Beveik penki šimtai Ribiškių sodų bendrijos gyventojų gyvena tarsi po aukštos įtampos srove. Jie nežino, kokį sprendimą priims Vilniaus miesto savivaldybė, panorusi nacionalizuoti jų būstus ir žemės sklypelius.
Vilniaus savivaldybės rengtuose miesto plano svarstymuose itin aktyviai dalyvavo Ribiškių sodų bendrijos gyventojai, mat paaiškėjo, kad devyni sklypai atskiriami nuo kitų ir pagal naują reglamentą taps agrarine rekreacine intensyvaus naudojimo teritorija. Namų valdų savininkai tokį sprendimą pavadino šiurkščia nacionalizacija.
Specialusis planas
Rugsėjį visuomenei buvo pateiktas Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas. Jo grafinė dalis buvo rodoma tiek savivaldybėje, tiek Rasų seniūnijoje. Bet niekas suinteresuotiems gyventojams nepaaiškino, kokie sprendimai bus priimami. Aktyvūs Ribiškių bendrijos gyventojai paprašė, kad su jais susitiktų Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovas, Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojai, Verkių ir Pavilnių parko direkcijos atstovai bei savivaldybės pareigūnai.
Susitikimas įvyko. Atsakingi darbuotojai vartė pluoštus dokumentų, mėgino įtikinti gyventojus priimamų sprendimų teisėtumu, tačiau žmonėms vis tiek liko neaišku, kodėl keičiamas žemės naudojimo pobūdis devyniems sklypams. Užtat jie išgirdo, kad taip gali atsitikti ir su kitais sklypais.
Valdininkai nejuokavo. Spalio 20 dieną aptariant viešąjį planą žmonėms buvo pateiktas naujas sprendimas: visa bendrijos teritorija paskelbta rekreacinio prioriteto zona. Du sklypai prijungti prie slidininkų teritorijos ir išbraukti iš sodų bendrijos niekam nepranešus ir niekam nežinant. Bendrijos valdybos pirmininkei Rasai Navickienei ir kitiems aptarimo dalyviams buvo paaiškinta, kad Ribiškių sodų teritorija yra rekreacinio prioriteto zona nuo 2002-ųjų metų. Pasirodo, tuomet šios zonos schema patvirtinta specialiuoju planu.
Žmonės nebuvo informuoti
Bendrijos gyventojai apie stebuklingus planus, sugalvotus ir piešiamus kabinetuose, nieko nežinojo. Kodėl? Net bendrijos valdybai nepranešta, kad soduose įsigaliojo specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pakeista sodų bendrijos riba ir naudojamas plotas. Net ir tie gyventojai, kurie įsigijo sklypus po 2002-ųjų, žemės kadastro pažymėjimuose nerado jokių įrašų dėl specialiųjų sąlygų. Dar daugiau, jiems buvo duoti leidimai statytis gyvenamuosius namus. Po 2002-ųjų į Ribiškių kvartalą buvo nutiestas dujotiekis, ryšių kabelis. Gatvelėms buvo suteiktas miesto gatvių statusas, gyventojams suteikti juridiniai adresai. Šiemet, birželį, buvo gauti vėliausi statybų leidimai statyti gyvenamuosius namus. Tačiau valdininkams, kurie planavo Pavilnio zonas, nekilo mintis apie visus pakeitimus ir naujus planus informuoti gyventojus. Apie Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas planavimo organizatoriai – Saugomų teritorijų tarnyba – privalėjo per dešimt dienų nuo dokumento patvirtinimo informuoti sklypų savininkus bei nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojus.
Peršasi išvada, kad Ribiškių rekreacinė schema buvo patvirtinta skubotai, vengiant viešumo. Juk plano kūrėjai – Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas – negalėjo nežinoti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam sklypui taikomos įrašius jį į nekilnojamojo turto registrą. Dabartiniai specialiojo plano rengėjai kažkodėl remiasi nežinia kaip atsiradusiu ir neįregistruotu planu.
Belieka priminti, kad Vyriausybė 2004 metų gegužės 14 dieną priėmė nutarimą, kuriuo buvo suformuotas rekreaciniu požiūriu itin vertingas Liepkalnio teritorijos plotas, užimantis 20,67 hektarų. Tai – slidinėjimo centras, gyvuojantis daug metų. Tačiau Ribiškės irgi gyvena savo gyvenimą.
Regioninio parko ypatumai
Pavilnių regioninio parko specialiojo plano rengėjai nepateikė visuomenei argumentų dėl savo sprendimų. Kitaip tariant, ignoravo faktą, kad Ribiškių sodų bendrija tapo gyvenamuoju kvartalu. Taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ir Teritorijų planavimo įstatymas. Planavimui buvo skirta daug lėšų, beje, gautų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jos iššvaistytos neracionaliam darbui.
Sodų bendrijos gyventojai neturėjo galimybės pateikti savo pasiūlymų. Net ir dėl žemės naudojimo būdo. Jiems iki šiol netapo aiškiau, kokia žemės paskirtis. To jie nesužinojo iki viešojo svarstymo pabaigos. Pasak Ribiškių sodų bendrijos valdybos pirmininkės Rasos Navickienės, visi gyventojai prašė valdininkų palikti vientisą sodų teritoriją, o sklypams, kaip buvo iki šiol, palikti žemės ūkio paskirties tikslinę paskirtį. Čia, sakė senbuviai, galima ir toliau užsiimti mėgėjiška sodininkyste ir neleisti statyti daugiaaukščių pastatų. Kodėl tai nepriimtina planavimo organizatoriams?
Viešbučiai, moteliai, kempingai
Sodų bendrijos valdybos pirmininkės Navickienės tvirtinimu, galima būtų pakeisti koreguojamą Pavilnių regioninio parko ribą. Juk aišku, kad Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas parengtas skubotai. Jame neturėtų būti Ribiškių teritorijos, nes čia jau susiformavo gyvenamasis kvartalas, kuriame gyvena apie penki šimtai žmonių.
Dar daugiau. Pavilnių regioninio parko teritorijoje būtina imtis veiklos ir likviduoti kultūros paveldo avarinę būklę. Tačiau per visą viešo svarstymo istoriją Kultūros paveldo departamento argumentai niekam nerūpėjo. Planuotojai nusprendė, kad Pavilnių regioninis parkas tinka turizmui ir poilsiui. Kaip viena perspektyviausių poilsio plėtros formų galėtų būti apgyvendinimo paslaugų teikimas moteliuose ar kempinguose. Taigi čia ir ketinama juos statyti. Štai dėl to ir numatyta nacionalizuoti devynis sklypus, paimant juos visuomenės reikmėms. Ar tie sunerimę Ribiškių gyventojai nėra visuomenės dalis?
Prieštaros – savininkų nenaudai
Viešasis svarstymas baigėsi. Dabar apie 500 Ribiškių gyventojų nežino, koks galutinis sprendimas bus priimtas valdininkų kabinetuose. Jie tikisi blogiausio. Sodininkai pageidavo, kad jų bendrija išliktų kaip vientisa teritorija, kurioje būtų reglamentuota mažaaukštė gyvenamųjų namų statyba. „Tik toks sprendimas mus tenkintų. Juk dauguma sodo bendrijos narių jau pasistatė savo namus ir juose gyvena. Mūsų gatvės, kaip ir mieste, turi pavadinimus. Čia nutiestas dujotiekis, elektros, ryšių linijos. Įrengti biologiniai valymo įrenginiai, vandens gręžiniai. Jau surinkome iš gyventojų pinigų asfaltuoti kelią”, – savo argumentus dėstė Ribiškių gyventoja Aleksandra Cikanauskienė.
Gruodžio 13-ąją bendrijos gyventojai sulaukė atsakymo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų bei tvarkymo plano sprendimų”. Prie jo buvo pridėtas ir specialiojo plano naujos tekstinės dalies variantas. Jame paaiškinta, kad Ribiškių sodų bendrijai suteikiamas gyvenamosios paskirties prioritetas. Kraštovaizdžio tvarkymo zonų suvestinėje šiai sodų bendrijai paliekamas agrarinės rekreacinės intensyvaus naudojimo teritorijos statusas. Žmonės ir vėl stebėjosi: kaip suprasti – sodų bendrijos teritorija gyvenamoji ar rekreacinė zona? Tarnybos pateiktame paaiškinime – akivaizdi prieštara.
Stumiamas „buldozeriu”
Vilniaus savivaldybės taryba gruodžio 20 dieną į posėdžio darbotvarkę įtraukė klausimą dėl bendrojo miesto plano. Ne visi tarybos nariai buvo su juo susipažinę, tačiau svarstymas įvyko. Nebuvo paisoma nei prieštaringų vertinimų, nei kelių šimtų gautų skundų, nei teismo sprendimo, neleidusio tvirtinti šio plano, nes buvo neišnagrinėtos gyventojų pretenzijos. Tarp jų – ir Ribiškės bendruomenės narių, ryžtingai protestuojančių prieš tokį bendrojo plano svarstymą. Jie prašė stabdyti Pavilnių regioninio parko specialiojo plano tvirtinimą ir suteikti Ribiškių sodų bendrijai gyvenamosios teritorijos statusą. Įteisinti tai, kas jau gyvuoja kelias dešimtis metų.