Česnakas prieš peršalimo virusą

Išvengti slogos, gerklės skausmo, kosulio ir kitų nemalonių negalavimų padeda paprastos priemonės, kurias visi žinome, bet neteikiame joms reikšmės

Orams atvėsus kosti ar čiaudo kone kas antras žmogus. Vaikai ypač jautrūs peršalimo ligoms. Jų išvengti sunkiausia darželiuose ir mokyklose. Žiūrėk, vienas susirgo, o paskui jį – vos ne pusė grupės ar klasės. Jei dažniau plautume rankas, vėdintume patalpas, daugiau būtume gryname ore, tikrai ne taip greitai užsikrėstume. O ir susirgus nereikia skubėti į vaistinę pirkti vaistų, kaip daro daugelis. Ligos simptomus gali palengvinti ir paprastos, nuo seno žinomos priemonės.

Sukelia 100 rūšių virusai

Istorija byloja, kad peršalimo ligos buvo gerai žinomos dar senovės Egipto, majų bei actekų civilizacijoms. Hipokratas šią ligą aprašė 5 amžiuje prieš mūsų erą. Actekai peršalimą gydydavo medaus, čili pipirų ir tabako mišiniu. 18 amžiuje gydytojas Džonas Veslis pasiūlė pirmąjį peršalimo ligų prevencijos būdą – grūdintis šaltoje vonioje. Taip pat jis teigė, jog pagrindinė šios ligos priežastis – sušalimas.

Pirmasis virusinę peršalimo prigimtį nustatė vokiečių profesorius Valteris Kruzė 1914 metais. Tačiau tai buvo įrodyta tik po šešerių metų, per kuriuos buvo atliekami eksperimentai su šimpanzėmis, o po to – su žmonėmis.

Šiuo metu žinoma, kad peršalimo ligas sukelia per 100 skirtingų virusų, kurie cirkuliuoja mūsų aplinkoje, o peršalimas ar atvėsęs oras tik daro įtaką mūsų imunitetui, kuriam susilpnėjus mūsų organizme atsiranda palankesnė terpė virusams. Tikslesnis šių ligų pavadinimas – ūmios virusinės respiratorinės infekcijos. Jų simptomai yra sloga, kosulys, gerklės ir galvos skausmas, bendras silpnumas.

Virusai perduodami kosint ar čiaudint per mažus lašelius, ore pasklindančius net 3 – 5 metrų atstumu ir išliekančius iki trijų valandų. Taip pat jie lengvai plinta ir per įvairius daiktus, kuriuos čiupinėjo sergantysis, ypač per lygius paviršius, metalą, stiklą. Nustatyta, kad apsikrečia apie 95 proc. žmonių, susidūrusių su virusu, bet ligos simptomai pasireiškia tik 75 proc. iš jų.

Jei viruso sukelti simptomai negydomi ar gydomi netinkamai, susilpnėja imunitetas ir suaktyvėja nosiaryklėje gyvenančios bakterijos. Jos gali sukelti antrines infekcijas – ausies uždegimą, sinusitus ir pan. Beje, ausies uždegimą gali sukelti ir per stiprus nosies šnypštimas. Paprastai nuo ūmių virusinių respiratorinių susirgimų pasveikstama per 3 – 7 dienas.

Šeimos gydytoja Marija Kazlauskienė teigia: jei ir išvengsime virusų, tai galime susirgti vadinamąja aplinkos veiksnių sukelta „peršalimo sloga“. Ją lemia nepakankama šilumos reguliacija bei įgimtas gleivinių jautrumas, būdingi kai kuriems žmonėms.

Skirtingai, nei susirgus virusine sloga, kuri pasireiškia jau prieš keletą dienų pablogėjusia bendra savijauta, peršalimo sukelta sloga dažniausiai greitai praeina savaime. Jei tik, žinoma, neprasideda bakterinė infekcija. Ją sukeliančių mikroorganizmų nuolat pilna ore, o paburkusi gleivinė – palanki terpė jiems daugintis. Tai, kad prasidėjo infekcija, rodo gleivingos ir pūlingos išskyros.

Pasveikti padeda ne vien vaistai

Nustatyta, kad peršalimo ligomis vidutiniškai kiekvienas sergame kartą per metus. Joms gydyti išleidžiama krūvos pinigų. Tačiau dažnai visai be reikalo iš karto griebiamasi vaistų. Kol liga tik prasideda, jos simptomus gali palengvinti ir augaliniai preparatai, paprastos procedūros. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad vaistų nuo šios ligos nėra, su ja kovoja pats organizmas, todėl gydomi tik jos simptomai – sloga, kosulys. Bendrosios praktikos gydytojų draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas docentas Vytautas Kasiulevičius pataria vaistų imtis tik būklei negerėjant. Tik tuomet, jei laikosi aukštesnė nei 39 laipsnių temperatūra, ligonį pykina ar svaigsta galva, skauda pilvą, yra sąmonės sutrikimų, būtina neatidėliotina gydytojo pagalba, nes šie požymiai gali būti kokių nors komplikacijų ar tokios sunkios ligos, kaip meningitas, pirmieji pranašai. Gydytojas primena, kad karščiavimas yra apsauginė organizmo reakcija.

„Jei susirgo vaikas, suaugusieji turėtų žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Jei ligonis karščiuoja, nereikia išsigąsti. Pakanka duoti paracetamolio, o jei jis nepadeda – ibuprofeno. Nenaudokite temperatūrai numušti analgetikų ar aspirino. Jie gali sukelti pavojingus sveikatos sutrikimus. Tik tuomet, jei 4 paras temperatūra nemažėja, nesijaučia gerėjimo tendencijų, galima galvoti apie antibiotikų vartojimą“, – sako V.Kasiulevičius. Išimtis galėtų būti nebent vyresnio amžiaus žmonės ar sergantieji daugeliu lėtinių ligų, ypač plaučių ar širdies.

Pasak gydytojo, svarbu, kad ligonis suvartotų pakankamai skysčių. Ypač tai aktualu mažiems vaikams. Dažnai jie, susirgę paprasčiausia virusine infekcija, patenka į ligoninę ne dėl pavojingų ligos sukeltų komplikacijų, o dėl to, kad karščiuodami per mažai geria skysčių. Dėl to išsivysto acetonemija, šlapime ima kauptis ketonai. Visa tai praeina per lašinę sulašinus skysčių.

Visas kitas gydymas peršalus yra simptominis. Būklę gali palengvinti ne vien tepalas nuo slogos ar tabletės, purškalai nuo gerklės skausmo. Kojas ir krūtinę galima tepti įvairiais šildančiais tepalais, dėti kompresus, kvėpavimą palengvina inhaliacijos su augaliniais preparatais.

Gydytojos M.Kazlauskienės nuomone, tik prasidėjus slogai naudingos karšto vandens su garstyčiomis vonelės kojoms, inhaliacijos su soda, jūros druska, eukalipto aliejumi, vaistažolių mišiniais. Ant nosies galima dėti ką tik išvirtą kiaušinį, suvyniotą karštą bulvę, keptuvėje pašildytą ir į audinį suvyniotą druską. Kosulį galima bandyti įveikti ridiko ar morkų sultimis su pienu ar medumi, juodųjų serbentų sultimis su medumi.

Verta pasirūpinti profilaktika

Gydytojai įsitikinę, kad peršalimo ligų įmanoma išvengti, laiku ėmusis profilaktikos priemonių. Peršalimo ligų sezono metu galima vartoti daugiau vitamino C ar augalinių preparatų, stiprinančių organizmo atsparumą. Patariama naudoti daugiau natūralių produktų: česnakų, imbiero, citrinos. Antiseptinių savybių turi ir ciberžolė, rozmarinas. Gydytoja M.Kazlauskienė sako, kad verta gerti įvairias vaistažolių arbatas, pavyzdžiui, erškėtuogių, nes jos irgi padeda apsisaugoti nuo peršalimo ligų.

„Ne mažiau svarbu laikytis pačių elementariausių higienos priemonių – kuo dažniau plauti rankas. Tai tikrai labai veiksmingas profilaktikos būdas, apsaugantis nuo virusinių infekcijų perdavimo. Ypač tai reikėtų skatinti daryti mokyklose, darželiuose. Mokytojai ir mokyklos vadovybė turėtų paraginti tėvus, kad sergančių vaikų neleistų į mokyklą ar darželį, tada jie neapkrės kitų“, – vardija patarimus gydytoja. Jei nėra kur nusiplauti rankų, išeitis gali būti specialios servetėlės rankoms valyti. Jos būna suvilgytos dezinfekcinėmis medžiagomis.

Patartina kuo dažniau vėdinti mokyklos ar darželio patalpas. Ypač svarbu vėdinti ir tas patalpas, kuriose yra ligonis. Deja, tai dažnai užmirštama, kambarys be saiko prišildomas, o langas visai neatveriamas. Padidėjus susirgimų ūmiomis virusinėmis respiratorinėmis infekcijomis, reikėtų vengti masinių renginių, švenčių, nes ten ypač palankios sąlygos užsikrėsti ligos sukėlėjais.

Grūdintis reikia pradėti ne tada, kai visi aplink ima čiaudėti ar kosėti, bet iš anksto, dar vasarą. Tam tinkamos įvairios šalto vandens procedūros: kontrastiniai dušai, maudymasis vėsesniame vandenyje.

Vaikams pravers ilgesnis buvimas lauke, net ir šaltesniu oru. Pasak V.Kasiulevičiaus, nustatyta, kad vaikai, kurie kiekvieną dieną bent po 2 valandas būna lauke, rečiau serga nei tie, kurie šį laiką praleidžia prie televizoriaus namuose. Net žiemą reikėtų kuo daugiau laiko aktyviai leisti lauke – slidinėti, čiuožinėti, bėgioti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.