Antroji euro pusė

Europos senbuvių klaidos įvedant eurą – naudingos pamokos Lietuvai

Metų pradžioje startavusi aktyvi informacinė kampanija, turinti išsklaidyti abejones dėl kosmopolitinės valiutos įsigalėjimo, daugiausia akcentavo pozityvius dalykus ir naudą, kurią gaus tiek verslas, tiek paprasti žmonės. Nors, sociologinių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra linkę tikėti šiais teiginiais, būtinybė atsakyti į klausimus apie antrąją euro monetos pusę ir problemas, kurių galima tikėtis įgyvendinus pinigų reformą, niekur nedingo.

Šios misijos ėmėsi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI): drauge su Tarptautiniais prekybos rūmais „ICC Lietuva“ surengė apskrito stalo diskusiją, kurioje buvo analizuojama Vokietijos euro įvedimo patirtis.

Tramplino kainoms nėra

Į renginį pakviestas buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Klausas Biungeris, šiuo metu dėstantis Europos integracijos studijų centre, Rheinische-Wilhelms universitete Bonoje, euro įvedimą jo šalyje pavadino „sėkmės istorija su trūkumais“. Pasak svečio, idėją apie markės pakeitimą euru, atsiversiančias naujas perspektyvas prekybininkams, išaugsiančias vartotojų pasirinkimo galimybes ir panašius dalykus buvo diskutuojama beveik trejus metus.

„Manau, kad ši kampanija buvo gana sėkminga, tačiau problemų išvengti nepavyko. 2002-ųjų pradžioje euro įvedimas sutapo su keletu įvykių, turėjusių neigiamų padarinių ekonomikai. Visų pirma, tuo metu plykstelėjo skandalinga kempinligės istorija, turėjusi nemažos įtakos maisto produktų kainoms. Be to, tų metų žiema buvo itin šalta, dėl to padidėjo miestiečių išlaidos būstui. Dar vienas sutapimas – minimu laikotarpiu įsigaliojo kai kurios mokesčių pataisos, padidinusios mokestinę naštą gyventojams“, – pasakojo K.Biungeris.

Svečio teigimu, dėl to kuriam laikui padidėjo dalies produktų kainos. 2001-ųjų gruodį lyginant su 2002-ųjų sausiu infliacija šoktelėjo nuo 1,3 proc. iki 2,1 proc., tačiau metinis kainų augimas buvo mažesnis nei ankstesniais metais ir siekė tik 1,1 proc.

„Nepaisant to, vadinamoji įsivaizduojamoji infliacija labai smarkiai išaugo ir pakeitė dalies žmonių vartojimo įpročius bei lūkesčius, tai neigiamai atsiliepė šalies ekonomikai. Su faktine infliacija, apskaičiuojama statistiniais metodais, „įsivaizduojamoji“ infliacija susilygino tik 2004-aisiais“, – pasakojo buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius.

Šią mintį tęsdamas banko „Nord/LB Lietuva“ analitikas dr. Vadimas Titarenko pastebėjo, kad dažnai perkamų ir sudarančių santykinai nedidelę vartotojų biudžeto išlaidų dalį prekių bei paslaugų (laikraščiai, transporto bilietai, buitinės paslaugos) kainos iš tiesų šiek tiek padidėjo. Tuo tarpu rečiau perkamų ir brangesnių daiktų – baldų, buitinės technikos, telekomunikacijų įrangos kitos kainos sumažėjo.

„Tačiau kainų augimo faktas, kaip ir visos blogos naujienos, paprastai akcentuojamas žymiai stipriau. Be to, Vokietijoje tuoj po euro įvedimo parduotuvėse gerokai sumažėjo suapvalintų ir vartotojams patrauklių kainų, kas taip pat sustiprino visuotinio brangimo įspūdį“, – pasakojo V.Titarenko.

Panašiai įvykiai klostėsi beveik visose Senojo žemyno šalyse. Euro įvedimo metu kainos šiek tiek smuktelėjo tik Portugalijoje ir Nyderlanduose, o vertinant visus 2002-uosisu metus – kainų sumažėjimas užfiksuotas Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir jau minėtoje Vokietijoje. Vidutiniškai euro zonoje dėl grynųjų ES pinigų pasirodymo kainos ūgtelėjo tik 0,1 – 0,3 proc. punkto.

Pirkimo manijos dėsniai

„Nord/LB Lietuva“ analitikas atkreipė dėmesį, jog gyventojų ir verslininkų lūkesčiai turi didžiulę įtaką visai šalies ekonomikai.

„Optimistinės ar pesimistinės nuotaikos vertinant ateities perspektyvas paprastai apsprendžia tiek investuotojų, tiek paprastų žmonių sprendimus. Tikintys, jog ryt – poryt nepritrūks darbo, gaus pakankamas pajamas, nekeičia vartojimo įpročių, nepradeda kaupti tam tikrų atsargų ar kažkaip ypatingai taupyti, nebijo imti kreditų ar lizinguoti reikiamų buities daiktų. Panašiai elgiamasi verslo pasaulyje, kur, priklausomai nuo gan subjektyvių faktorių, investicijos arba didinamos, arba mažinamos. Šiuo metu ekonomikos augimo tempai akivaizdžiai lėtėja, o nuostatos, jog įvedus eurą paspartės infliacija, kainos šoktelės bei sumažins pirkėjų srautus, verslo plėtrą gali dar labiau pristabdyti“, – perspėjo V.Titarenko.

Eksperto teigimu, kainos gali pradėti kilti vien todėl, kad visuomenėje vyraus atitinkamos nuotaikos.

Būtent taip nutiko prieš oficialią ES plėtrą 2004-ųjų gegužę kaimyninėje Latvijoje, kur būgštaudami dėl „neišvengiamo“ brangimo žmonės pradėjo šluoti parduotuvių lentynas ir pirkti ilgai negendančius maisto produktus bei namų apyvokos daiktus, taip sukurdami jų deficitą.

Prekybininkai, pasinaudoję situacija, kilstelėjo kainas ir tuo pat metu išleido iš butelio infliacijos džiną.

Lietuvoje įvykiai susiklostė pagal kitokį scenarijų, nes čia kylantį ūmų pirkimo manijos priepuolį prekybininkai nuslopino didindami pasiūlą, o ne kainas.

„Šia prasme mes vieną išbandymą išlaikėme, tačiau euro įvedimo metu rizika išprovokuoti infliacinius procesus bus didesnė. Manau, kad kaip tik dėl šių dalykų buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Klausas Biungeris euro sutiktuves ir pavadino „sėkmės istorija su trūkumais“. Vokiečiai surengė gerą informacinę kampaniją ir įtikino žmones euro nauda, tačiau neužkirto kelio įsivaizduojamos infliacijos viruso plitimui. Jei restorane žmogus, pirmą kartą į rankas paėmęs meniu su eurais nurodytomis kainomis, išsigąsta didelių skaičių, visą vėlesnį jo elgesį lems baimė. Lietuvoje panašiai įvykiai susiklostė nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojų pajamos ir perkamoji galia pastaraisiais metais beveik nepakito, būsto kainos augo tarsi ant mielių tik todėl, kad svajojantieji apie nuosavą pastogę galvojo „Ryt bus dar brangiau“. Būtent taip formuojasi kainų burbulas su visomis jį lydinčiomis negatyviomis pasekmėmis“, – aiškino V.Titarenka.

Ekspertas pastebėjo, kad kovojant su įsivaizduojama infliacija daug nuveikti gali prekybininkai. Jei euro įvedimo metu kainos nebus apvalinamos į didesniąją pusę, jei nekurstys pirkėjų aistrų – net ir laikino kainų šuolio bus galima išvengti.

Lietuvos privalumai

Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, pasakodamas apie 2007-ųjų sausį numatytus didžiuosius lito mainus į eurą, šią operaciją pavadino „apskaičiuotos rizikos projektu“. Jo teigimu, euro įvedimą koordinuojantys specialistai suvokia visus reformos teigiamus bei neigiamus aspektus ir yra pasirengę pastaruosius eliminuoti.

Pasak specialistų, viena aplinkybių, palengvinančių pasirengimą narystei euro zonoje, yra Lietuvoje veikiantis valiutų valdybos modelis. Būtent lito susiejimas su euru prieš keletą metų tapo pirmu reikšmingu pasirengimo narystei Europos pinigų sąjungoje (EPS) žingsniu.

Didžioji dalis svarbių teisinio reguliavimo pakeitimų buvo atlikti Lietuvai derantis su ES ir harmonizuojant pinigų sąjungos derybiniam skyriui priklausančias teisės normas su Lietuvos teise. Beje, skirtingai nuo ES senbuvių, kurių centrinių bankų galios buvo apribotos, įvedus vieningą valiutą, Lietuvos centrinis bankas įgijo daugiau priemonių veikti bendrą pinigų politiką.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausia dėmesio kaip tik ir skiriama galimiems kainų pokyčiams įsivedus eurą bei tinkamiausioms priemonėms apsisaugoti nuo jo. LB paskelbtas „Euro įvedimo“ įstatymo projektas aptartas su verslo asociacijomis.

Svarbiausios jame numatytos priemonės yra susijusios su kainų skelbimu dviem valiutom pereinamuoju laikotarpiu, litų keitimo į eurus taisyklėmis (nemokamu litų keitimu į eurus pereinamuoju laikotarpiu) ir litų išėmimo iš apyvartos taisyklėmis. Tikimasi, kad tai padės sumažinti galimą kainų padidėjimą euro įvedimo metu, kuris gali kilti arba įmonėms didinant parduodamų prekių ir paslaugų kainas jas suapvalinant ar tiesiog pasinaudojant informacijos asimetrijomis ir jas padidinant, arba kilus panikai ir vartotojams pradėjus masiškai pirkti kai kuriuos produktus ir būtent taip sukeliant kainų augimą.

LLRI ekspertai savo ruožtu patikino, kad ilgainiui euras neturėtų tapti svarbia infliacijos Lietuvoje priežastimi. Net jei dalis įmonių bandys pasinaudoti proga kilstelėti savo produktų kainas, ilgainiui konkurencija turėtų jas priversti grąžinti į „natūralų“ lygį.

Dėl šių priežasčių reikėtų ne mėginti reguliuoti rinkoje susiformuojančių produktų kainas, bet veikiau peržiūrėti konkurencinę aplinką Lietuvoje ir ją toliau liberalizuoti. Deja, kol kas vyrauja priešingos nuotaikos ir valstybės institucijos neretai veikia kaip trukdžiai konkurencijai. Įmonėms leidžiama nustatyti aukštesnes kainas dėl valstybės ar ES taikomų priemonių (pavyzdžiui, pasisakoma už importo iš Kinijos ribojimą, kuris kaip tik sudarytų sąlygas formuotis aukštesnėms kainoms Lietuvoje).

Konferencijoje suabejota, ar teisinga, kalbant apie euro įvedimą, akcentuoti tik teigiamas su vieningos valiutos naudojimu susijusias pasekmes.

Nuolat pabrėžiama, kad planai įvesti eurą visų pirma pagrįsti nauda ekonomikai ir piliečių gerovei, nes po šios reformos visiškai neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų atsiskaitant eurais, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus sudarytos geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins sveiką konkurenciją, šalies finansų rinka taps nepalyginti didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau bei mažesnėmis sąnaudomis ir t.t. Dėl visų šių priežasčių euro įvedimas padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, o kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES šalimis mažėjimą. Lietuvos banko vadovų teigimu, delsimas įvesti bendrą valiutą būtų „neracionalus žingsnis, nes palyginti su dalyvavimu ekonominėje ir pinigų sąjungoje, didintų Lietuvos ūkio sąnaudas ir lėtintų ekonomikos augimą“.

Tačiau LLRI ekspertai pastebi, jog būtina kalbėti ir apie priešingą dalyvavimo vieningos valiutos erdvėje poveikį. Neabejojama, kad darbo jėgos kaina Lietuvoje po euro įvedimo gali pastebimai padidėti – ši tendencija pastebima jau dabar. Tiesa, manoma, kad tam tikri darbo jėgos kainos skirtumai veikiausiai išliks ilgiau nei prekių skirtumai dėl natūralių apribojimų darbo jėgos mobilumui bei skirtingo produktyvumo.

Dalyvavimo Europos pinigų sąjungoje perspektyvas analizuojantys specialistai įžvelgia dar vieną pavojų, susijusį su euro įvedimu ir ilgalaikiu jo naudojimu.

Būgštaujama, kad Lietuvos ekonomikai ateityje rūpesčių gali kelti kai kurių didžiųjų ES valstybių socialiniai įsipareigojimai, nesugebėjimas reformuoti stagnuojančios ekonomikos. Sustiprėjęs neigiamas didžiųjų ES šalių visuomenių požiūris į investuotojus ir konkurenciją, gali neigiamai veikti euro vertę.

Europos senbuvių klaidos įvedant eurą – naudingos pamokos Lietuvai

Metų pradžioje startavusi aktyvi informacinė kampanija, turinti išsklaidyti abejones dėl kosmopolitinės valiutos įsigalėjimo, daugiausia akcentavo pozityvius dalykus ir naudą, kurią gaus tiek verslas, tiek paprasti žmonės. Nors, sociologinių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra linkę tikėti šiais teiginiais, būtinybė atsakyti į klausimus apie antrąją euro monetos pusę ir problemas, kurių galima tikėtis įgyvendinus pinigų reformą, niekur nedingo.

Šios misijos ėmėsi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI): drauge su Tarptautiniais prekybos rūmais „ICC Lietuva“ surengė apskrito stalo diskusiją, kurioje buvo analizuojama Vokietijos euro įvedimo patirtis.

Tramplino kainoms nėra

Į renginį pakviestas buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Klausas Biungeris, šiuo metu dėstantis Europos integracijos studijų centre, Rheinische-Wilhelms universitete Bonoje, euro įvedimą jo šalyje pavadino „sėkmės istorija su trūkumais“. Pasak svečio, idėją apie markės pakeitimą euru, atsiversiančias naujas perspektyvas prekybininkams, išaugsiančias vartotojų pasirinkimo galimybes ir panašius dalykus buvo diskutuojama beveik trejus metus.

„Manau, kad ši kampanija buvo gana sėkminga, tačiau problemų išvengti nepavyko. 2002-ųjų pradžioje euro įvedimas sutapo su keletu įvykių, turėjusių neigiamų padarinių ekonomikai. Visų pirma, tuo metu plykstelėjo skandalinga kempinligės istorija, turėjusi nemažos įtakos maisto produktų kainoms. Be to, tų metų žiema buvo itin šalta, dėl to padidėjo miestiečių išlaidos būstui. Dar vienas sutapimas – minimu laikotarpiu įsigaliojo kai kurios mokesčių pataisos, padidinusios mokestinę naštą gyventojams“, – pasakojo K.Biungeris.

Svečio teigimu, dėl to kuriam laikui padidėjo dalies produktų kainos. 2001-ųjų gruodį lyginant su 2002-ųjų sausiu infliacija šoktelėjo nuo 1,3 proc. iki 2,1 proc., tačiau metinis kainų augimas buvo mažesnis nei ankstesniais metais ir siekė tik 1,1 proc.

„Nepaisant to, vadinamoji įsivaizduojamoji infliacija labai smarkiai išaugo ir pakeitė dalies žmonių vartojimo įpročius bei lūkesčius, tai neigiamai atsiliepė šalies ekonomikai. Su faktine infliacija, apskaičiuojama statistiniais metodais, „įsivaizduojamoji“ infliacija susilygino tik 2004-aisiais“, – pasakojo buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius.

Šią mintį tęsdamas banko „Nord/LB Lietuva“ analitikas dr. Vadimas Titarenko pastebėjo, kad dažnai perkamų ir sudarančių santykinai nedidelę vartotojų biudžeto išlaidų dalį prekių bei paslaugų (laikraščiai, transporto bilietai, buitinės paslaugos) kainos iš tiesų šiek tiek padidėjo. Tuo tarpu rečiau perkamų ir brangesnių daiktų – baldų, buitinės technikos, telekomunikacijų įrangos kitos kainos sumažėjo.

„Tačiau kainų augimo faktas, kaip ir visos blogos naujienos, paprastai akcentuojamas žymiai stipriau. Be to, Vokietijoje tuoj po euro įvedimo parduotuvėse gerokai sumažėjo suapvalintų ir vartotojams patrauklių kainų, kas taip pat sustiprino visuotinio brangimo įspūdį“, – pasakojo V.Titarenko.

Panašiai įvykiai klostėsi beveik visose Senojo žemyno šalyse. Euro įvedimo metu kainos šiek tiek smuktelėjo tik Portugalijoje ir Nyderlanduose, o vertinant visus 2002-uosisu metus – kainų sumažėjimas užfiksuotas Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir jau minėtoje Vokietijoje. Vidutiniškai euro zonoje dėl grynųjų ES pinigų pasirodymo kainos ūgtelėjo tik 0,1 – 0,3 proc. punkto.

Pirkimo manijos dėsniai

„Nord/LB Lietuva“ analitikas atkreipė dėmesį, jog gyventojų ir verslininkų lūkesčiai turi didžiulę įtaką visai šalies ekonomikai.

„Optimistinės ar pesimistinės nuotaikos vertinant ateities perspektyvas paprastai apsprendžia tiek investuotojų, tiek paprastų žmonių sprendimus. Tikintys, jog ryt – poryt nepritrūks darbo, gaus pakankamas pajamas, nekeičia vartojimo įpročių, nepradeda kaupti tam tikrų atsargų ar kažkaip ypatingai taupyti, nebijo imti kreditų ar lizinguoti reikiamų buities daiktų. Panašiai elgiamasi verslo pasaulyje, kur, priklausomai nuo gan subjektyvių faktorių, investicijos arba didinamos, arba mažinamos. Šiuo metu ekonomikos augimo tempai akivaizdžiai lėtėja, o nuostatos, jog įvedus eurą paspartės infliacija, kainos šoktelės bei sumažins pirkėjų srautus, verslo plėtrą gali dar labiau pristabdyti“, – perspėjo V.Titarenko.

Eksperto teigimu, kainos gali pradėti kilti vien todėl, kad visuomenėje vyraus atitinkamos nuotaikos.

Būtent taip nutiko prieš oficialią ES plėtrą 2004-ųjų gegužę kaimyninėje Latvijoje, kur būgštaudami dėl „neišvengiamo“ brangimo žmonės pradėjo šluoti parduotuvių lentynas ir pirkti ilgai negendančius maisto produktus bei namų apyvokos daiktus, taip sukurdami jų deficitą.

Prekybininkai, pasinaudoję situacija, kilstelėjo kainas ir tuo pat metu išleido iš butelio infliacijos džiną.

Lietuvoje įvykiai susiklostė pagal kitokį scenarijų, nes čia kylantį ūmų pirkimo manijos priepuolį prekybininkai nuslopino didindami pasiūlą, o ne kainas.

„Šia prasme mes vieną išbandymą išlaikėme, tačiau euro įvedimo metu rizika išprovokuoti infliacinius procesus bus didesnė. Manau, kad kaip tik dėl šių dalykų buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Klausas Biungeris euro sutiktuves ir pavadino „sėkmės istorija su trūkumais“. Vokiečiai surengė gerą informacinę kampaniją ir įtikino žmones euro nauda, tačiau neužkirto kelio įsivaizduojamos infliacijos viruso plitimui. Jei restorane žmogus, pirmą kartą į rankas paėmęs meniu su eurais nurodytomis kainomis, išsigąsta didelių skaičių, visą vėlesnį jo elgesį lems baimė. Lietuvoje panašiai įvykiai susiklostė nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojų pajamos ir perkamoji galia pastaraisiais metais beveik nepakito, būsto kainos augo tarsi ant mielių tik todėl, kad svajojantieji apie nuosavą pastogę galvojo „Ryt bus dar brangiau“. Būtent taip formuojasi kainų burbulas su visomis jį lydinčiomis negatyviomis pasekmėmis“, – aiškino V.Titarenka.

Ekspertas pastebėjo, kad kovojant su įsivaizduojama infliacija daug nuveikti gali prekybininkai. Jei euro įvedimo metu kainos nebus apvalinamos į didesniąją pusę, jei nekurstys pirkėjų aistrų – net ir laikino kainų šuolio bus galima išvengti.

Lietuvos privalumai

Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, pasakodamas apie 2007-ųjų sausį numatytus didžiuosius lito mainus į eurą, šią operaciją pavadino „apskaičiuotos rizikos projektu“. Jo teigimu, euro įvedimą koordinuojantys specialistai suvokia visus reformos teigiamus bei neigiamus aspektus ir yra pasirengę pastaruosius eliminuoti.

Pasak specialistų, viena aplinkybių, palengvinančių pasirengimą narystei euro zonoje, yra Lietuvoje veikiantis valiutų valdybos modelis. Būtent lito susiejimas su euru prieš keletą metų tapo pirmu reikšmingu pasirengimo narystei Europos pinigų sąjungoje (EPS) žingsniu.

Didžioji dalis svarbių teisinio reguliavimo pakeitimų buvo atlikti Lietuvai derantis su ES ir harmonizuojant pinigų sąjungos derybiniam skyriui priklausančias teisės normas su Lietuvos teise. Beje, skirtingai nuo ES senbuvių, kurių centrinių bankų galios buvo apribotos, įvedus vieningą valiutą, Lietuvos centrinis bankas įgijo daugiau priemonių veikti bendrą pinigų politiką.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausia dėmesio kaip tik ir skiriama galimiems kainų pokyčiams įsivedus eurą bei tinkamiausioms priemonėms apsisaugoti nuo jo. LB paskelbtas „Euro įvedimo“ įstatymo projektas aptartas su verslo asociacijomis.

Svarbiausios jame numatytos priemonės yra susijusios su kainų skelbimu dviem valiutom pereinamuoju laikotarpiu, litų keitimo į eurus taisyklėmis (nemokamu litų keitimu į eurus pereinamuoju laikotarpiu) ir litų išėmimo iš apyvartos taisyklėmis. Tikimasi, kad tai padės sumažinti galimą kainų padidėjimą euro įvedimo metu, kuris gali kilti arba įmonėms didinant parduodamų prekių ir paslaugų kainas jas suapvalinant ar tiesiog pasinaudojant informacijos asimetrijomis ir jas padidinant, arba kilus panikai ir vartotojams pradėjus masiškai pirkti kai kuriuos produktus ir būtent taip sukeliant kainų augimą.

LLRI ekspertai savo ruožtu patikino, kad ilgainiui euras neturėtų tapti svarbia infliacijos Lietuvoje priežastimi. Net jei dalis įmonių bandys pasinaudoti proga kilstelėti savo produktų kainas, ilgainiui konkurencija turėtų jas priversti grąžinti į „natūralų“ lygį.

Dėl šių priežasčių reikėtų ne mėginti reguliuoti rinkoje susiformuojančių produktų kainas, bet veikiau peržiūrėti konkurencinę aplinką Lietuvoje ir ją toliau liberalizuoti. Deja, kol kas vyrauja priešingos nuotaikos ir valstybės institucijos neretai veikia kaip trukdžiai konkurencijai. Įmonėms leidžiama nustatyti aukštesnes kainas dėl valstybės ar ES taikomų priemonių (pavyzdžiui, pasisakoma už importo iš Kinijos ribojimą, kuris kaip tik sudarytų sąlygas formuotis aukštesnėms kainoms Lietuvoje).

Konferencijoje suabejota, ar teisinga, kalbant apie euro įvedimą, akcentuoti tik teigiamas su vieningos valiutos naudojimu susijusias pasekmes.

Nuolat pabrėžiama, kad planai įvesti eurą visų pirma pagrįsti nauda ekonomikai ir piliečių gerovei, nes po šios reformos visiškai neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų atsiskaitant eurais, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus sudarytos geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins sveiką konkurenciją, šalies finansų rinka taps nepalyginti didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau bei mažesnėmis sąnaudomis ir t.t. Dėl visų šių priežasčių euro įvedimas padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, o kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES šalimis mažėjimą. Lietuvos banko vadovų teigimu, delsimas įvesti bendrą valiutą būtų „neracionalus žingsnis, nes palyginti su dalyvavimu ekonominėje ir pinigų sąjungoje, didintų Lietuvos ūkio sąnaudas ir lėtintų ekonomikos augimą“.

Tačiau LLRI ekspertai pastebi, jog būtina kalbėti ir apie priešingą dalyvavimo vieningos valiutos erdvėje poveikį. Neabejojama, kad darbo jėgos kaina Lietuvoje po euro įvedimo gali pastebimai padidėti – ši tendencija pastebima jau dabar. Tiesa, manoma, kad tam tikri darbo jėgos kainos skirtumai veikiausiai išliks ilgiau nei prekių skirtumai dėl natūralių apribojimų darbo jėgos mobilumui bei skirtingo produktyvumo.

Dalyvavimo Europos pinigų sąjungoje perspektyvas analizuojantys specialistai įžvelgia dar vieną pavojų, susijusį su euro įvedimu ir ilgalaikiu jo naudojimu.

Būgštaujama, kad Lietuvos ekonomikai ateityje rūpesčių gali kelti kai kurių didžiųjų ES valstybių socialiniai įsipareigojimai, nesugebėjimas reformuoti stagnuojančios ekonomikos. Sustiprėjęs neigiamas didžiųjų ES šalių visuomenių požiūris į investuotojus ir konkurenciją, gali neigiamai veikti euro vertę.

Europos senbuvių klaidos įvedant eurą – naudingos pamokos Lietuvai

Metų pradžioje startavusi aktyvi informacinė kampanija, turinti išsklaidyti abejones dėl kosmopolitinės valiutos įsigalėjimo, daugiausia akcentavo pozityvius dalykus ir naudą, kurią gaus tiek verslas, tiek paprasti žmonės. Nors, sociologinių tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra linkę tikėti šiais teiginiais, būtinybė atsakyti į klausimus apie antrąją euro monetos pusę ir problemas, kurių galima tikėtis įgyvendinus pinigų reformą, niekur nedingo.

Šios misijos ėmėsi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI): drauge su Tarptautiniais prekybos rūmais „ICC Lietuva“ surengė apskrito stalo diskusiją, kurioje buvo analizuojama Vokietijos euro įvedimo patirtis.

Tramplino kainoms nėra

Į renginį pakviestas buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Klausas Biungeris, šiuo metu dėstantis Europos integracijos studijų centre, Rheinische-Wilhelms universitete Bonoje, euro įvedimą jo šalyje pavadino „sėkmės istorija su trūkumais“. Pasak svečio, idėją apie markės pakeitimą euru, atsiversiančias naujas perspektyvas prekybininkams, išaugsiančias vartotojų pasirinkimo galimybes ir panašius dalykus buvo diskutuojama beveik trejus metus.

„Manau, kad ši kampanija buvo gana sėkminga, tačiau problemų išvengti nepavyko. 2002-ųjų pradžioje euro įvedimas sutapo su keletu įvykių, turėjusių neigiamų padarinių ekonomikai. Visų pirma, tuo metu plykstelėjo skandalinga kempinligės istorija, turėjusi nemažos įtakos maisto produktų kainoms. Be to, tų metų žiema buvo itin šalta, dėl to padidėjo miestiečių išlaidos būstui. Dar vienas sutapimas – minimu laikotarpiu įsigaliojo kai kurios mokesčių pataisos, padidinusios mokestinę naštą gyventojams“, – pasakojo K.Biungeris.

Svečio teigimu, dėl to kuriam laikui padidėjo dalies produktų kainos. 2001-ųjų gruodį lyginant su 2002-ųjų sausiu infliacija šoktelėjo nuo 1,3 proc. iki 2,1 proc., tačiau metinis kainų augimas buvo mažesnis nei ankstesniais metais ir siekė tik 1,1 proc.

„Nepaisant to, vadinamoji įsivaizduojamoji infliacija labai smarkiai išaugo ir pakeitė dalies žmonių vartojimo įpročius bei lūkesčius, tai neigiamai atsiliepė šalies ekonomikai. Su faktine infliacija, apskaičiuojama statistiniais metodais, „įsivaizduojamoji“ infliacija susilygino tik 2004-aisiais“, – pasakojo buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius.

Šią mintį tęsdamas banko „Nord/LB Lietuva“ analitikas dr. Vadimas Titarenko pastebėjo, kad dažnai perkamų ir sudarančių santykinai nedidelę vartotojų biudžeto išlaidų dalį prekių bei paslaugų (laikraščiai, transporto bilietai, buitinės paslaugos) kainos iš tiesų šiek tiek padidėjo. Tuo tarpu rečiau perkamų ir brangesnių daiktų – baldų, buitinės technikos, telekomunikacijų įrangos kitos kainos sumažėjo.

„Tačiau kainų augimo faktas, kaip ir visos blogos naujienos, paprastai akcentuojamas žymiai stipriau. Be to, Vokietijoje tuoj po euro įvedimo parduotuvėse gerokai sumažėjo suapvalintų ir vartotojams patrauklių kainų, kas taip pat sustiprino visuotinio brangimo įspūdį“, – pasakojo V.Titarenko.

Panašiai įvykiai klostėsi beveik visose Senojo žemyno šalyse. Euro įvedimo metu kainos šiek tiek smuktelėjo tik Portugalijoje ir Nyderlanduose, o vertinant visus 2002-uosisu metus – kainų sumažėjimas užfiksuotas Austrijoje, Belgijoje, Suomijoje, Nyderlanduose ir jau minėtoje Vokietijoje. Vidutiniškai euro zonoje dėl grynųjų ES pinigų pasirodymo kainos ūgtelėjo tik 0,1 – 0,3 proc. punkto.

Pirkimo manijos dėsniai

„Nord/LB Lietuva“ analitikas atkreipė dėmesį, jog gyventojų ir verslininkų lūkesčiai turi didžiulę įtaką visai šalies ekonomikai.

„Optimistinės ar pesimistinės nuotaikos vertinant ateities perspektyvas paprastai apsprendžia tiek investuotojų, tiek paprastų žmonių sprendimus. Tikintys, jog ryt – poryt nepritrūks darbo, gaus pakankamas pajamas, nekeičia vartojimo įpročių, nepradeda kaupti tam tikrų atsargų ar kažkaip ypatingai taupyti, nebijo imti kreditų ar lizinguoti reikiamų buities daiktų. Panašiai elgiamasi verslo pasaulyje, kur, priklausomai nuo gan subjektyvių faktorių, investicijos arba didinamos, arba mažinamos. Šiuo metu ekonomikos augimo tempai akivaizdžiai lėtėja, o nuostatos, jog įvedus eurą paspartės infliacija, kainos šoktelės bei sumažins pirkėjų srautus, verslo plėtrą gali dar labiau pristabdyti“, – perspėjo V.Titarenko.

Eksperto teigimu, kainos gali pradėti kilti vien todėl, kad visuomenėje vyraus atitinkamos nuotaikos.

Būtent taip nutiko prieš oficialią ES plėtrą 2004-ųjų gegužę kaimyninėje Latvijoje, kur būgštaudami dėl „neišvengiamo“ brangimo žmonės pradėjo šluoti parduotuvių lentynas ir pirkti ilgai negendančius maisto produktus bei namų apyvokos daiktus, taip sukurdami jų deficitą.

Prekybininkai, pasinaudoję situacija, kilstelėjo kainas ir tuo pat metu išleido iš butelio infliacijos džiną.

Lietuvoje įvykiai susiklostė pagal kitokį scenarijų, nes čia kylantį ūmų pirkimo manijos priepuolį prekybininkai nuslopino didindami pasiūlą, o ne kainas.

„Šia prasme mes vieną išbandymą išlaikėme, tačiau euro įvedimo metu rizika išprovokuoti infliacinius procesus bus didesnė. Manau, kad kaip tik dėl šių dalykų buvęs Vokietijos ekonomikos ministerijos valstybės sekretorius Klausas Biungeris euro sutiktuves ir pavadino „sėkmės istorija su trūkumais“. Vokiečiai surengė gerą informacinę kampaniją ir įtikino žmones euro nauda, tačiau neužkirto kelio įsivaizduojamos infliacijos viruso plitimui. Jei restorane žmogus, pirmą kartą į rankas paėmęs meniu su eurais nurodytomis kainomis, išsigąsta didelių skaičių, visą vėlesnį jo elgesį lems baimė. Lietuvoje panašiai įvykiai susiklostė nekilnojamojo turto rinkoje. Nors gyventojų pajamos ir perkamoji galia pastaraisiais metais beveik nepakito, būsto kainos augo tarsi ant mielių tik todėl, kad svajojantieji apie nuosavą pastogę galvojo „Ryt bus dar brangiau“. Būtent taip formuojasi kainų burbulas su visomis jį lydinčiomis negatyviomis pasekmėmis“, – aiškino V.Titarenka.

Ekspertas pastebėjo, kad kovojant su įsivaizduojama infliacija daug nuveikti gali prekybininkai. Jei euro įvedimo metu kainos nebus apvalinamos į didesniąją pusę, jei nekurstys pirkėjų aistrų – net ir laikino kainų šuolio bus galima išvengti.

Lietuvos privalumai

Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis, pasakodamas apie 2007-ųjų sausį numatytus didžiuosius lito mainus į eurą, šią operaciją pavadino „apskaičiuotos rizikos projektu“. Jo teigimu, euro įvedimą koordinuojantys specialistai suvokia visus reformos teigiamus bei neigiamus aspektus ir yra pasirengę pastaruosius eliminuoti.

Pasak specialistų, viena aplinkybių, palengvinančių pasirengimą narystei euro zonoje, yra Lietuvoje veikiantis valiutų valdybos modelis. Būtent lito susiejimas su euru prieš keletą metų tapo pirmu reikšmingu pasirengimo narystei Europos pinigų sąjungoje (EPS) žingsniu.

Didžioji dalis svarbių teisinio reguliavimo pakeitimų buvo atlikti Lietuvai derantis su ES ir harmonizuojant pinigų sąjungos derybiniam skyriui priklausančias teisės normas su Lietuvos teise. Beje, skirtingai nuo ES senbuvių, kurių centrinių bankų galios buvo apribotos, įvedus vieningą valiutą, Lietuvos centrinis bankas įgijo daugiau priemonių veikti bendrą pinigų politiką.

Šiuo metu Lietuvoje daugiausia dėmesio kaip tik ir skiriama galimiems kainų pokyčiams įsivedus eurą bei tinkamiausioms priemonėms apsisaugoti nuo jo. LB paskelbtas „Euro įvedimo“ įstatymo projektas aptartas su verslo asociacijomis.

Svarbiausios jame numatytos priemonės yra susijusios su kainų skelbimu dviem valiutom pereinamuoju laikotarpiu, litų keitimo į eurus taisyklėmis (nemokamu litų keitimu į eurus pereinamuoju laikotarpiu) ir litų išėmimo iš apyvartos taisyklėmis. Tikimasi, kad tai padės sumažinti galimą kainų padidėjimą euro įvedimo metu, kuris gali kilti arba įmonėms didinant parduodamų prekių ir paslaugų kainas jas suapvalinant ar tiesiog pasinaudojant informacijos asimetrijomis ir jas padidinant, arba kilus panikai ir vartotojams pradėjus masiškai pirkti kai kuriuos produktus ir būtent taip sukeliant kainų augimą.

LLRI ekspertai savo ruožtu patikino, kad ilgainiui euras neturėtų tapti svarbia infliacijos Lietuvoje priežastimi. Net jei dalis įmonių bandys pasinaudoti proga kilstelėti savo produktų kainas, ilgainiui konkurencija turėtų jas priversti grąžinti į „natūralų“ lygį.

Dėl šių priežasčių reikėtų ne mėginti reguliuoti rinkoje susiformuojančių produktų kainas, bet veikiau peržiūrėti konkurencinę aplinką Lietuvoje ir ją toliau liberalizuoti. Deja, kol kas vyrauja priešingos nuotaikos ir valstybės institucijos neretai veikia kaip trukdžiai konkurencijai. Įmonėms leidžiama nustatyti aukštesnes kainas dėl valstybės ar ES taikomų priemonių (pavyzdžiui, pasisakoma už importo iš Kinijos ribojimą, kuris kaip tik sudarytų sąlygas formuotis aukštesnėms kainoms Lietuvoje).

Konferencijoje suabejota, ar teisinga, kalbant apie euro įvedimą, akcentuoti tik teigiamas su vieningos valiutos naudojimu susijusias pasekmes.

Nuolat pabrėžiama, kad planai įvesti eurą visų pirma pagrįsti nauda ekonomikai ir piliečių gerovei, nes po šios reformos visiškai neliks lito ir euro kurso kitimo rizikos, nebebus pinigų keitimo išlaidų atsiskaitant eurais, mažiau kainuos tarptautiniai pinigų pervedimai, bus sudarytos geresnės sąlygos palyginti kainas, o tai savo ruožtu paskatins sveiką konkurenciją, šalies finansų rinka taps nepalyginti didesnės ir likvidesnės euro zonos finansų rinkos dalimi, tai sudarys sąlygas pritraukti išorės lėšas greičiau bei mažesnėmis sąnaudomis ir t.t. Dėl visų šių priežasčių euro įvedimas padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms ir paskatins prekybinius ryšius, tai ilgainiui sudarys palankesnes sąlygas augti ekonomikai ir paspartins realų gyventojų pajamų didėjimą, o kartu ir ekonominės gerovės skirtumų su ES šalimis mažėjimą. Lietuvos banko vadovų teigimu, delsimas įvesti bendrą valiutą būtų „neracionalus žingsnis, nes palyginti su dalyvavimu ekonominėje ir pinigų sąjungoje, didintų Lietuvos ūkio sąnaudas ir lėtintų ekonomikos augimą“.

Tačiau LLRI ekspertai pastebi, jog būtina kalbėti ir apie priešingą dalyvavimo vieningos valiutos erdvėje poveikį. Neabejojama, kad darbo jėgos kaina Lietuvoje po euro įvedimo gali pastebimai padidėti – ši tendencija pastebima jau dabar. Tiesa, manoma, kad tam tikri darbo jėgos kainos skirtumai veikiausiai išliks ilgiau nei prekių skirtumai dėl natūralių apribojimų darbo jėgos mobilumui bei skirtingo produktyvumo.

Dalyvavimo Europos pinigų sąjungoje perspektyvas analizuojantys specialistai įžvelgia dar vieną pavojų, susijusį su euro įvedimu ir ilgalaikiu jo naudojimu.

Būgštaujama, kad Lietuvos ekonomikai ateityje rūpesčių gali kelti kai kurių didžiųjų ES valstybių socialiniai įsipareigojimai, nesugebėjimas reformuoti stagnuojančios ekonomikos. Sustiprėjęs neigiamas didžiųjų ES šalių visuomenių požiūris į investuotojus ir konkurenciją, gali neigiamai veikti euro vertę.

Renaldas Gabartas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.