Žinomas medikas nepripažįsta drastiškų metodų, o palaipsniui mesdamas svorį neteko 20 kilogramų
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, Kauno medicinos universiteto (KMU) Vaikų ligų klinikos docentas, Vaikų gastroenterologijos ir onkologijos bei hematologijos poskyrio vadovas, vaikų gastroenterologas Liutauras Labanauskas jokiomis rimtomis ligomis nesirgo ir sveikata nesiskundė. Tačiau nusprendė atsikratyti antsvorio. Būdamas mediku jis puikiai supranta, kad antsvoris – rizikos faktorius, galintis ateityje pakenkti sveikatai.
Natūralus svorio mažėjimas
„Pastaruoju metu visi diskutuoja, kad norint išlaikyti atitinkamą svorį reikia laikytis labai drastiškų dietų. Tačiau būdamas gastroenterologu puikiai suprantu, kad tokios dietos gali pakenkti žmogaus organizmui, – tvirtina Liutauras Labanauskas. – Mano, gydytojo, nuostata – vienareikšmiška: negalima laikytis tokių iškreiptų dietų, kai, pavyzdžiui, organizmas permaitinamas baltymais ir jie intoksikuoja organizmą. Aišku, laikantis tokios dietos, svoris krenta, tačiau gali atsisakyti inkstai, pradėti neigiamai reaguoti kepenys, galima sulaukti ir kitų neigiamų pasekmių”.
Gydytojas L.Labanauskas pataria blogti naudojant, kaip jis vadina, „ūkišką” metodą: skaičiuoti kalorijas. Jo nuomone, optimalu būtų, jei per dieną suaugęs žmogus gautų mažiau nei priklauso kalorijų – apie 1500 (suaugusiojo norma – apie 2000 kalorijų).
Šį metodą L.Labanauskas išbandė pats ir visiems gali pasakyti: efektyvu. Jis per pusę metų valgydamas tiek, kad neviršytų minėto skaičiaus kalorijų, ir sportuodamas sublogo 20 kilogramų. Tokios dietos laikymąsi, kai valgoma mažiau, jis vadina natūraliu svorio mažėjimu.
„Gal ne kiekvienas, norintis sumažinti antsvorį, suskaičiuos tas kalorijas arba jam atsibos jas skaičiuoti, todėl šiuo klausimu, be abejo, galėtų padėti gydytojai dietologai, – teigia Liutauras Labanauskas. – Jie pateiks rekomendacijas, kiek ir ko pasiryžęs sublogti žmogus gali suvalgyti atsižvelgdamas į tai, ką žmogus mėgsta”.
Tai, pasak L.Labanausko, standartinis, pats paprasčiausias ir fiziologiškiausias svorio metimo metodas, arba, kitaip tariant, tausojanti dieta. Tačiau ji turi būti įvairi, negalima vartoti vien tik tuos pačius keleto rūšių produktus. Organizmui reikia įvairių produktų.
Gydytojas tvirtina, kad nėra sveika, kai per savaitę žmogus numeta 10 kilogramų. „Tai nesuderinama su fiziologija, – teigia L.Labanauskas. – Didesnio antsvorio atsikratyti reikėtų pamažu, maždaug per metus, nes staigus svorio metimas prie gero nepriveda”.
Gali išsekinti psichologiškai
Jau geras pusmetis Liutauras Labanauskas laikosi vadinamosios tausojančios dietos. Jo pusryčiai būna sotūs lyg pietūs: ryte valgo sriubą, kokį nors šiltą antrą patiekalą ir geria arbatą. Pietūs – žymiai kuklesni, bet jei yra galimybė, visada stengiasi suvalgyti šiltą patiekalą. Vakare stengiasi nieko nevalgyti arba suvalgo šiek tiek vaisių ar daržovių. Neretai intensyvus ir atsakingas tiesioginis darbas Klinikose, veikla Lietuvos gydytojų sąjungoje pakoreguoja Liutauro Labanausko dienotvarkę, tačiau, kaip jis sako, suaugęs žmogus – juk ne vaikas, gali keisti savo dienos režimą: jei suvalgė saldumyną, turės kažko atsisakyti iš numatyto raciono.
Gydytojas mano, kad net ir laikantis tausojančios dietos, gali nepakakti maisto medžiagų smegenims, jei žmogus dirba intensyvų protinį darbą.
„Būna, kad žmogus laikydamasis dietos išsenka ne fiziškai, bet psichologiškai, protiškai. Nereikia skubėti save kankinti, reikia valgyti tiek, kad gautumėte pakankamai kalorijų, o svorį koreguoti sportuojant, taip sudeginant kalorijų perteklių”, – tvirtina L.Labanauskas.
Gydytojas pataria sportą derinti pagal amžių: kas tinka 25 metų jaunuoliui, nelabai tiks 45 metų vyrui. „Kartais neįvertiname savo galimybių. Atrodo, kad sportuosime ir viskas bus gerai, tačiau po neapskaičiuoto fizinio krūvio patiriame kelių, pečių traumas ar širdelė sustreikuoja”, – perspėja L.Labanauskas.
Prieš trejetą metų sportuodamas jis patyrė kaklo traumą. Nustojus sportuoti, svoris ėmė smarkiai didėti.
„Kai nutinka tokios bėdos, negali savo dienotvarkės harmoningai sutvarkyti, suderinti fizinį krūvį, mitybą”, – sakė L.Labanauskas.
Neperlenkti lazdos
Liutauras Labanauskas dėl fizinio krūvio pataria tartis su žinovais – medikais, nes sporto instruktoriai dažniausiai skiria pernelyg intensyvius krūvius ir tada galima sulaukti neigiamų pasekmių.
„Žmonės dažniausiai nori greitai pasiekti rezultatų, bet būtina tartis su specialistais, o nepasikliauti tik savo norais ar nuojautomis, – sakė L.Labanauskas. – Vienas dalykas, kai, pavyzdžiui, bėgioja jaunas vaikinas, ir visai kas kita, kai pradeda bėgioti vidutinio amžiaus, iki tol nesportavęs arba padaręs didesnę pertrauką vyras. Antruoju atveju beveik visada kils problemų, jei intensyvumas, nuotoliai bus pasirinkti tokie patys, kaip ir jaunuolio. Reikia neperlenkti lazdos, kad vietoje naudos nesulauktume bėdos”.
Liutauras Labanauskas sako esąs nepopuliarus, nes nėra šalininkas bėgiojimo, kurį pastaruoju metu itin daug kas propaguoja.
Pats jis anksčiau yra užsiiminėjęs keliomis sporto šakomis, kurias vadina „sunkiomis”: imtynėmis, boksu, atletine gimnastika.
„Dabar tam tikra prasme sugrįžau prie savo mėgtų sporto šakų: į mankštą įjungiu atitinkamus pratimus įvairioms raumenų grupėms, kurie sudegina gana daug kalorijų”, – tvirtina L.Labanauskas.
Mankštą gydytojas daro kasdien du kartus: rytinė – 10 minučių, išsijudinti, o po pietų arba vakare sportuoja ilgiau – iki valandos.
Sportas Liutaurui Labanauskui – puiki relaksacija ir poilsis po intensyvaus darbo, visuomeninės veiklos. „Pailsiu ir atsipalaiduoju, kaip ir prižiūrėdamas savo bites”, – tvirtina L.Labanauskas.