Sociologinės apklausos rodo, kad neigiamą nuomonę apie ES paramos skirstymą lemia kuklios skeptikų žinios
Visuomenės nuomonę, kaip Lietuvoje skirstoma ir panaudojama ES parama, labiau lemia išankstinis nusistatymas ir nežinojimas nei faktai. Tuo, kad parama skirstoma korumpuotai, dukart dažniau linkę tikėti su šių lėšų skyrimo mechanizmu visai nesusipažinę žmonės nei tie, kurie su procesu susidūrė tiesiogiai. Tokius rezultatus pateikė „Transparency International” Lietuvos skyriaus atliktas tyrimas.
Griežtų reikalavimų saugiklis
Minėtas tyrimas, kurio rezultatai leidžia palankiau, nei iki šiol manyta, vertinti už paramos skirstymą atsakingų institucijų veiklą, buvo atliktas prieš netrukus startuosiantį naują – 2007-2013 metų – ES paramos skirstymo etapą. Apklausos rezultatai išryškino paradoksą. Iš vienos pusės pareiškėjai nepatenkinti per daug griežtais reikalavimais – kad nuo paraiškų pateikimo iki pinigų skyrimo praeina daug laiko ir sudėtinga techninė dokumentacija. Iš kitos – jiems kyla abejonių dėl vertinimo skaidrumo ir kontrolės stokos.
„ES šalių senbuvių patirtis rodo, kad per didelė skuba išmokant lėšas valstybei kainuoja. Turime progą pasimokyti iš svetimų klaidų ir išvengti situacijos, kai iš šalies biudžeto reikia grąžinti milijonines netinkamai panaudotos paramos sumas”, – sakė Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas.
Su nepalankiomis audito išvadomis jau susidūrė Didžioji Britanija, Olandija, Graikija. Pastarajai, kadangi nepavyko laikytis ES keliamų projektų vykdytojų konkursų organizavimo reikalavimų, teko grąžinti net 518 mln. eurų 2000-2004 metais skirtos struktūrinių fondų paramos.
Derybas su Europos Komisija dėl 311 mln. eurų paramos socialiniams projektams grąžinimo veda ir Olandijos vyriausybė. Susirūpinimą atsakingiems Europos komisarams taip pat kelia ir Škotijos mokėjimo agentūrų veikla.
„Numatydami griežtai reglamentuotas procedūras stengėmės, kad lėšos būtų skirtos skaidriai, panaudotos tinkamai ir dėl veiklos auditoriams nekiltų jokių abejonių. Taip, kontrolės mechanizmas turi savo neigiamą pusę – sprendimai dėl finansavimo skyrimo užtrunka. Tačiau mes neturime būti dogmatiški. Turime tobulinti procedūras, todėl nuolat ieškome būdų, kaip palengvinti projektų teikėjų kelią iki finansavimo patvirtinimo, kartu išlaikydami racionalų kontrolės lygį, nors aukso vidurį rasti nėra lengva”, – samprotavo R.Kriščiūnas.
Pasak pareigūno, siekiama, kad procedūros būtų detalių ir nuoseklių reikalavimų visuma – tai yra visiems aiškios bei privalomos „žaidimo taisyklės”, o ne biurokratizmo šmėkla.
Nuomonę formuoja nežinojimas
Apklaustųjų nuomone (ją stipriau palaiko negavusieji paramos), labiausiai korumpuotos paramos skirstymo procedūros yra paraiškos vertinimas įgyvendinančiose institucijose, projekto atrankos komiteto sprendimas ir sprendimo dėl paramos projektui skyrimo priėmimas. Skeptikų manymu, vertintojai nerizikuoja savo vardu.
Tuo tarpu Centrinės projektų vertinimo agentūros (CPVA) Struktūrinių fondų valdymo skyriaus viršininkė Ieva Vilimienė laikosi visiškai priešingos pozicijos. Jos teigimu, projektų vertinimui pasitelkiami kompetentingi, visuomenėje autoritetą turintys ekspertai.
„Paprastai tai – atitinkamoje srityje daug pasiekę žmonės, nelinkę rizikuoti savo vardu. Žinoma, subjektyvumo visiškai išvengti neįmanoma – tačiau yra priemonių, kuriomis jį galima sumažinti. Tai – konkretūs ir detalizuoti vertinimo kriterijai, kelių ekspertų įtraukimas. Juk dviejuose iš trijų etapų paraišką vertina mažiausiai du ekspertai, kurie dirba savarankiškai. Prireikus, jei dviejų žmonių nuomonės labai stipriai išsiskiria, įtraukiamas ir trečias. Tačiau tokia situacija pasitaiko retai”, – aiškino I.Vilimienė.
Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) Projektų vertinimo departamento direktorė Audronė Gudonytė taip pat akcentavo ekspertams pateikiamų vertinimo kriterijų svarbą.
„Kai vertintojams pateikiami išsamūs, aiškiai apibrėžti vertinimo kriterijai, jie neinterpretuoja, ką reiškia vienas ar kitas reikalavimas. Tokiais atvejais ekspertų nuomonė vertinant pateiktas paraiškas labai retai skiriasi”, – pastebėjo A.Gudonytė.
Projektų vertinimo departamento direktorės teigimu, žemus balus paprastai lemia prasta projektų kokybė, nors pateikėjams tai ir sunku pripažinti.
Kartais paraiškos yra atmetamos – tiek administracinės atitikties, tiek ir tinkamumo skirti paramą etapais.
„Būna, kad koją pakiša griežti reikalavimai – tarkime, nustatyta minimali tinkamų finansuoti išlaidų suma. Pareiškėjai įtraukia pernelyg daug netinkamų išlaidų, kurios negali būti patvirtintos, arba nurodo nerealias sumas atskiroms projekto dalims. Šias išlaidas atmetus arba sumažinus paraiška nebeatitinka reikalavimų. Suprantu, kad žmonės piktinasi dėl neva formalumų laikymosi, tačiau juk neįmanoma suvaldyti milijardų skirstymo be taisyklių. Be to, jos visiems vienodai prieinamos iš anksto – tereikia įdėti šiek tiek pastangų ir kruopščiai parengti dokumentus”, – egzistuojančią tvarką gynė A.Gudonytė.
Paramos skirstymo algoritmas
Finansų ministerijos Struktūrinių fondų valdymo skyriaus vedėja Agnė Bagočiutė spėjo, jog nepalankią visuomenėje paplitusią nuomonę gali lemti nepakankamas įsigilinimas į egzistuojančias taisykles, į tai, kaip veikia sistema, informacijos ir patirties stoka (beje, tokios žinios būtinos ne visiems, o tik projekto teikėjui).
„Korupcija kaltinami projektų atrankos komitetai nekeičia paraiškų įvertinimo, kurį atliko įgyvendinančios institucijos – tai ne jų funkcija. Jie gali tik grąžinti paraišką pervertinti į įgyvendinančią instituciją turėdami tikrai svarių argumentų”, – aiškino A.Bagočiutė.
Posėdžio metu projektų atrankos komitetas gali tik pateikti rekomendacijas tarpinei institucijai skirti ar neskirti finansavimą, taip pat atidėti svarstymą, jei reikia patikslinti informaciją, ir grąžinti paraišką pervertinti, jei nepakanka informacijos sprendimui priimti, arba posėdžio metu pateikiama dokumentais pagrįsta informacija apie svarstomą projektą, kuri galėjo turėti įtakos vertinimo rezultatams. Nutarimą neskirti finansavimo pakankamai balų surinkusiam projektui komitetas turi labai pagrįstai motyvuoti – neskirti paramos projektui, kuris perėjo tinkamumo skirti paramą vertinimo etapą, komitetas gali rekomenduoti tik turėdamas svarių ir pagrįstų priežasčių – pavyzdžiui, jei pareiškėjas jau yra gavęs paramą tai pačiai veiklai vykdyti.
„Patirtis rodo, kad atmesti gerą paraišką komitetas gali tik tada, jei nepakanka priemonei numatytų lėšų”, – tikino A. Bagočiutė.
Pasak jos, paramos skyrimo procedūros gali pasirodyti sudėtingos, tačiau jos padeda apsisaugoti nuo galimo neteisėto sprendimo priėmimo.
„Žinoma, tam tikra žmogiškojo faktoriaus įtaka egzistuoja, tačiau sistema leidžia išsiaiškinti, kurioje grandyje buvo padarytas pažeidimas. Tai žinodamas kiekvienas galintis turėti įtakos asmuo labai gerai įvertina riziką”, – pastebėjo Ūkio ministerijos ES struktūrinės paramos departamento direktorius Arūnas Keraminas, pats dalyvaujantis kaip stebėtojas vieno iš atrankos komitetų veikloje.
Visi projektų atrankos komitetų posėdžių protokolai ir ministro sprendimai skirti paramą yra vieši, skelbiami ministerijų tinklalapiuose. Šiuose protokoluose fiksuojama atskira kiekvieno komiteto nario ar stebėtojo išsakyta nuomonė.
Pasak A.Keramino, per visą laikotarpį nuo 2004 iki 2006 metų buvo bene trys atvejai, kai paraiška projektų atrankos komiteto buvo grąžinta pervertinti ar rekomenduota projekto nefinansuoti.
„Projekto atrankos komiteto galios aiškiai apibrėžtos Finansų ministerijos nustatytose taisyklėse ir jau susiklosčiusios – analizuojami įgyvendinančios institucijos atlikto vertinimo rezultatai ir priimama rekomendacija skirti paramą projektui, neskirti ar grąžinti projektą pervertinti”, – sakė Ūkio ministerijos ES struktūrinės paramos departamento direktorius.
Jo teigimu, kiekvienas paramos skyrimo žingsnis aiškiai reglamentuotas, jam surašytos procedūros, o procesą stebi ne tik įvairios Lietuvos, bet ir Europos Komisijos institucijos.
„Sutinku, kad pirmajame etape lazda su administraciniais barjerais vietomis buvo kiek perlenkta. Tačiau labai tikiuosi, kad mūsų sukaupta patirtis bus panaudota ir į ją bus atsižvelgta skirstant 2007-2013 metų etapo paramą. Esu optimistas – juk besibaigiantį etapą pradėjome nuo nulio, neturėdami patirties, ir tvarkėmės tikrai neblogai”, – samprotavo A. Keraminas.
Strateginės korekcijos
Projektų atrankos komitetus yra sudariusios visos tarpinės institucijos dar šio paramos laikotarpio pradžioje. Komitetų personalinė sudėtis yra suderinta su Finansų ministerija, kaip vadovaujančia institucija, ir keičiasi tik išimtiniu atveju – pavyzdžiui, jei komiteto narys pakeičia darbą.
„Tai, kad paraiškas pagal savo kompetencijos sritį vertina tie patys žmonės, padeda paramą skirstyti labiau strategiškai. Išmanydami kontekstą, ankstesnius projektus, kuriems buvo skirtos lėšos, specialistai gali išsamiau įvertinti konkrečių projektų svarbą ir tikslingumą. Tai ypač svarbu, kai paramos lėšų yra mažiau nei paraiškų arba kai tenka apsispręsti, kuriam iš vienodą balų skaičių surinkusių projektų skirti finansavimą”, – aiškino Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Jurgita Stakėnienė.
Projektų atrankos komitetų posėdžiuose dalyvauja 8-12 balso teisę turinčių narių ir apie 2-5 socialinius-ekonominius partnerius. Šie turi galimybę pateikti argumentus dėl svarstomų projektų naudingumo ir tikslingumo skirti jiems paramą. Pasak J.Stakėnienės, socialinių partnerių dalyvavimas – taip pat skaidrios veiklos garantas. Pasitaiko situacijų, kai susitikimuose su pareiškėjais būtent socialiniai partneriai pabrėžia, kad nesąžiningai skirti paramą projektams atrankos komiteto nariai praktiškai neturi galimybių.
Patirties dividendai
Taisykles, kuriomis remiantis bus skirstoma 2007-2013 metų parama, rengia Finansų ministerija, atsižvelgdama į sukauptą patirtį.
„Taisyklės bus parengtos per pirmąjį 2007-ųjų ketvirtį. Sudarėme darbo grupę, kurioje – ne tik įgyvendinančių, tarpinių ir vadovaujančios institucijos atstovai, bet ir socialiniai-ekonominiai partneriai, asocijuotos struktūros. Beveik 60 įvairių sričių specialistų į pirmą posėdį jau buvo susirinkę, dabar darbas vyksta nagrinėjant atskiras sritis. Analizuojame, kaip pagerinti paraiškų vertinimą, palengvinti mokėjimo prašymų pateikimą, kokias problemas, su kuriomis susiduria pareiškėjai, galėtume pašalinti”, – sakė R.Kriščiūnas.
Į naujo etapo taisykles rengiančią darbo grupę buvo pakviesti aktyviausi socialiniai-ekonominiai partneriai, geriausiai atstovaujantys įvairiems paramą gaunantiems sektoriams: Verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos mokslų akademijos, mokslų tarybos ir kitų organizacijų atstovai.
„Partneriai atstovauja pareiškėjų interesams, juos kvietėme diskutuoti ir anksčiau – kai rengėme naujojo etapo paramos skirstymo strategiją ir veiksmų programą, kurios šiuo metu jau patvirtintos ir pateiktos EK. Derybos dėl lėšų konkretiems sektoriams vyks kitų metų pradžioje”, – nurodė Finansų ministerijos sekretorius.