Po Naujųjų metų sutiktuvių dėl Baltarusijos ir Rusijos milžinės „Gazprom” konflikto gali vėl pasikartoti 2004-ųjų vasarį Lietuvą ištikusi dujų krizė.
Teigiama, kad tokiu atveju gyventojai iš visų dujų vartotojų jos poveikį pajustų vėliausiai.
Pasak centralizuotai šilumą uostamiesčiui ir Gargždams tiekiančios bendrovės „Klaipėdos energija” atstovų, įmonė yra sukaupusi tiek alternatyvaus kuro, kad jo užtektų gaminti šilumą ilgiau nei mėnesį.
Tiesa, sunkumų gali kilti Tauralaukio gyventojams, mat čia žmonės šildosi dujomis autonomiškai.
Spręstų Vilnius
Žinia, dujos Lietuva pasiekia per Baltarusijos teritoriją nutiestu dujotiekiu. Anot bendrovės „Lietuvos dujos” Klaipėdos filialo vadovo Regimanto Nausėdos, jei dėl baltarusių ir „Gazpromo” nesutarimų būtų nutrauktas dujų tiekimas, sprendimai dėl dujų skirstymo uostamiestyje būtų priimami įmonės vadovybės sostinėje.
„2004-ųjų patirtis rodo, kad krizės atveju padėtis Klaipėdoje normalizuojasi apribojus dujų tiekimą „Klaipėdos energijai”, kuri turi sukaupusi alternatyvaus kuro rezervą. Gyventojai tikrai nieko nepajustų – jie ir smulkioji pramonė vien magistraliniame dujotiekyje esančias dujų atsargas galėtų sėkmingai naudoti apie mėnesį”, – sakė R. Nausėda.
Jo teigimu, Klaipėdoje kartu su gyventojais yra apie 77 tūkst. vartotojų. Didžiausi iš jų – bendrovės „Klaipėdos energija”, „Neo Group”, „Geoterma”, „Orion Global Pet”, „Klaipėdos nafta”. Per metus „Lietuvos dujų” filialas parduoda apie 180 mln. kub. metrų dujų. Vasarą jų suvartojama kur kas mažiau nei žiemą.
Pasiruošę ne visi
Pasak „Klaipėdos energijos” generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, pagal Energetikos įstatymą, didžiosios šilumos gamybos įmonės, turi sukaupti alternatyvaus kuro, kurio užtektų gaminti šilumą šalčiausią mėnesį.
„Mes tokiu atveju degintume mazutą. Jo turime sukaupę netgi daugiau nei mėnesiui. Problemų gali kilti nebent su Tauralaukiu, nes ten šiluma tiekiama necentralizuotai – prie kiekvieno namo yra dujų katilinės”, – sakė V. Valutis.
Anot pokalbininko, „Klaipėdos energija” mazutą, kuris yra brangesnis kuras, degino ir 2004-ųjų vasarį kilusios dujų krizės metu. Jei taip nutiktų ir ateinantį sausį, sąskaitos už šildymą nedidėtų, nes tokie atvejai yra įskaičiuoti į jau patvirtintą tarifą.
Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko Vytauto Miškinio teigimu, reikiamą alternatyvaus kuro rezervą yra sukaupusios visos didžiosios šilumą tiekiančios bendrovės, išskyrus Akmenės, Ukmergės, Prienų ir Trakų įmones, kuriose akcijas valdo UAB „E energija”.
„Šios bendrovės nė karto nebuvo sukaupusios reikiamo rezervo, nes akcininkai – „E energija”, – pažeisdami įstatymus, taupo pinigus, mat laikant alternatyvaus kuro rezervus įšaldomi milijonai litų. Administracinės nuobaudos šių įmonių vadovams nebegelbėja, tad jau kreiptasi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl „Akmenės šilumos” licencijos panaikinimo. „E energijos” atstovai dievagojasi, kad artimiausiu metu sukaups rezervą visose įmonėse, tačiau aš jau nebetikiu tais pažadais”, – sakė V. Miškinis.
Beje, „E energija” yra ir viena iš „Klaipėdos energijos” savininkų. Vilniuje įsikūrusi bendrovė šiemet iš Klaipėdos rajono savivaldybės įsigijo 4,47 proc. „Klaipėdos energijos” akcijų.
Vieniems baisu, kitiems – ne
Vienos didžiausių dujų vartotojų uostamiestyje – uosto krovos kompanijos „Klaipėdos nafta” gamybos direktorius Gediminas Vitkauskas teigia, jog įmonė galėtų veikti ir visiškai negaudama dujų.
„Dabar dujas naudoja tik įmonės katilinė, kuri tiekia garą, reikalingą gamybiniams procesams, ir patalpoms šildyti. Netekus dujų, katilinė galėtų naudoti alternatyvų kurą – dyzeliną. Juo galėtume apsirūpinti be didelių problemų”, – sakė G. Vitkauskas.
Tuo metu kitam stambiam „Lietuvos dujų” Klaipėdos filialo klientui – PET granules gaminančiai gamyklai „Neo Group” – dujų tiekimo sutrikimai reikštų milžiniškas problemas.
„Gamykla iš viso negali dirbti be dujų – jos pagrindinis energijos šaltinis. Per metus viena gamybos linija suvartoja 13 milijonų kubinių metrų dujų. Kitąmet, pradėjus veikti antrajai gamybos linijai, dujų suvartojimas išaugs dvigubai”, – sakė „Neo Group” vadovas Andrius Pečkys.
Kada atsiras saugykla?
Galima dujų krizė ir vėl priminė, kad Lietuva iki šiol neturi savo dujų saugyklos, kurioje sukauptomis atsargomis būtų galima naudotis krizinių situacijų atveju. Kaip ir 2004-aisiais, pagalbos tektų prašyti iš Latvijos, per kurią tada Lietuva gavo apie trečdalį reikalingo dujų kiekio. Premjeras Gediminas Kirkilas užvakar viešai deklaravo, kad dujų, esančių Latvijos saugyklose, Lietuvai užtektų, tačiau kuriam laikui – nedetalizavo.
Pasak Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento direktoriaus Vlado Gagilo, dujų saugyklos klausimas gvildenamas nuolat.
„Kitų metų biudžete numatyti beveik 4 milijonai litų tyrimams Telšių rajone, nes ankstesni tyrimai parodė, kad Pasvalio rajonas netinkamas dujų saugyklai įrengti. Saugyklos dydis ir investicijų poreikis priklausys nuo naujų tyrimų rezultatų. Pagal ankstesnius tyrimus, reikėtų apie pusės milijardo kubinių metrų talpos saugyklos. Tokio objekto statybos preliminariai kainuotų apie 200 milijonų eurų”, – sakė V. Gagilas.
Anot jo, dujų saugyklos projektas esą būtų įgyvendinamas bendromis valstybės ir privačių bendrovių lėšomis.
Situacija aštrėja
Nepaisant „Gazpromo” grasinimų nutraukti dujų tiekimą, jeigu iki sausio 1 dienos nebus pasirašyta tai reglamentuojanti sutartis, iš nesėkmingų derybų trečiadienio naktį grįžęs Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška pareiškė, kad sutartis bus svarstoma pirmaisiais ateinančių metų mėnesiais, o iki tol už dujas „Gazpromui” ketinama mokėti sena kaina – po 46,68 dolerio už tūkstantį kubinių metrų.
V. Semaška sakė, kad nesirengia iki metų pabaigos dar kartą vykti į Maskvą vesti derybų.
„Aš manau, kad „Gazpromas” turi duoti signalą ir atvažiuoti į Minską. Šiandien jų eilė”, – pareiškė Baltarusijos vicepremjeras.
Anot vicepremjero, Minskas netiki, kad pažadas nutraukti dujų tiekimą Baltarusijai bus įvykdytas, nes tai sukeltų grėsmę dujų tranzitui į Vakarų Europą.
„Aš nemanau, kad „Gazpromo” vadovybė ryšis tokiems veiksmams. Ji pasirodys esanti nepajėgi tiekėja. Tai bus smūgis „Gazpromo” reputacijai”, – sakė V. Semaška, remdamasis dujų išjungimo Ukrainai praėjusiais metais patyrimu ir dujų tiekimo Baltarusijai nutraukimu vienai dienai 2004 metais.
Reaguodami į tokius Baltarusijos valdžios pareiškimus „Gazpromas” pareiškė, kad nesiruošia teikti Baltarusijai dovanos ir tiekti dujas be kontrakto.
„Gazpromas” – ne Kalėdų senelis, kad teiktų tokias dovanas Baltarusijos valdžiai”, – pareiškė oficialus kompanijos atstovas Sergejus Kuprijanovas.
Rusijos analitikai taip pat abejoja, ar Baltarusija turi pagrindo tvirtai jaustis.
„Naujametės šventės jau antrus metus iš eilės gali būti pažymėtos dujų krizės ženklu. 2005-ųjų pradžioje, kai užsuko dujotiekį Ukrainai, Vakarai „Gazpromą” pradėjo laikyti griežtu tironu, nes buvo akivaizdus politinis kontekstas – Rusija su monopolininko pagalba spaudė „laisvąją” ir „oranžinę” Ukrainą. Baltarusijos situacijoje tokią potekstę surasti sunku – Aleksandro Lukašenkos vadovaujama šalis niekada nebuvo laikoma demokratinės laisvės šalimi”, – internetiniame portale lenta.ru rašo apžvalgininkas Aleksandras Polivanovas.
Savo ruožtu „Gazpromas”, kuris pripumpavo papildomą dujų kiekį į saugyklas Europoje, tikina, kad net jei ir bus sumažintas dujų tiekimas Baltarusijai, vartotojai Europoje nenukentės.
Atsakydamas į žurnalistų klausimus, kokie šįkart būtų „Gazprom” veiksmai tuo atveju, jei Baltarusija nesankcionuotai savintųsi dujas nesant sutarties, „Gazpromo” eksporto vadovas Aleksandras Medvedevas sakė, kad yra tarptautinių instancijų, į kurias „Gazpromas” gali kreiptis.
Slavų konflikto priežastys
Apie tai, kad Baltarusijai bus didinamos dujų kainos, šios šalies vadovus „Gazpromas” informavo dar šių metų balandį. Tada buvo sakoma, kad už tūkstantį kubinių metrų dujų baltarusiams nuo 2007-ųjų teks mokėti ne 46,68, o 200 JAV dolerių, nes dabar galiojančios kainos „Gazpromui” yra nuostolingos.
Dabar „Gazpromas” primygtinai laikosi 110 dolerių už 1 tūkst. kubinių metrų kainos, mokant 80 dolerių pinigais, o likusius 30 dolerių – per ketverius metus Baltarusijos dujų transportavimo monopolininkės „Beltransgaz”, su kuria „Gazpromas” jau kelerius metu nesėkmingai derasi dėl bendros įmonės įsteigimo, akcijomis.
„Mūsų galimybės toliau gerinti pasiūlymus išseko, buvo atsižvelgta į daugumą Baltarusijos pageidavimų, jos ekonomikos specifiką ir mūsų sąjunginius santykius, – sakė „Gazpromo” eksporto vadovas Aleksandras Medvedevas. – Mūsų pateikti pasiūlymai yra daugiau nei lengvatiniai”.
Pasak jo, labiau lengvatinių sąlygų šiandien esą neturi nė viena buvusios Sovietų Sąjungos šalis.
„Gazpromo” eksporto vadovo nuomone, Baltarusija, atmesdama „Gapzromo” pasiūlymus, arba nesugeba įvertinti jų ekonominės vertės, arba sąmoningai siekia nutraukti derybas.
Minskas savo ruožtu nori gauti dujas po 75 dolerius už 1 tūkst. kubinių metrų.
2004-ųjų patirtis
„Gazpromui” įvykdžius pažadus nutraukti dujų tiekimą Baltarusijai, gali pasikartoti 2004-ųjų scenarijus, kai šios šalies įmonė „Beltransgaz” neteisėtai pradėjo naudoti į Europą tranzitu gabenamas dujas. Po tokio akibrokšto Rusijos monopolininkė visiškai nutraukė gamtinių dujų tiekimą per Baltarusiją.
Tada pirmą kartą per savo istoriją tokioje situacijoje atsidūrusioms „Lietuvos dujoms” išsigelbėjimo ratas buvo mestas iš Latvijos pusės. Per kelias valandas „Lietuvos dujų”, „Gazpromo” ir „Latvijas gaze” specialistų bendrų veiksmų dėka Lietuva per Latviją gavo kiek daugiau nei trečdalį jai reikalingų dujų. Dujos į Lietuvą tiektos dujotiekiu Ryga-Panevėžys, kuris buvo nenaudojamas nuo sovietmečio.
Kol „Gazpromui” ir Baltarusijai pavyko susitarti ir situacija Lietuvoje daugiau nei per dieną normalizavosi, dujų tiekimas buvo nutrauktas energetikams ir toms įmonėms, kurios turėjo rezervinio kuro. Gyventojams, šilumos tiekimo įmonėms, kurios neturėjo rezervinio kuro, nenutrūkstamo technologinio proceso įmonėms, švietimo, slaugos įstaigoms bei ligoninėms dujos buvo tiekiamos įprastu režimu.
Klaipėdoje 2004-ųjų vasarį dujų tiekimas buvo visiškai nutrauktas bendrovėms „Klaipėdos energija”, „Philip Morris Lietuva”, 70 proc. dujų tiekimas apribotas tokioms įmonėms, kaip „Klaipėdos nafta”, „Klaipėdos mediena”, Vakarų laivų gamykla.
Kartu su Lietuva 2004-ųjų vasarį „badavo” ir Kaliningrado sritis. Ji per valandą tegavo 30 tūkst. kub. metrų dujų, kai įprastomis sąlygomis buvo tiekiama 2,5 mln. kub. metrų. Vakar šios srities gubernatorius Georgijus Bosas pareiškė, kad Kaliningradas dar vasarą sukaupėme dviejų mėnesių atsarginio kuro – anglies ir mazuto – atsargas, tad krizės atveju nenukentėtų.