Vainatrakio žemėje politikas pakasė savo interesus

Parlamentaras galėjo prisidėti prie Kauno kapinių steigimo vilkinimo, nes žmonos vardu mėgino įsigyti žemes, dėl kurių vėliau kilo skandalas

Kaunas neturi naujų kapinių, o jų steigimas buvo vilkinamas beveik 10 metų. „Kauno diena“ gavo 1998 metais pasirašytą sutartį, kuria Seimo nario Kazio Starkevičiaus žmona turėjo įsigyti 29 hektarų sklypą Vainatrakyje. Tuo metu Kauno apskrities viršininko pareigas ėjęs K.Starkevičius negalėjo nežinoti, kad teritorija bus reikalinga visuomenės poreikiams. Vėliau, kaip miesto vicemeras, jis vadovavo komisijai, kuri rūpinosi kapinių steigimu šioje vietoje.

Apie kapines žinojo anksčiau

Į „Kauno dieną“ kreipėsi kaunietė Danguolė Liatukienė. 1998 metais ji buvo žinoma Baltušonienės pavarde kaip bendrovės „Liandrija“ savininkė.

„Kauno žmonės turi žinoti tiesą, kodėl miestas iki šiol neturi naujų kapinių ir kodėl jų steigimas yra vilkinamas“, – sakė D.Liatukienė.

Redakcijai ji pateikė sutartį, kurioje nurodyta, kad parlamentaro Kazio Starkevičiaus žmona 1998 metų lapkritį iš jos nupirko 29,68 hektaro dydžio sklypą Vainatrakyje.

„Tąkart man buvo labai reikalingi pinigai, nes daug lėšų buvau investavusi į Laisvės alėjoje veikusį savo barą „Po kaštonu“, – kalbėjo moteris. – Sutikau beveik už pusę kainos parduoti žemę K.Starkevičiui“.

Daugiau nei 100 tūkst. litų įvertintą sklypą K.Starkevičiaus žmonai ji sutiko parduoti už 60 tūkst. litų. Tuo metu K.Starkevičius buvo Kauno apskrities viršininkas ir turėjo būti gerai informuotas, kad ties Vainatrakiu yra planuojamos kapinės, o savivaldybė yra numačiusi šią teritoriją išpirkti iš žemės savininkų.

Negavo pinigų už grūdus

Pasirašius žemės pirkimo sutartį, per Lietuvos žemės ūkio banką D.Liatukienei buvo pervesti tik 7 tūkst. litų. „Tačiau ėjo laikas ir man pinigai nebuvo sumokėti, – pasakojo D.Liatukienė. – K.Starkevičiaus žmona vis paskambindavo ir pasakydavo, kad Kaziukui pinigų už grūdus neperveda T.Barštys („Kauno grūdų“ vadovas)“.

Tų pačių metų gruodį sutartis tarp D.Liatukienės ir R.Starkevičienės buvo nutraukta.

„Tačiau viskam vadovavo ne ji, o K.Starkevičius ir, manau, kad būtent todėl vėliau man buvo atkeršyta“, – įsitikinusi D.Liatukienė.

Nutraukusi sutartį su Kauno apskrities viršininko žmona, D.Liatukienė beveik 30 hektarų sklypą pardavė kauniečiui Rimvydui Tvarijonui. „Nesvarbu, kad jis vadinamas komunistu ir dar kitais žodžiais, bet tada jis išgelbėjo mane ir dukterį nuo bado“, – sakė D.Liatukienė.

Moters teigimu, dar 1996 metais ji K.Starkevičiui buvo išnuomojusi žemę, bet tris mėnesius, D.Liatukienės žodžiais, „žemės jis nedirbo, o tik pūdė“.

Užėmė atsakingus postus

Kauno miesto savivaldybės raštai byloja, kad apie kapinių steigimą Vainatrakyje yra žinoma dar nuo 1998 metų vasario. Būtent tada Savivaldybė oficialiai buvo užsimojusi išpirkti iš Vainatrakio žemvaldžių 10 hektarų sklypą naujosioms kapinėms. Akcentuojama, kad derybos su žemės savininkais nepavyko ir buvo atnaujintos 2001-aisiais. Kaip tik tada (2000-2004 metais) K.Starkevičius jau buvo Kauno miesto tarybos narys. Jis ėjo Kauno vicemero pareigas ir vadovavo darbo grupei, kuri aktyviai rūpinosi naujų kapinių ties Vainatrakiu steigimu.

Be kita ko, 1995-1997 m. K.Starkevičius buvo Kauno miesto savivaldybės administratorius, o 1997-2000 m. – Kauno apskrities administracijos viršininkas. Būtų keista, jei jis nieko nežinotų apie Vainatrakyje planuotas steigti kapines.

Mėgino viską neigti

Vakar paklaustas, kodėl Kauno miestas jau aštuonerius metus nesugeba įsteigti naujų kapinių, K.Starkevičius sakė, esą jam vadovaujant 2000-2003 metų komisijai „viskas ėjo gerai“. „Bet vėliau atsirado norinčiųjų pasipelnyti, tarp jų ir tas kagėbistas“, – sakė K.Starkevičius. Tai sakydamas, jis turėjo galvoje R.Tvarijoną.

Pasak K.Starkevičiaus, diskusijos apie kapines Vainatrakyje prasidėjo tik 2000 metais. „Kai vadovavau apskričiai, tos diskusijos dar nevyko“, – sakė K.Starkevičius.

Į pastabą, kad Savivaldybėje yra raštai, siekiantys 1998 metus, K.Starkevičius atsakė: „Gali būti“. K.Starkevičius tikino niekada nebuvęs suinteresuotas sklypais Vainatrakyje. „Tikrai ne“, – teigė jis. Tačiau pasakius, kad redakcijoje yra D.Liatukienės ir R.Starkevičienės pasirašyta sutartis, parlamentaras iš pradžių net neigė sandorio egzistavimą. „Jei tai būtų įvykę, sutartis būtų buvusi užregistruota“, – sakė K.Starkevičius.

Minėtos sutarties pabaigoje yra notaro žyma ir registro numeris.

Savivaldybė sužlugdė verslą

D.Liatukienė daro prielaidą, kad K.Starkevičius iš jos norėjo beveik veltui gauti žemę, kurią ji vėliau pardavė R.Tvarijonui. „Buvau patekusi į tokią situaciją, iš kurios išsikapstyti be pažinčių būtų buvę neįmanoma“, – sakė D.Liatukienė. 1995-2002 metais Laisvės alėjoje ji valdė barą „Po kaštonu“.

Patalpas jai nuomojo Savivaldybė, nors iš pradžių nerinko jokių mokesčių. „Bet vėliau ji nuompinigius man priskaičiavo atgaline data už pusantrų metų“, – pasakojo D.Liatukienė.

Į patalpų atnaujinimą ir kapitalinį remontą ji investavo apie 124 tūkst. litų. Tačiau nuomos sutarties su ja Savivaldybė nepratęsė ir net neleido privatizuoti patalpų.

„Neabejoju, kad tai galėjo būti K.Starkevičiaus kerštas“, – daro prielaidą D.Liatukienė. Pasak jos, tuo metu Vainatrakio apylinkėse K.Starkevičius esą sparčiai supirkinėjo žemes, esą kai kurie kaimiečiai žemę pardavė už butelį, kai kurie už pinigus.

Visi planai – aklavietėje

2004 metų lapkritį K.Starkevičiui tapus Seimo nariu, Kauno miesto taryboje vadovavimą kapinių steigimo grupei iš jo perėmė bendrapartietis Adolfas Antanas Balutis.

Pastarojo komisija taip pat nesprendė kapinių klausimo iš esmės, kol galiausiai prisipažino esanti bejėgė išpirkti sklypus iš žemvaldžių. Miesto Taryboje R.Tvarijonas buvo kaltinamas kaip iš anksto supirkęs Vainatrakyje žemes (tuos pačius 29,68 ha) ir šantažuojantis miestą dėl per mažai įvertintų sklypų.

Tačiau gali būti, kad miesto valdžia iš pat pradžių planavo pasinaudoti kapinių steigimo idėja. „Net neabejoju, kad taip ir yra, – įsitikinusi D.Liatukienė. – Juolab kad ten žemė nėra tinkama kapams, nes paviršiuje priemolis. Stebiuosi, kodėl įsikibta į šitą žemę“.

Nuo 1998 metų Kauno valdžios deklaruojamų naujų kapinių plotas ties Vainatrakiu dėl nesuprantamų priežasčių yra padidėjęs nuo 10 iki 112 hektarų, o kaina išaugo šešiolika kartų.

Prieš mėnesį Kauno miesto politikai atsisakė steigti kapines Vainatrakyje, bet, neatšaukę ankstesnių savo sprendimų, kapinių idėją jie pakabino ore.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.