Trūkstant teisės aktų, greitosios medicinos pagalbos brigados kartais atsiduria tarp ligonių poreikių ir norų girnų
Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikams tenka išgirsti visiškai priešingų savo darbo vertinimų: nuo padėkų už išgelbėtą sveikatą ir gyvybę iki skundų, kad vėlai atvažiavo arba visai atsisakė vykti į iškvietimą. Medikai savo ruožtu turi priekaištų gyventojams: apie trečdalis greitosios iškvietimų būna nepagrįsti. Vykstant sveikatos apsaugos sistemos reformai, buvo sukurta ne viena greitosios medicinos pagalbos koncepcija, tačiau kol kas nė viena neįgyvendinta.
Turi kreiptis į šeimos gydytoją
Trūkstant lėšų sveikatos apsaugai, medikai verčiami „gydyti” ligonius ir telefonu. Žmonės piktinasi, kai norėdami iškviesti greitąją medicinos pagalbą tesulaukia gydytojo konsultacijos telefonu. „Kaip galima telefonu nustatyti, kuo serga ligonis, ir patarti, kokius vaistus vartoti?” – stebėjosi pensininkė Genovaitė B., neseniai sulaukusi tokio „gydymo”.
Genovaitė Procevičienė greitąją pagalbą kvietė savo sunegalavusiam vyrui – devyniasdešimties metų Mečislovui Procevičiui.
„Vyras – I grupės invalidas, jis vos paeina remdamasis ramentais. Jam buvo glaukomos priepuolis, labai skaudėjo smilkinius, buvo silpna, todėl kviečiau greitąją pagalbą, bet man pasakė, kad turim kreiptis į šeimos gydytoją, o greitoji – ne taksi ligonį nuvežti į polikliniką”, – piktinosi G.Procevičienė.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis teigia, kad greitosios medicinos pagalbos brigada turi būti kviečiama tik būtinosios ir neatidėliotinos medicinos pagalbos teikimo atvejais. „Greitoji turi važiuoti pas ligonį, kai gresia pavojus jo gyvybei, patyrus sunkią traumą ar kitais ekstremaliais atvejais, bet neturėtų vykti mažinti karščiavimo ar padidėjusio kraujospūdžio ir kitais panašiais atvejais. Tai yra šeimos gydytojo kompetencija, ir ligonis turi kreiptis į jį”, – sakė N.Mikelionis.
Greitoji – vietoje taksi
Kauno GMP stoties medikams per metus tenka vykti į daugiau kaip 80 tūkstančių iškvietimų. Per parą jų būna vidutiniškai apie 250. Savaitgaliais, švenčių dienomis greitosios pagalbos medikų brigadoms tenka dirbti dar intensyviau: per parą vidutiniškai būna apie 300-310 iškvietimų.
„Savaitės viduryje žmonės šiek tiek mažiau kviečia greitąją pagalbą, o į savaitės pabaigą iškvietimų padaugėja. Nuo penktadienio žmonės pradeda švęsti, įvairiai leisti laisvalaikį, tai ir bėdų daugiau nutinka”, – sakė Kauno GMP stoties direktorius N.Mikelionis.
Jis apgailestavo, kad žmonės kartais be reikalo kviečia greitosios medikus, kai galbūt tuo metu jų pagalbos laukia iš tiesų sunkus ligonis.
„Mus labiausiai gaišina tie kvietimai, į kuriuos neturėtume važiuoti, kai ligoniu turi pasirūpinti šeimos gydytojas. Tokių kvietimų būna net iki 30 procentų”, – sakė N.Mikelionis.
GMP stoties vadovas tvirtina, kad greitajai pagalbai dažnai tenka atlikti taksi funkcijas: žmonės medikus kviečia dėl to, kad juos nuvežtų į gydymo įstaigą, o skubi pagalba nėra būtina . „Formaliai, jei nėra indikacijų skubiai pagalbai, mes neprivalome važiuoti pas ligonį, tačiau atkreipiame dėmesį, kai mus kviečia invalidai, ir mūsų brigados dažnai tokiais atvejais važiuoja. Stengiamės padėti žmonėms, tačiau ne visada galime tai daryti, kai būna daug iškvietimų”, – teigė N.Mikelionis.
Sukurta greitosios koncepcija
2002 metais Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) buvo baigta rengti Greitosios medicinos pagalbos koncepcija. Jos perspektyva – moderni greitosios medicinos pagalba. Pagal šią koncepciją buvo numatyta, kad greitosios medicinos pagalbos iškvietimus telefonu 112 priims bendrosios pagalbos centrai. Koncepcijoje buvo teigiama, kad greitosios medicinos pagalbos stotys iš savivaldybių bus perduotos apskritims pavaldžių viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų nuosavybėn. Bendrosios pagalbos centrų medicininę veiklą kartu koordinuotų Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
SAM, net neinformuodama Lietuvos miestų ir rajonų greitosios medicinos pagalbos įstaigų vadovų, buvo pateikusi Seimo Sveikatos reikalų komitetui svarstyti naują greitosios medicinos pagalbos koncepcijos projektą. Tik kuomet GMP atstovai raštu kreipėsi į tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Žilviną Padaigą bei Seimo Sveikatos reikalų komitetą, pastarasis ministerijai pasiūlė koncepciją apsvarstyti su Lietuvos savivaldybių asociacija, Apskričių viršininkų sąjunga ir kitomis suinteresuotomis institucijomis.
Buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta svarstyti koncepcijos variantus. Pagrindinė svarstomos koncepcijos „ašis” buvo dispečerinių klausimas. Darbo grupė suskilo į dvi stovyklas siūlydami skirtingus koncepcijos variantus. SAM atstovai siūlė steigti naują tarnybą, atskirą juridinį vienetą – Centrinę dispečerinę tarnybą, kuri perimtų dabar GMPS esančių dispečerinių darbą.
Kitą koncepcijos variantą siūlė įstaigų atstovai: pradėti dispečerinės tarnybos sujungimą, pavyzdžiui, apskrityje naikinti tas dispečerines, kur jų išlaikymas nerentabilus (aptarnauja kelias brigadas). GMP įstaigų atstovų nuomone, toks siūlymas realesnis, optimalesnis ir vadybiniu požiūriu – kam kurti naują struktūrą, vėl išmetant papildomas lėšas?
Darbo grupės nariai sutarė, kad ateityje turėtų nelikti dispečerinių tarnybų, jų funkcijas turėtų perimti 112 centras. Tam reikia, jog visos GMP brigados būtų lygiavertės, t. y. vienodos sudėties, vienodo pajėgumo, kvalifikacijos, turėtų modernias ryšio priemones ir kita. Tai yra ateities klausimas.
Gaila, tačiau į šį pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, priimtas pirmas koncepcijos variantas, kuriame numatyta dispečerines atskirti nuo įstaigų ir steigti naują juridinį vienetą – Centrinę dispečerinę tarnybą. Ilgametę patirtį turintiems praktikams aišku, kad tokia „sintetinė” pertvarka šiame etape žalinga, todėl koncepcija yra negyvybinga, o 2006 metų gruodžio 16 dienos sveikatos apsaugos ministro įsakymu koreguotas GMP koncepcijos priemonių planas nukelia teorinį pasirengimo etapą dispečerinėms pertvarkyti į 2007 m. antrą ketvirtį.
Trūksta teisinės bazės
Kol kas greitosios medicinos pagalbos koncepcija – atviras klausimas. GMP stočių vadovai tikisi, kad svarstant ją nebus pamiršti ir gerai žinantieji greitosios medicinos pagalbos silpnąsias ir stipriąsias puses, ką reikia tobulinti.
„Šiandien labiausiai trūksta normalios teisinės bazės, – sakė Kauno GMP stoties vadovas N.Mikelionis. – Dabar kuriami specialieji reikalavimai, kurių labai laukiame. Tai mums – pagrindinis dokumentas, kuriame bus tiksliai apibrėžta, kaip mes turime dirbti: kada važiuoti pas ligonį, kaip turi elgtis mūsų darbuotojas. Reikia, kad kiekviena situacija būtų aiški. Tai didžiulis darbas, bet pamatai jau dedami”.
SAM Asmens sveikatos skyriaus vedėjas Vytautas Radavičius teigė, kad sudaryta darbo grupė, kuri rengia minėtus specialiuosius reikalavimus. „Juose bus sureglamentuota, kaip turi būti teikiamos greitosios medicinos pagalbos paslaugos, bus priimti atitinkami teisės aktai”, – sakė V.Radavičius.
Greitosios medicinos pagalbos koncepcijos klausimai artimiausiu metu turėtų būti svarstomi su nauja ministerijos vadovybe.