Komercinė reklama gali būti transliuojama per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT). Taip nusprendė Konstitucinis Teismas (KT). Kartu jis atkreipė dėmesį, kad Seimui leidžiama uždrausti reklamos transliavimą per LRT programas, tačiau turi būti užtikrintas deramas ir nepriklausomas nacionalinio transliuotojo finansavimas.
KT tris savaites nagrinėjo grupės Seimo narių paklausimą, ar Konstitucijoje įtvirtintų sąžiningos konkurencijos principų nepažeidžia įstatymai, leidžiantys LRT užsidirbti lėšų iš komercinės reklamos. Šios bylos baigties labai laukė komercinių radijo ir televizijos stočių atstovai, pasamdę kvalifikuotą advokatą klausimo nagrinėjimui KT posėdyje.
Tačiau šio advokato pateikti argumentai negelbėjo. KT iš esmės atmetė priekaištus, kad LRT pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, dalyvaudama elektroninių žiniasklaidos priemonių reklamos rinkoje.
„Nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas, apskritai negali transliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transliuojamą reklamą”, – rašoma KT nutarime.
Europos Sąjungoje yra įvairių nacionalinio transliuotojo finansavimo modelių, tačiau didžioji dauguma šalių leidžia visuomeniniam radijui ir televizijai užsidirbti lėšų iš komercinės veiklos, įskaitant ir reklamą.
Anot KT, neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad LRT gyventų vien iš reklamos gautų pinigų arba jie sudarytų didesnę dalį finansavimo.
Kita vertus, KT nurodė, kad įstatymu galima „visiškai uždrausti transliuoti reklamą per LRT, bet tik jeigu visuomenės ištekliai, finansinės galimybės tai leidžia ir jeigu tai nepakenks nacionalinio transliuotojo konstitucinei misijai”. Be to, tokiu ypatingu atveju privalu užtikrinti LRT „deramą finansavimą kitais būdais, būtent iš vadinamojo abonentinio mokesčio”.
Bet KT atkreipė dėmesį, kad LRT „veikla negali būti sukomercinta, laidos neturi būti orientuotos vien į kuo didesnės auditorijos patraukimą, į komercinę sėkmę”. Pasak Teismo išvados, „turi būti ne taikomasi prie auditorijos ir rinkos konjunktūros, ne pataikauti vartotojiškam skoniui, o informuoti bei šviesti visuomenę ir diegti jai tokias pilietines, kultūrines nuostatas, kokias visuomeniniam transliuotojui diktuoja jo konstitucinė misija”.
Lietuvos radijo ir televizijos stočių asociacijos vadovas Paulius Kovas „Kauno dienai” sakė nesąs nusivylęs KT sprendimu, nes bene pirmą kartą buvo nustatyta, kokia yra nacionalinio transliuotojo misija. „Seimas privalės grįžti ir prie įstatyminių nuostatų apie LRT misiją nustatymo, ir prie griežtesnės kontrolės, kaip ta misija vykdoma, ir galbūt prie reklamos reikalų”, – pareiškė P.Kovas.
Jis tikisi, kad naujas LRT veiklą reglamentuojantis įstatymas bus Seime svarstomas jau kitų metų pavasario sesijoje: „Šiuo metu veikia darbo grupė, kuri turi apibendrinti visus pasiūlymus LRT veiklos reglamentavimo klausimais. Neabejoju, kad grupė nagrinės ir Konstitucinio Teismo išvadą, kuri tikrai svarbi ir LRT, ir visų transliuotojų ateičiai”.