Po švenčių – gelbėjimo ratas ant liemens

Nuo valgiais nukrauto stalo įmanoma pakilti visko paragavus, bet nepersivalgius

Laikotarpis nuo Kalėdų iki Naujųjų metų yra tikras išbandymas mūsų skrandžiui. Valgome namuose prisiruošę vaišių patys, lankomės svečiuose, kur taip pat neapsieinama be valgiais nukrauto stalo. Kaip valgyti, bet nepersivalgyti, pataria gydytojas endokrinologas Gintautas Kazanavičius.

– Ar persivalgymas per šventes – lietuvių tradicija?

– Nieko panašaus. Jeigu iš tiesų laikytumėmės tradicijų, tai bent jau per Kūčias tikrai nepersivalgytume. Auksinė taisyklė – kadangi patiekalų turi būti net 12, tai jų reikėtų prigaminti ne po daug. Tik tiek, kad kiekvienam šeimos nariui užtektų po kąsnelį paragauti. Juk nuo seno lietuvių Kūčių stalas išsiskyrė ne maisto gausa, o patiekalų įvairove, o tai yra visiškai skirtingi dalykai.

– Gal reikėtų ne tik mažiau valgyti, bet ir gaminti ne tokius kaloringus, sveikesnius patiekalus?

– Kūčių valgiai ir šiaip jau gana „prėski”. Kisielius, kūčiukai, žuvis, grybai, daržovės – sveiki patiekalai, tik reikia nepadauginti augalinių riebalų. Daugelis aliejaus pila negailėdami, manydami, kad jis visiškai nekenkia. Tačiau ir vėl įspėju, kad viską lemia kiekis. Jei patiekalą tik pagardinsime šlakeliu aliejaus, viskas gerai, bet jei daugiau – tikrai ne į sveikatą.

Labai klysta manantieji, kad kiauliniai riebalai ar sviestas – nesveika, o aliejus – sveika. Tai mitas. Vartojamas riebalų kiekis per dieną turėtų būti iš 20 gramų gyvulinių riebalų ir 40 gramų augalinių. Ir tai visiškai įmanoma, jei ir mėsą, ir daržoves virsime, troškinsime ar garinsime.

Ypač didelis pavojus persivalgyti kyla per Kalėdas, kuomet ant stalo keliauja įvairūs keptos mėsos patiekalai. Patarčiau susilaikyti nuo keptuvėje riebaluose keptos mėsos. Kas vyksta tokiu būdu ją ruošiant? Kepdama ji susitraukia, o aliejaus keptuvėje sumažėja. Kur jis dingsta? Ogi susigeria į mėsą. Jos sudėtis pasikeičia, pusę jos sudaro riebalai.

Toks patiekalas turi daug kalorijų, apsunkina virškinimą, labai apkraunama kasa. Dažnai ligoninės per šventes turi daug darbo ne dėl to, kad žmonės apsinuodija netinkamai paruoštu maistu, o sutrikus kasos veiklai. Fermentų, kurie skaido maistą, nebepakanka dėl didelio jo kiekio, todėl žmogus pradeda viduriuoti, vemti.

Todėl mėsą geriau kepti orkaitėje arba ant atviros ugnies (tik nesudeginti, nes tuomet valgysime kancerogenines medžiagas). O dar geriau virti, troškinti ar virti garuose. Mišrainėms naudokite mažiau majonezo, nes šis produktas – tai riebalų sankaupa.

Kitas labai svarbus dalykas, susėdus prie vaišėmis apkrauto stalo, nepadauginti alkoholio.

– Bet dalis žmonių tiki, kad taurelė degtinės kaip tik pagerina virškinimą, ypač jei riebiai valgai.

– Prisiminkime, kaip elgiasi rusų tauta. Juk sakoma, po pirmos neužkąsk, po antros neužkąsk. Tai išbandytos laiko tradicijos. Geriausia iš viso negerti alkoholio arba tik labai nedaug. Juk mūsų senoliai, būdavo, per šventes pasistatys ant stalo keturiese kokį 0,3 litro butelį, išgers keturiese per vakarą, ir gana. Tiek, kiek geriama dabar, tiesiog baisu. Ir, dar blogiau, gausiai privalgius. Be to, ir alkoholis turi ir daug kalorijų. Išgertas bokalas alaus prilygsta 50 gramų sviesto. 200 gramų degtinės – dar 80 gramų sviesto.

– Tai gal reikėtų prieš šventes laikytis dietos?

– Tai nepadės. Alkanas suvalgo dar daugiau. Reikia keisti mitybos įpročius iš esmės. Jei valgysime sveikai, nei prieš šventes, nei po jų dietų neprireiks. Geriausia valgyti dažnai ir ne po daug. Mūsų mityba turi būri subalansuota, su maistu turime gauti pakankamą angliavandenių, riebalų ir baltymų kiekį ir, svarbiausia, daug daug ląstelienos, kuri sukuria sotumo jausmą. Patarčiau vengti greitai įsisavinamų maisto produktų, pavyzdžiui, liesos mėsos, batono, daugelio vaisių. Jie greitai ištirpsta, tad nė porai valandų nepraėjus vėl jaučiame alkį. Be to, apkrauna kasą. Kraujyje padidėja cukraus kiekis, šiek tiek jo pasisavina organizmas, bet didžioji dalis virsta riebalais. Iš jų ir susiformuoja gelbėjimo ratas apie pilvą.

– Net ir vaisių negalima? Juk esame raginami jų valgyti kuo daugiau, nes jie – vitaminų šaltinis, ir kalorijų turi ne tiek daug.

– Tai tik dar vienas mitas, kad vaisius valgyti sveika. Dar sykį kartoju, kad viską lemia kiekis. Visi vaisiai yra gryni angliavandeniai. Vynuogių kekėje, sveriančioje apie kilogramą, yra 40 šaukštelių cukraus, kilograme obuolių – 10. Vieną šaukštelį dedame į kavą, o po to suvalgome dešimtis. Kaloringi ir bananai, apelsinai.

– Tai ką valgyti sveika?

– Košes, rupią duoną ir daržoves. Tai gerieji, lėtai tirpstantys angliavandeniai. Pabandykite vandenyje išsivirti perlinių kruopų košės, užbalinti liesu pienu. Pamatysite, kad sotūs būsite mažiausiai 3 – 4 valandas. O jei valgysite tuos visus sausus pusryčius, nė valandai nepraėjus jausite alkį. Taip pat valgykime kuo daugiau daržovių, geriausiai žalių arba virtų. Geros visos, ir užaugintos Lietuvoje, ir atvežtos, tik svarbu, kad mūsų kontrolės tarnybos pasirūpintų, kad jos nebūtų užterštos azotinėmis medžiagomis. Joms ypač jautrūs maži vaikai, tad atvežtinių daržovių reikėtų jiems duoti saikingai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.