Verslininkai nori institucijos, kuri prižiūrėtų Vyriausybės darbą
Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija rengia smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo naują redakciją, pagal kurią Vyriausybėje atsirastų nauja institucija – verslininkų taryba, kuri stebėtų valdininkų darbą ir neleistų priimti nė vieno įstatymo ar nutarimo, prieš tai neištyrus poveikio smulkiajam verslui.
Gina savo interesus
Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Mackevičius sako, kad kol kas smulkusis verslas Lietuvoje gali pasidžiaugti labai nedaug kuo – verslo aplinka kol kas nėra palanki smulkioms bendrovėms kurtis.
„Galime pasidžiaugti tik tuo, ką patys išsikovojome. Iš valdžios paramos ar palankių sprendimų kol kas sulaukiame labai mažai”, – „Kauno dienai” A.Mackevičius aiškino, kodėl inicijuojama smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nauja redakcija. Dokumentą rengti susibūrė aštuoniolikos asociacijų nariai.
„Nėra skaidrumo Lietuvoje, todėl norime laikyti savo ranką ant šalies smulkaus verslo pulso”, – sakė A.Mackevičius.
Pasak jo, svarbiausias įstatymo pakeitimas – nauja institucija, kurią sudarytų verslininkai. Įkurtoji verslininkų taryba stebėtų kiekvieną valdininkų žingsnį, neleistų nė vienam departamentui ar ministerijai priimti nutarimo, įstatymo, prieš tai neištyrus poveikio smulkiajam verslui. Yra toks Vyriausybės nutarimas, kuriuo rekomenduojama atlikti tokius tyrimus, analizes, bet lig šiol juo nė viena ministerija nesivadovavo.
Siekia dialogo su valdininkais
Smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas pabrėžia, kad jų siūlomo darinio vadovas būtų tvirtinamas Ministro Pirmininko, tai užtikrintų dialogą tarp verslininkų ir politikų.
„Bandoma trukdyti, žlugdyti mūsų sumanymą, ypač daug bangų kyla iš tų struktūrų, kur gali sujudėti kokia nors darbo vieta”, – apie sunkias derybas kalba A. Mackevičius. Vyriausybėje formuojamas departamentas dubliuotų Ūkio ministerijos Smulkaus verslo skyriaus veiklą – užsiimtų verslo centrų vadyba, informacijos kaupimu ir jos dalijimu smulkiesiems.
Smulkiems ir vidutiniams verslininkams atstovaujanti asociacija siūlo suskirstyti šalies bendroves į mikro (iki 10 darbuotojų), smulkias (nuo 10 iki 50 darbuotojų) ir vidutines (nuo 50 iki 250 darbuotojų), priklausymą vienai ar kitai grupei lemtų ir įmonės turtas bei apyvarta.
Tai, kaip verslas skirstomas į smulkų ir stambų Lietuvoje dabar, anot A.Mackevičiaus, yra nenormalu. Sprendžiant svarbius klausimus smulkiųjų balsas dažniausiai lieka neišgirstas, nes daugelyje „smulkiems” priskiriamų šalies asociacijų buriasi seniai šį rūbą išaugusios įmonės, tokios kaip „Senukai”, „Lietuvos paštas”, „Hronas”, „Medicinos bankas” ar „Šiaulių bankas”.
Pavyzdžiui, sprendžiant minimalaus atlyginimo didinimo reikalus nuspręsta buvo pasitarus tik su stambiaisiais – trišalėje taryboje sėdėjo Pramonininkų konfederacijos, Verslo darbdavių konfederacijos atstovai.
Anot A.Mackevičiaus, kai tokie gigantai kalba, nebūtinai jų mintys palankios smulkiesiems.
Mokesčiai – per dideli
Didinant minimalųjį atlyginimą auga ir apmokestinamoji dalis. Neseniai buvo patvirtinta 230 litų neapmokestinamas minimumas, tačiau ūgtelėjo ir apmokestinamoji dalis – iki 54 procentų, o 1998 – 2003 metais ši dalis tesudarė – 32 procentus.
„Didžiausia biudžeto dalis yra surenkama iš „ubagų”: iš tų, kurie uždirba mažiausiai, o tokiais sprendimais valdininkai paprasčiausiai naikina silpnesnius”, – sako A. Mackevičius.
Pasak jo, ypač skaudžiai nepalankius verslui sprendimus išgyvena provincijos, kur dirba smulkiausieji. Dauguma jų paprasčiausiai žūsta, nes mokesčių našta šalyje kol kas yra pernelyg sunki.