Auksinės valandos kaina

Gydytojai, kasdien stojantys į dvikovą su mirtimi, reikalauja, kad būtų sudarytos visos sąlygos ją nugalėti

Jauni gydytojai, naujausių medicinos žinių besisemiantys iš vadovėlių ir žurnalų užsienio kalbomis, dalyvaujantys tarptautinėse konferencijose ir besistažuojantys geriausiose pasaulio šalių klinikose, nori dirbti naujoviškai: operatyviau, nuoširdžiau, tobuliau. Grupė Kauno medicinos universiteto (KMU) Ortopedijos ir traumatologijos klinikos gydytojų, mokslininkų ir praktikų, tvirtina, kad taip jiems dirbti pas mus nėra sudarytos sąlygos ir todėl jie be kaltės turi jaustis kalti prieš ligonius.

Politikavimo ir lobizmo žala

„Matėte serialą „Ligoninės priimamasis”? Patiko? Mums – taip pat, mes norėtume ir galėtume dirbti būtent taip”, – sako šios KMU Traumatologijos ir ortopedijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas medicinos mokslų daktaras ortopedas traumatologas Rimtautas Gudas.

„Gerų projektų, pagal kuriuos turi būti sudarytos visos sąlygos ligonio gyvybei gelbėti jo akistatoje su mirtimi ir kuriems jau buvo pritarta aukščiausiu lygiu, įgyvendinimą žlugdo politikavimas, lobistiniai interesai, o dėl to kenčia sergantys, sužaloti žmonės”, – piktinasi KMU Traumatologijos ir ortopedijos klinikos gydytojas medicinos mokslų daktaras Linas Vitkus.

Šie ir kiti gydytojai nerimauja dėl projekto, pagal kurį Kaune turi būti įkurtas Skubios pagalbos centras, likimo. Toks centras reikalingas pagal Europos Sąjungos ir NATO reikalavimus, siekiant užtikrinti skubios pagalbos teikimą nukentėjusiesiems nuo stichinių nelaimių, autokatastrofose, kurių, kad ir kaip būtų gaila, pasitaiko vis dažniau.

Traumatizmas sparčiai didėja

Per metus į Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Skubios pagalbos skyrių atvyksta beveik 128 tūkst. ligonių dėl ūmių susirgimų ar patirtų traumų. Iš 75 tūkst. ligonių, per metus gydomų KMUK stacionare, 23 tūkst. yra tie, kuriems čia atvykus buvo reikalinga skubi, neatidėliotina medicinos pagalba. Net 41 proc. iš jų yra patyrusieji traumas, neskaičiuojant 33 proc. čia patenkančių vaikų, kurie neretai taip pat būna susižeidę ar sužaloti.

KMU Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Kalesinskas tvirtina, kad Klinikų Skubios pagalbos skyrius neatitinka šiai tarnybai keliamų reikalavimų. „Daugiaprofilinė klinika, kurioje teikiama visokeriopa pagalba, turi turėti skyrių, kuriame turi būti sukoncentruotos visos skubią pagalbą teikiančios tarnybos”,- perteikia pasaulio klinikų patirtį profesorius.

„Pirmoji valanda po traumos vadinama auksine valanda, nes nuo to, kokios kokybės medicinos pagalba nukentėjusiajam kuo skubiau bus suteikta, priklauso žmogaus gyvybė, o ją išgelbėjus – sveikata ateityje”, – sako KMU Ortopedijos ir traumatologijos klinikos gydytojas Alfredas Smailys.

Laukimas gali būti pražūtingas

Lietuvoje per vieną valandą įmanoma gauti visą reikalingą pagalbą nebent tuo atveju, kai nelaimė įvyksta netoli daugiaprofilinės ligoninės ir esi vienas vienintelis nukentėjusysis. KMUK ortopedai ir traumatologai kalba apie smarkiai sužalotus, daugybines traumas patyrusius savo pacientus. Atrodytų, ko gi jiems, dirbantiems aukščiausio lygio daugiaprofilinėje ligoninėje, skųstis?

„Įsivaizduokite, atvežė ligonį, kuriam sužalota galva, pilvas, sulaužytos galūnės. Reikia neurochirurgo, kraujagyslių ir pilvo chirurgų, traumatologų konsultacijų, kad būtų galima įvertinti daugybinius sužalojimus. Tačiau kol iš Neurochirurgijos klinikos, esančios maždaug už kilometro nuo Priėmimo skyriaus, ateina neurochirurgas, kol ligonį baigia konsultuoti angiochirurgas, nukentėjusiajam autoavarijoje tenka laukti. Taip bėga auksinės minutės. O jeigu nukentėjusiųjų – ne vienas?” – dėsto gydytojas Arūnas Vertelis.

Išties gydytojų laukimu Klinikų Priėmimo skyriuje piktinasi ne vienas tai patyręs ligonis. Pasirodo, gydytojai nėra dėl to kalti, jie patys norėtų, kad nereikėtų bėgioti iš vieno Klinikų miestelio galo į kitą.

Ar tokie atstumai ir darbo krūviai nėra Klinikų gigantizmo neigiama pasekmė? Traumatologų ir ortopedų idėjoms pritariantis KMUK direktorius operacinei medicinai Dainius Pavalkis sako, kad daugybines traumas patyrę ligoniai visuomet vežami į daugiaprofilines klinikas, o ten, kur dirba visų sričių specialistai, ligoninė savaime yra didelė.

Svajonė turi virsti realybe

Mirtingumas nuo patirtų traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių Lietuvoje užima trečią vietą bendroje mirtingumo struktūroje, o darbingiausio – 15-44 metų amžiaus žmonių grupėje – pirmą. Laiku suteikta kvalifikuota pagalba mirtingumą sumažina 15 proc., invalidumą – net 30 proc.

Siekiant šių rezultatų Lietuvoje numatyta įsteigti tris Skubios pagalbos centrus: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Į juos ligoniai bus pristatomi ne tik reanimobiliais, bet ir sraigtasparniais. Centruose visą parą budės pagrindiniai visų sričių specialistai, bus visa reikalinga aparatūra, operacinės. Neatidėliojant įvertinus sužeidimų pobūdį ir suteikus visokeriopą pagalbą ligoniai, reikalui esant, bus perkelti į profilines klinikas.

Kauno medicinos universiteto klinikų medikai, ypač jaunoji jų karta, sugebanti taikyti naujausius, pažangiausius pasaulio medicinos praktikos metodus, nori dirbti šiuolaikiškai. „Taip, kaip, pavyzdžiui, Londono karališkojoje ligoninėje, kur nuolat budi šešios reanimatologų brigados, ir jos laukia ligonių, o ne ligoniai – gydytojų”, – dalijasi įspūdžiais ir planais profesorius D.Pavalkis.

Šis projektas, teikiantis vilčių, kad ir pas mus bus kaip karališkojoje ligoninėje, turi būti pradėtas įgyvendinti kitąmet, o baigtas 2013-aisiais.