Užsienyje gyvenantys tautiečiai per šventes stengėsi neužmiršti savų papročių ir tradicijų
Kalėdų ir Naujųjų metų šventės daugeliui toli nuo Tėvynės gyvenančių lietuvių – puiki proga susiburti, pabendrauti, pasikeisti Kalėdų Senelio dovanėlėmis. Nemažai užsienyje gyvenančių mūsų tautiečių per šventes lankėsi gimtinėje, tačiau tie, kurie neatvažiavo, stengėsi neužmiršti lietuviškų tradicijų ir gyvendami svetur.
Ambasadorius aplankė tautiečius
Madride įsikūrusioje Lietuvos ambasadoje Ispanijos karalystėje buvo surengta Kalėdų eglutė šiame mieste gyvenantiems lietuviams. Pasak ambasadoriaus Mečio Laurinkaus, ambasadoje veikia šeštadieninė lietuvių mokykla, tad jos lankytojai daugiausiai ir buvo šventės dalyviai. „Nemažai mūsų lietuvių moterų yra ištekėjusios už ispanų, kurie mielai mokosi lietuvių kalbos, lanko šią mokyklėlę, – sakė ambasadorius. – Visi kartu linksminosi kalėdiniame vakarėlyje, o ambasados skirtas Kalėdų Senelio dovanas gavo, žinoma, tik mažieji”.
Gausiausia lietuvių bendruomenė Ispanijoje yra susibūrusi Andalūzijos regione, Almerijos provincijoje. Oficialiomis žiniomis, čia gyvena arti 6000 lietuvių, tačiau, ambasadoriaus teigimu, manoma, kad jų maždaug 20 proc. daugiau. Iš viso, oficialios statistikos duomenimis, Ispanijoje gyvena 15 tūkst. lietuvių, bet iš tikrųjų šis skaičius gerokai didesnis. Almerijos provincijoje esantis Campokemoso miestelis – šios provincijos centras, kuriame lietuvių bendruomenė itin gausi. Daugiausia lietuvių dirba šiltnamiuose, kurie užima didžiulius plotus, mūsų tautiečių netrūksta ir viešbučiuose, kavinėse, restoranuose.
„Per Kalėdas lankiausi šiame regione, šventėme kartu su tautiečiais, – sakė M.Laurinkus. – Lietuviai čia vertinami kaip darbštūs žmonės, iš visų emigrantų tarp vietinių gyventojų jie gerbiami bene labiausiai. Čia įsikūrę ypač daug jaunų šeimų, turinčių po kelis mažus vaikus, jau gimusius Ispanijoje. Šiame miestelyje gyvena ir maždaug 30 kauniečių. Be lietuvių, čia dirba daug marokiečių ir rumunų.”
Ispanės gyrė kūčiukus
Pasak M.Laurinkaus, Kūčių vakarą lietuviai daugiausia prie šventinio stalo sėdo su šeimomis: šeimininkės stengėsi pagal lietuvišką tradiciją Kūčių vakarienei pagaminti 12 patiekalų. Dauguma dalijosi iš Lietuvos atsiųstu kalėdaičiu, moterys buvo išsikepusios kūčiukų. Ispanės, paragavusios šio patiekalo, jį gyrė, jos pačios nieko panašaus per Kalėdas negamina.
„Pirmąją Kalėdų dieną keli šimtai lietuvių išsinuomojo kavinę ir surengė bendrą kalėdinį vakarėlį, – pasakojo ambasadorius. – Susinešė kalėdinių vaišių, dainavo lietuviškas dainas, linksminosi. Buvo parengę meninę kalėdinę programą, net tikrą eglę pasipuošė. Šiaip gyvas egles puošti Ispanijoje nėra madinga, lietuviai savo butuose daugiausia irgi mėgavosi papuoštais dirbtiniais medeliais. Švęsti Kalėdas matant aplink žaliuojančias palmes, pasak M.Laurinkaus, gana neįprasta. Ambasadorius teigė Kalėdų proga nuvežęs tautiečiams dovanų, daug bendravęs su lietuviais. „Man malonu buvo išgirsti, kad maždaug 70-80 proc. lietuvių pasiryžę grįžti į Lietuvą. Jie sakė, kad tai jiems kol kas – tik laiko klausimas”, – pasakojo M.Laurinkus.
Antrąją Kalėdų dieną mūsų tautiečiai nebešventė: kartu su kitais vietos gyventojais jie išėjo į savo darbus.
Meldėsi lietuviškoje bažnyčioje
Lietuvos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ambasadoriaus Vygaudo Ušacko teigimu, daug šioje šalyje gyvenančių lietuvių šventėms sugrįžo į Lietuvą: bilietai į visus lėktuvų reisus buvo išpirkti jau nuo gruodžio 17 dienos iki sausio pradžios. Tie, kurie neišvyko į gimtinę, šventė Didžiojoje Britanijoje. Vien Londone yra 4 šeštadieninės mokyklos, iš viso šalyje jų veikia dvylika. „Ambasadoje surengėme kalėdinę eglutę Londono lietuviškų mokyklų dalyviams, vaikus apdovanojome dovanėlėmis. Vaikai surengė koncertą, kartu su tėveliais pasilinksmino”, – pasakojo V.Ušackas.
Pirmąją Kalėdų dieną nemažai Londone gyvenančių lietuvių atėjo į šv. Kazimiero bažnyčioje aukojamas šv. Mišias. Prie šios bažnyčios klebonas Petras Tverijonas subūręs gana gausią lietuvių bendruomenę. Kituose regionuose, pasak V.Ušacko, šios bendruomenės nėra vieningos, lietuviai tarp savęs nelinkę daug bendrauti. „Rytų Londono gyvenvietėje Doklende kunigas P.Tverijonas prieš savaitę šv. Mišias lietuviškai aukojo pirmą kartą. Lankėmės ir Doklendo lietuvių mokykloje, kurioje mokosi 80 vaikų, – sakė V.Ušackas. – Kartu su kunigu prieš šventes daug važinėjome po įvairius miestus, bandėme suburti tautiečius, su jais daug bendravome”.
Per Kalėdas lietuviai meldėsi Notingemo miesto Marijonų koplyčioje, po šv. Mišių daugelis susitiko ir šventė lietuvių klube „Židinys”.
Kaunietė Algimanta Pocienė, šiuo metu viešinti pas Londone gyvenančią dukrą, pasakojo, kad mišios pirmąją Kalėdų dieną Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo įspūdingos, į jas susirinko daug lietuvių. „Mano dukters šeima mišri, ji ištekėjusi už prancūzo, – pasakojo moteris. – Stengiausi taip paruošti Kūčių stalą, kad jis valgių įvairove nesiskirtų nuo to, kokį esame įpratę paruošti Lietuvoje. Į Londoną nuvežiau bažnyčioje pašventintų kalėdaičių, iškepiau kūčiukų”.
Ilsėjosi kalnuose
Vokietijoje daugiausia lietuvių gyvena Heseno žemėje, čia, pasak Lietuvos ambasados Vokietijoje antrojo sekretoriaus Ugniaus Labučio, pati gausiausia mūsų tautiečių bendruomenė. Statistika teigia, kad iš viso Vokietijoje gyvena per 15 tūkst. lietuvių, bet manoma, kad jų esama kelis kartus daugiau.
Berlyne įsikūrusioje Lietuvos ambasadoje irgi neapsieita be kalėdinės eglutės: ji buvo skirta prie ambasados veikiančios sekmadieninės mokyklos lankytojams. Visi vaikai gavo kalėdinių dovanėlių ir buvo palinksminti Kalėdų Senelio. Savas tradicijas puoselėja ir kituose regionuose įsikūrusios lietuvių bendruomenės. „Ypač ji veikli Hiutenfelde, kur veikia Vasario 16-osios lietuviškoji gimnazija. Lietuviai ten susibūrę į meninius kolektyvus, rengia originalias šventes, koncertuoja”, – pasakojo U.Labutis.
Vokietijoje vienoje šeimoje aukle dirbanti kaunietė Vilma Girdauskaitė pasakojo smagiai praleidusi šventes. „Šeimininkai atostogauti pradėjo iki švenčių likus kelioms dienoms. Visi kartu išvažiavome į Prancūzijos Alpes, kur labai gerai pailsėjome. Sniego daug nebuvo, bet pramogų nestigo. Buvo puikus oras, daug vaikščiojome po kalnus. Man, trijų vaikų auklei, rūpesčių su mažaisiais užteko, bet buvau gražiai pamaloninta: globotiniai mane su šventėmis labai išradingai pasveikino”, – pasakoja Vilma.