Darbo biržų įgyvendinami projektai atveria naujas galimybes sunkiausiai į darbo rinką integruojamoms socialinėms grupėms
Šiais metais Lietuvos darbo birža pradėjo įgyvendinti 5 projektus, finansuojamus iš Europos Socialinio fondo. Bendra jų vertė siekia apie 49 mln. litų, iš jų daugiau kaip 30 mln. sudaro ES lėšos.
Projektai nukreipti sunkiausiai darbą randančių ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus asmenų, moterų, jaunimo, žmonių su negalia, grįžusiųjų iš įkalinimo vietų profesiniams gebėjimams stiprinti. Tikimasi, kad sėkmingai įgyvendinus projektus pavyks įdarbinti apie 5 tūkst. žmonių.
Sprendžia aktualias problemas
Tai pirmieji Europos socialinio fondo projektai, kuriuos įgyvendina Lietuvos darbo birža. „Mes šiemet pateikėme 5 projektus ir visiems buvo skirtas finansavimas. Esu įsitikinęs, kad tai lėmė problemų, kurias išspręsti jie padės, aktualumas”, – teigia Lietuvos darbo biržos generalinis direktorius Vidas Šlekaitis.
Žmonėms, kurie ieško darbo, projektai padės sustiprinti savo profesinius gebėjimus, pakelti kvalifikaciją, įgyti praktinių įgūdžių, persikvalifikuoti. Taip pat skatins bedarbių motyvaciją, padės suprasti, kad norint susirasti darbą reikia tobulėti, gilinti žinias, būti aktyviam, nes reikalavimai darbo jėgai vis didėja. Iš viso projektuose dalyvaus per 10 tūkst. bedarbių.
V.Šlekaičio teigimu, neatsitiktinai pasirinktos tikslinės grupės – neįgalieji, moterys, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų, ilgalaikiai bedarbiai. Šiems asmenims Lietuvoje iš tiesų sunkiausia integruotis į darbo rinką.
Daliai iš jų atsivers naujos galimybės įgyvendinti siekį įsidarbinti, įgyti savarankiškumo, nebesijausti našta valstybei ir artimiesiems.
„Planuojame, kad per dvejus metus apie 5 tūkst. asmenų, neturinčių darbo, įgis kvalifikaciją, turinčią paklausą darbo rinkoje, ir įsidarbins. Juolab kad jie bus rengiami pagal atnaujintas mokymo programas, labiau atitinkančias darbdavių poreikius”, – komentuoja Lietuvos darbo biržos vadovas.
Ar tokie lūkesčiai nėra per daug optimistiški? V.Šlekaitis prognozuoja, kad projektai bus efektyvūs. Neatsitiktinai vienas iš ES keliamų reikalavimų yra pakankamai griežtas – įdarbinti ne mažiau kaip pusę jų dalyvių. Darbo biržų konsultantams teks nemažai paplušėti.
Dviejuose projektuose dalis lėšų skiriama jų kvalifikacijai kelti, profesiniams gebėjimams stiprinti. Jiems skirtas ir 500 tūkst. litų biudžeto projektas „Lietuvos darbo biržos administracinių gebėjimų plėtra”. Apie 200 darbo biržų atstovų gilins anglų kalbos žinias, tobulins kompiuterinį raštingumą, įgis psichologinių žinių bei įgūdžių.
Plėtos profesinį rengimą
Dvejus metus truksiantis projektas „Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, profesinio rengimo plėtra” orientuojasi į jaunimą iki 25 metų amžiaus, moteris, kurie buvo įspėti apie atleidimą iš darbo, ilgalaikius bedarbius. Projektui skirta 23 mln. litų.
Pasak projekto vadovės Ingos Jankutės, numatoma, kad 4,5 tūkst. bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, dalyvaus profesiniame mokyme ir orientavime.
Po to jie bus nukreipti profesiniam mokymui pagal atnaujintas ir modifikuotas mokymo programas ir įgis darbo rinkoje paklausą turinčias profesijas. 2025 projekto dalyviai, iš jų pusė – moterys, turėtų būti įdarbinti nuolatinai.
Profesinis orientavimas ir konsultavimas, I.Jankutės teigimu, jau prasidėjo: į jį nukreipta apie 280 asmenų. Taip pat šiuo metu modifikuojamos 13 darbo rinkos mokymo programų. Rugpjūčio pabaigoje pirmieji projekto dalyviai pradės pagal jas mokytis.
Bedarbiams integruotis į darbo rinką įgijus darbinius įgūdžius bei praktinės patirties padės ir projektas „Bedarbių užimtumo rėmimas”, kurio biudžetas siekia 21 mln. litų. Projekto vadovė Aistė Bartkevičienė sako, kad jame dalyvaus apie 5 tūkst. darbo rinkoje papildomai remiamų, vyresnių nei 50 metų amžiaus bedarbių, taip pat tie, kuriems gresia ilgalaikis nedarbas.
Jie bus nukreipti į aktyvumo ir motyvacijos skatinimo užsiėmimus. Po konsultavimo dalyvaus užimtumo rėmimo programose – remiamų, subsidijuojamų bei viešųjų darbų. Projekto pabaigoje apie 2,5 tūkst. bedarbių tikimasi įdarbinti nuolatinai. Pusė iš jų turėtų būti moterys.
A.Bartkevičienės duomenimis, iki liepos 18 dienos teritorinės darbo biržos konsultavo apie 340 bedarbių, dalyvaujančių šiame projekte. 29 nukreipti į viešuosius darbus, 57 – į remiamus, o 25 įsteigtos subsidijuojamos darbo vietos. Dar šį mėnesį jų gretas papildys dar 228 asmenys, ieškantys darbo.
Išvengs socialinės atskirties
Kiti du projektai: „Asmenų su negalia integracija į darbo rinką siekiant išvengti socialinės atskirties” bei „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo nuteistiems ir paleistiems iš laisvės atėmimo vietų, socialinė integracija” – skirti ypač pažeidžiamoms asmenų grupėms. Pirmojo vertė 2,1 mln., o antrojo – 850 tūkst. litų.
Kaip teigė neįgaliesiems skirto projekto vadovė Neringa Sendžikienė, jame galės dalyvauti apie 570 asmenų su negalia. Visi norintieji kviečiami registruotis teritorinėse darbo biržose. Pirmiausiai jie baigs pasitikėjimo savimi ugdymo ir profesinės motyvacijos programą. Vėliau dalyvaus aktyviose darbo rinkos priemonėse – profesiniame orientavime bei konsultavime.
Tiems, kuriems reikia psichologinės pagalbos, ją gaus, o neįgalieji, kuriems reikalinga reabilitacija, bus nukreipti į reabilitacijos programas. Šios programos dalyviams numatoma įsteigti 100 subsidijuojamų darbo vietų. Bus išleistas informacinis lankstinukas, o 10 teritorinių darbo biržų atsiras informacinė švieslentė, skirta turintiesiems klausos negalią.
Grįžusiesiems iš įkalinimo įstaigų skirto projekto vadovė Eglė Savickaitė tikina, jog šie žmonės susiduria su specifinėmis problemomis: neturi pragyvenimo šaltinio, kur gyventi, jiems trūksta motyvacijos, silpna sveikata. Numatoma, kad projekte dalyvaus 366 asmenys.
Jiems bus siūloma dalyvauti projekte „Adaptacija visuomenėje ir darbo rinkoje”, po to – aktyvios darbo rinkos politikos programose. Vėliau jie bus nukreipti į viešuosius, remiamus darbus, subsidijuojamas darbo vietas.
Besirengiantiesiems palikti įkalinimo įstaigas planuojama organizuoti darbo rinkos dienas. Jų metu bus teikiama informacija apie darbo biržos paslaugas, supažindinama su adaptacijos programa. Planuojama, kad 70 proc. grįžusiųjų iš įkalinimo įstaigų turėtų įgyti profesinę kvalifikaciją, o 15 – 20 asmenų turėtų įsidarbinti nuolatinai.
Giedrė Budvytienė