.Jurgelėnas.
Sudie pavadinimui ir praeičiai
Šiemet iš rinkos dingo vienas garsiausių vardų – „Lietuvos telekomas”, kurį pakeitė „Teo LT”. Vienos didžiausių šalies telekomunikacijų bendrovės generalinis direktorius Arūnas Šikšta „Kauno dienai” teigė, kad toks pasikeitimas buvo iš anksto labai kruopščiai planuotas žingsnis.
„Tai buvo labai didelis iššūkis mūsų bendrovei tiek technologine, tiek moraline ir emocine prasme. Sprendimą brandinome ir tam rengėmės beveik dvejus metus, o visas vardo keitimo procedūras įgyvendinome per tris keturis mėnesius. Dabar jau galiu pasakyti, kad viskas pavyko sklandžiai”, – dėstė „Teo LT” vadovas.
Prieš oficialiai pakeičiant įmonės iškabas, pirmiausia buvo nuspręsta įdiegti naujoves visose veiklos srityse, atnaujinti komunikacijas, informacines technologijas, teikti aukštesnės kokybės paslaugas, apmokyti darbuotojus. Be viso to, A.Šikštos teigimu, bendrovės vardo ir prekės ženklo keitimas būtų beprasmis ir tuščias darbas.
Vis dėlto keičiant tokį pažįstamą ir lietuviams kone iki kraujo įaugusį pavadinimą nuogąstauta, kad klientai naujo tarptautinio vardo gali nesuprasti ir nesusieti su įmonės teikiamomis paslaugomis. Paskelbus naujojo vardo paieškas ir kuriant prekės ženklą, buvo konsultuotasi su tarptautiniais ekspertais, rinkti duomenys Europos šalių registrų centruose. Tačiau vos atsisveikinus su senuoju pavadinimu spaudoje pasirodė kaltinimų, esą „Teo LT” savo naująjį įvaizdį nukopijavo.
„Iš pat pradžių sakiau, kad tokie kaltinimai nieko verti. Tai tik dar vienas konkurentų „šposas”. Vardo keitimas konkurentus nustebino, nes jie netikėjo, kad feniksas gali pakilti iš pelenų”, – nesenus praeities įvykius su šypsena prisimena A.Šikšta.
Jo įsitikinimu, sėkmingas vardo ir įvaizdžio keitimas leido bendrovei atsikratyti ir neigiamo praeities šleifo, lydėjusio senąjį pavadinimą. Naujausi tyrimai paliudijo, kad apie 80 proc. vartotojų žino naująjį įmonės vardą ir prekės ženklą.
Pagreitis skaitmeninei televizijai
Netrukus po to, kai „Teo LT” pareiškė ateinanti į skaitmeninės televizijos rinką, telekomunikacijų bendrovė nutarė įsigyti Kauno mikrobangės daugiakanalės televizijos ir interneto paslaugų bendrovę „Mikrovisatos TV”, kuri šalyje retransliuoja skaitmeninės televizijos programas.
Anot A.Šikštos, „Teo LT” aktyviai kuria skaitmeninės antžeminės televizijos signalų siuntimo tinklą, todėl skaitmeninės televizijos retransliavimo rinkoje veikiančios „Mikrovisatos TV” įsigijimas yra
strategijos įgyvendinimas: „Įsigydami „Mikrovisatos TV” siekiame suteikti naują pagreitį antžeminės skaitmeninės TV plėtrai Lietuvoje”.
Sandorį, gavus leidimą iš reguliuojančių valstybinių tarnybų, numatoma užbaigti 2007-ųjų vasario viduryje, prieš tai gavus išsamaus „Mikrovisatos TV” patikrinimo išvadas.
Radijo ir televizijos komisija skaitmeninės televizijos programų retransliavimo licencijas yra išdavusi bendrovėms „Mikrovisatos TV” ir „Tele 3”. Tuo tarpu bendrovei „Teo LT” šios licencijos gauti nepavyko.
Tačiau „Teo LT” kartu su Lietuvos radijo ir televizijos centru laimėjo Ryšių reguliavimo tarnybos konkursą ir šiuo metu šalyje diegia skaitmeninės antžeminės televizijos signalų siuntimo tinklą.
Paramos tramplinas
Bendrovė „Stiklita”, viena pirmųjų Kauno įmonių, gavusi ES fondų lėšų, šiemet turėjo progos įvertinti, kiek yra reikšminga tokia parama. Už ES ir savas lėšas įmonė dar pernai modernizavo gamybos patalpas ir įdiegė naujus stiklo apdirbimo įrenginius. Šiais metais didžiausias dėmesys skirtas paslaugų kokybei, klientų aptarnavimo kultūrai.
„Ši parama suteikė bendrovei postūmį sparčiau žengti pirmyn ir drąsiau planuoti ateitį. Savo jėgomis tokių rezultatų būtume ne taip greitai pasiekę. Be to, gauta parama padidino įmonės pasitikėjimą užsakovų akyse”, – teigė „Stiklitos” direktorius Rimantas Nemeikštis.
Jis užsiminė, kad ilgos projekto vertinimo procedūros bei buhalteriniai reikalavimai įmonės neišgąsdino, nes to ir buvo tikimasi.
„Apie paramos teikimo procedūras buvome surinkę nemažai informacijos. Nežinojome, ar turėsime galimybių užsitikrinti paramą, todėl jos prašėme gana nedaug – šiek tiek per 1 mln. litų. Vėliau svarstėme, kad galėjome būti drąsesni, rengti kelių etapų projektą ir prašyti didesnės paramos dalies”, – pripažino R.Nemeikštis.
Padidinus gamybinius pajėgumus, įmonei pavyko penktadaliu padidinti pajamas. Didžioji dalis stiklo produkcijos lieka vidaus rinkoje, į užsienį, daugiausia – Skandinaviją ir Vakarų Europą, eksportuojama apie 15 proc. užsakymų.
Kova dėl vartotojų aštrėja
2006-ieji ypač svarbūs metai buvo Kauno bendrovei „Stumbras”, šiemet minėjusiai 100-ąsias įkūrimo metines.
„Ši sukaktis – tai bene didžiausias įvykis per visą bendrovės gyvavimo laikotarpį. Galime pasigirti, kad per šimtą metų pasiekėme labai daug. „Stumbro” vardas žinomas ne tik visoje šalyje, bet ir už jos ribų. Daugelis gėrimų yra tapę net tam tikra Lietuvos nacionalinio paveldo dalimi”, – „Kauno dienai” teigė „Stumbro” generalinis direktorius Česlovas Matulevičius.
Šiemet „Stumbras” siekė ir toliau išlaikyti lyderio pozicijas šalies stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje bei sustiprinti eksporto sritį. Tai Kauno įmonei pavyko padaryti, nors, kaip pripažįsta bendrovės vadovas, kasmet stipriųjų gėrimų rinkoje konkurencija vis aštrėja: stiprėja tiek vietiniai, tiek užsienio gamintojai.
„Negalime užmigti ant laurų. Konkurencija auga kone kasdien. Kiekvienas vietos gamintojas stengiasi pažerti kuo daugiau produkcijos naujienų, nustebinti originaliomis rinkodaros akcijomis. Prekybos tinklai, distributoriai savo ruožtu stengiasi atvežti žinomų ar nematytų prekinių ženklų, juos populiarinti tarp vartotojų”, – tvirtino Č.Matulevičius.
Konkurencija persimeta ir į užsienio rinkas. Pavyzdžiui, Latvijoje „Stumbro” produkcija konkuruoja ne tik su vietiniais „Latvijas Balzams” gėrimais, bet ir su „Alitos” bei „Vilniaus degtinės” gaminiais. Esant tokioms sąlygoms, nenuostabu, kad visi gamintojai siekia užpatentuoti savo produktų etiketes, pavadinimus, receptūras ir Lietuvoje, ir užsienyje.
„Stumbro” alkoholinių gėrimų eksportas per 2006 metų vienuolika mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 74,7 proc. – nuo 3, 5 mln. litų iki 6, 2 mln. litų (be PVM). Daugiausia „Stumbras” eksportavo degtinės, trauktinių ir likerių.
Č.Matulevičiaus pastebėjimu, būtent konkurencija įpareigoja vietos gamintojus planuoti milijonines investicijas į gamybos projektus, gerinti produktų kokybę.
Kad gamykla, pradėjusi skaičiuoti antrąjį šimtmetį, neprarastų pozicijų rinkoje ir galėtų sėkmingai konkuruoti, šiemet į gamybos pajėgumus buvo investuota apie 6 mln. litų.
Prekiauja su kaimynėmis
Užsienio rinkose vis stipriau įsitvirtina ir kitos Kauno bendrovės. Baigiantis šiems metams didžiausias Lietuvoje buities technikos ir elektronikos prekybos tinklas „Topo centras” Latvijoje investavo daugiau kaip 2 mln. litų ir atidarė dvi naujas parduotuves. Iš viso 2006 metais Latvijoje atidarytos trys, o Lietuvoje – penkios „Topo centro” parduotuvės.
Vienas bendrovės savininkų Giedrius Tomas Jarmalavičius pripažino, kad šie metai buvo tikrai sėkmingi „Topo centrą” valdančiai įmonių grupei „AG Group”. Per 2006-uosius pavyko iki 47 išplėsti parduotuvių tinklą, padidinti apyvartą, pristatyti dar daugiau prekių ženklų.
„Pavyko ženkliai padidinti importo ir eksporto srautus. Užmezgėme kontaktus ir sėkmingai tiesiogiai dirbame su užsienio tiekėjais, buities, garso ir vaizdo technikos gamintojais”, – teigė G.T.Jarmalavičius.
Pašnekovas užsiminė, kad šiais metais nemažai nesklandumų kilo dėl kai kurių naujai priimtų ES direktyvų, susijusių su trečiosiomis šalimis, kuriose ir yra daugiausiai gaminama buities technikos. Kurį laiką buvo ribojamas prekių importas, kol šalys suderins savo teisės aktus su ES direktyvomis.
„AG Group” įmonės daugiausia prekių importuoja iš ES šalių ir Turkijos, Malaizijos, Pietų Korėjos, Kinijos. Didžiausias eksporto srautas nukreipiamas į Latviją, Rusiją, Lenkiją.
„Užsienio rinkose esame aktyviausi Latvijoje ir Baltarusijoje, pamažu aktyvėja prekyba ir kitose Europos šalyse. Baltarusijoje itin sėkmingai sekėsi prekiauti žinomais prekių ženklais ir net dvigubai padidinti pardavimus”, – sakė „AG Group” generalinis direktorius G.T. Jarmalavičius.
Konsoliduota įmonių grupės apyvarta šiemet turėtų viršyti 400 mln. litų.
Nuo bankroto nepabėgo
Šie metai, deja, nebuvo sėkmingi vienai garsiausių Kauno įmonių „Jiesia”. 2005-ųjų pradžioje išvengusi bankroto dailiosios keramikos įmonė, regis, galėjo dirbti toliau ir stengtis išbristi iš skolų, tačiau akcininkai taip ir nesugebėjo susitarti dėl įmonės ateities vizijos.
Kovo mėnesį už skolas „Jiesiai” buvo išjungta elektros energija. Gegužę Kauno apygardos teismas, konstatavęs, kad bendrovė yra nemoki, o jos finansiniai įsipareigojimai, siekiantys 8,7 mln. litų, viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, įmonei antrą kartą per ketverius metus iškėlė bankroto bylą.
„Jiesios” darbuotojai dar turėjo vilties, kad unikali gamykla, nors ir pakeitusi pavadinimą, dar bus prikelta ir jie vėl galės grįžti į darbą. Tačiau keramikams, žiedėjams, dekoruotojams teko minti darbo biržos slenksčius.
Bankroto administratoriaus įgaliotasis asmuo Stanislovas Pečiulis „Kauno dienai” tegalėjo pasakyti, kad įmonės bankroto procedūros vyksta pagal įstatymuose numatytą tvarką, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Akivaizdu, kad greitai apie vieną garsiausių šalies įmonių primins tik indaujose likę jos gaminiai.