Karmėlavoje rengiamas didesnio orlaivių keleivių terminalo ir automobilių aikštelių techninis projektas
Per dvejus metus Kauno oro uoste keleivių srautas padidėjo dešimt kartų. Tikimasi, kad kitais metais Karmėlavoje aviakompanijų paslaugomis pasinaudos apie pusė milijono žmonių. Dabartinis keleivių terminalas tokiam srautui jau per mažas. Nėra vietos ir norintiems čia nuomotis patalpas verslininkams.
Kitais metais žadama atidaryti rekonstruotą, daug erdvesnį keleivių terminalą, daugiau vietos bus skirta automobiliams. Šiuo metu rengiamas oro uosto plėtros techninis projektas, paskelbtas statybos rangovų konkursas.
Padidės trigubai
Dabartinis oro uosto pralaidumas – pusė milijono keleivių per metus. Kauno oro uosto generalinis direktorius Kęstutis Cucėnas prognozuoja, kad tiek žmonių iš čia skris kitais metais. „Iki spalio turime išplėsti keleivių terminalą. Tai reikia padaryti ir dėl to, kad oro uostas atitiktų Šengeno erdvės reikalavimus”, – kalbėjo jis.
Keleivių terminalo plotas padidės trigubai – nuo 2 tūkst. iki 6 tūkst. kv.metrų. Šiuo metu rengiamas oro uosto plėtros techninis projektas, tada paaiškės ir darbų kainos. Statybos rangovo konkurse dalyvauja keturios bendrovės. Nugalėtojas bus paskelbtas kitų metų pradžioje.
„Po terminalo rekonstrukcijos turėsime galimybių įsileisti ir daugiau paslaugų teikėjų: kavinių, parduotuvių”, – sakė generalinis direktorius.
Šiuo metu čia veikia viena parduotuvė, suvenyrų kioskas, kavinė, Kauno regiono turizmo informacijos centro biuras, penkios automobilių nuomos firmos. „Seniau verslininkų negalėjome privilioti, o dabar norinčiųjų čia įsikurti daugiau nei galime priimti”, – teigė K.Cucėnas.
Plės automobilių stovėjimo aikštelę
Kauno oro uoste per kitus metus žadama maždaug dvigubai padidinti 150 vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar keleivius atvežantiems ar juos pasitinkantiems vairuotojams už čia paliktas mašinas mokėti nereikia, tačiau kitais metais greičiausiai bus renkamas automobilių stovėjimo mokestis kaip ir sostinės oro uoste.
„Daugiau vietų įrengsime ir automobilių saugojimo aikštelėje, nes tikimės, kad daugės turistus iš Karmėlavos skraidinančių kelionių agentūrų”, – kalbėjo generalinis direktorius.
Pasak jo, svarstoma ir apie kelių aukštų garažo automobiliams statybą. „Planuojame tapti moderniu oro uostu, kuris pajėgtų aptarnauti iki 3 mln. žmonių per metus”, – sakė K.Cucėnas.
Kitais metais bus įrengta kilimo ir tūpimo tako šviesų signalinė sistema, kurios vertė – daugiau nei 10 mln. litų. Dalį lėšų skyrė Europos Sąjungos fondai. Ši sistema leis lėktuvams saugiau leistis esant blogam matomumui.
Pasak Kauno oro uosto komercijos ir plėtros direktoriaus Arnoldo Rutkausko, po keleivių terminalo statybos dar reikės platinti pakilimo taką, rekonstruoti keleivių peroną, įrengti riedėjimo takus lėktuvams. „Dabar nusileidę lėktuvai turi važiuoti iki jo pabaigos, apsisukti ir tik tada jie gali privažiuoti prie keleivių terminalo. Po rekonstrukcijos pilotams reikės mažiau manevruoti, trumpiau bus užimtas pakilimo takas”, – aiškino A.Rutkauskas.
Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo takas yra pakankamo ilgio – 3,25 km. Jame gali leistis ir kilti bet kokio tipo oro laineriai.
„Planuojame statyti ir lėktuvų aptarnavimo angarą, nes jau dabar aviakompanijai „Ryanair” apsimokėtų savo lėktuvus palikti oro uoste nakčiai ir anksti ryte išskristi, tačiau neturime kur jų laikyti”, – kalbėjo A.Rutkauskas.
Gali tapti pagrindinis
Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys sakė, kad kitais metais bus baigta galimybių studija, kurioje bus įvertinti Vilniaus ir Kauno oro uostai. „Tada paaiškės, kuriam oro uostui bus suteikta plėtros pirmenybė, kiek lėšų reikės jo modernizacijai ir plėtrai”, – sakė direktorius.
Vilniaus ir Kauno dvimiesčio strateginio planavimo komisija yra apsisprendusi, kad ateityje Vilniaus oro uostas turėtų būti skirtas tik sostinės reikmėms. Beje, meteorologai taip pat jau paskelbė, kad Kaune rečiau susidaro skrydžiams trukdantis rūkas. Susisiekimo ministerija jau atmetė naujojo oro uosto statybos variantą Elektrėnuose.
Jei studija bus palanki Kaunui, oro uostas gali tikėtis šimtamilijoninių investicijų.
Iki 2004 metų Kauno oro uostas per metus aptarnaudavo apie 25 tūkst. keleivių. Padėtis pasikeitė, kai buvo pasirašyta sutartis su pigių skrydžių bendrovėmis „Ryanair” ir „Wizzair”. Tiesa, pastaroji rudenį iš Kauno pasitraukė, tačiau atėjo kita aviakompanija „DOT LT”.
Pernai Kauno oro uostas patyrė apie 700 tūkst. litų nuostolių, tačiau šiemet jau prognozuojamas apie 270 tūkst. litų grynasis pelnas.