Komisija prašys pratęsti darbo terminą

Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti parlamentinė komisija rengiasi apklausoms

Šiuo metu vienintelė Seime likusi veikianti laikinoji tyrimo komisija studijuoja iš įvairių institucijų gautus atsakymus į paklausimus. Jos pirmininkė Loreta Graužinienė įsitikinusi, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl laikinųjų komisijų kompetencijos ribų gali sukliudyti išsamiai atsakyti tik į vieną iš devynių komisijai Seimo suformuluotų klausimų.

Ramus darbas skandalų fone

Prieš pusantro mėnesio sukurta Seimo laikinoji tyrimo komisija J.Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti jau buvo susirinkusi į šešis posėdžius, tačiau žiniasklaidos, kuri paprastai atidžiai seka parlamentinių komisijų darbą, dėmesiu ji iki šiol pasigirti negalėjo. „Žinote, per paskutinį mėnesį gal daug įvykių buvo Seime, todėl ir likome nepastebėti. O ir mūsų pirmieji posėdžiai – tai tik medžiagos rinkimas, užklausimų išsiuntinėjimas, gautos informacijos analizavimas“, – „Kauno dienai“ sakė komisijos vadovė L.Graužinienė.

Pasak pirmininkės, komisija informacijos, susijusios su tyrimu, paprašė iš Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento (VSD), Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir kitų valstybės institucijų. Oficialus užklausimas išsiųstas ir į Seimo Tėvynės sąjungos frakciją, kadangi Seimas komisijai pavedė išsiaiškinti ir tai, kada, kokiu tikslu ir kieno iniciatyva vienas iš minimų J.Abromavičiaus nužudymo byloje Algirdas Petrusevičius buvo įtrauktas į 1996 m. Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje sąrašą.

A.Petrusevičius 1996-2000 m. buvo parlamentaras ir priklausė konservatorių frakcijai. Dar prieš Seime įkuriant šią komisiją, konservatorių lyderis Andrius Kubilius spalį buvo pareiškęs, kad „nereikėtų mistifikuoti A.Petrusevičiaus atsiradimo konservatorių rinkimų sąraše“. Pasak spalį konservatorių priimto memorandumo, į 1996 m. Tėvynės sąjungos Seimo rinkimų sąrašą 48-uoju numeriu A.Petrusevičius įrašytas jį rekomendavus Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių sąjungai, kurios vadovas jis tuo metu buvo.

Lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismas A.Petrusevičiui skyrė ketverius metus kalėjimo už neteisėtą disponavimą ginklais.

Išaiškinimas neturės įtakos

A.Petrusevičius turėtų būti tarp pirmųjų asmenų, kuriuos pasirengę apklausti laikinosios komisijos nariai. Ši apklausa numatyta sausio 11 d. Tą pat dieną komisija į apklausą taip pat ketina pasikviesti buvusį krašto apsaugos ministrą Česlovą Stankevičių.

Seimas savo nutarime yra nurodęs, kad komisija savo tyrimo išvadas turėtų pateikti iki vasario 1 d., tačiau L.Graužinienė jau dabar įsitikinusi tuo, kad šis terminas „išties yra nerealus“. „Aš manau, kad be abejo, turėsime prašyti pratęsti išvadų pateikimo terminą, bet prieš tai pasižiūrėsime, kaip sekasi rinkti medžiagą ir apklausti asmenis“, – sakė komisijos pirmininkė.

Pasak L.Graužinienės, Seimas, nustatydamas vasario 1 d. datą išvadoms pateikti, matyt, neapsižiūrėjo, kad tuo metu nevyks sesija. „Todėl iš esmės net nėra kaip šio nurodymo įvykdyti, nes Seimas nedirbs tuo metu“, – „Kauno dienai“ teigė L.Graužinienė.

Po to, kai lapkričio 21 d. Konstitucinis Teismas paskelbė savo išaiškinimą, kad Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama teisėtumo arba tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti valstybės institucijų vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų profesinės karjeros, kai kurie politikai paskubėjo pareikšti, kad ir J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimo komisija turėtų baigti darbą jo net nepradėjusi. Tačiau, pasak L.Graužinienės, Teismo išaiškinimas gali būti pritaikytas tik vienam iš devynių komisijai suformuluotų klausimų, kuriame kalbama „apie pareigybes“. „Į šį klausimą galbūt tikrai negalėsime išsamiai atsakyti“, – perspėjo komisijos pirmininkė.

Praėjusio dešimtmečio įvykiai

Laikinąją komisiją Seimas taip pat įpareigojo išsiaiškinti, kokią informaciją apie rezonansinius nusikaltimus buvo surinkęs J.Abromavičius ir kam jis ją pateikė bei kaip ji buvo panaudota. Komisija taip pat domėsis ankstesnės komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms ištirti, dirbusios 1996-2000 m. Seime, veiklos rezultatais bei tuo, kokiuose Seimo padaliniuose buvo nagrinėjamos J.Abromavičiaus žūties aplinkybės ir kokie buvo tokio nagrinėjimo rezultatai. Komisija aiškinsis, ar buvo atvejų, kai teisėsaugos institucijų pareigūnams, tiriantiems J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, buvo bandoma, pažeidžiant Konstituciją, daryti poveikį. Jai taip pat pavesta išsiaiškinti, ar A.Petrusevičius 1990-2000 m. buvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, o taip pat, ar A.Petrusevičius, būdamas Seimo nariu ir Seimo Nacionalinio saugumo ar kitų parlamentinių komisijų nariu, turėjo galimybę gauti ir gavo iš Seimo sudarytų komisijų, teisėsaugos ar kitų institucijų kokios nors informacijos apie J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) kariškių maištą Kaune bei geležinkelio Kazlų Rūdos apylinkėse ir tilto per Bražuolės upelį sprogdinimus.

Buvęs VSD ir SKAT pareigūnas J.Abromavičius buvo nužudytas 1997 m. sausio 31 d. Kaune, sprogus po jo automobiliu pritaisytam sprogmeniui. Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.