Kaune liko vos kelios slėptuvės, galinčios apsaugoti ekstremaliomis situacijomis
Jeigu Kaune įvyktų avarija ar stambus teroristų išpuolis, per kurį aplinka būtų užteršta cheminėmis, bakteriologinėmis medžiagomis, saugiausiai pasislėptų miesto valdžia. Vienintelėje ekstremalių situacijų valdymo vadavietėje yra filtrai, saugantys nuo užteršto oro ir sumontuota pagrindinė išgyvenimui reikalinga įranga.
Mieste per pastarąjį dešimtmeti liko nedaug bent minimalius standartus atitinkančių priedangų. Daugelis jų, atsidūrusios privačiose rankose, yra apleistos arba sunaikintos.
Vadavietėje – kabinetai merui ir saugumiečiui
Savanorių prospekte esanti ekstremalių situacijų valdymo vadavietės slėptuvė vienintelė atitinka visus saugumo reikalavimus. Šioje slėptuvėje yra kabinetai merui, Valstybės saugumo departamento Kauno apygardos viršininkui, policijos vadams, 60 vietų posėdžių salė, dušai, tualetai, virtuvė, vandens saugykla.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Civilinės saugos tarnybos vyriausiasis specialistas Vaclovas Kyguolis, visos slėptuvės durys yra hermetiškos.
Elektra slėptuvės patalpoms gali būti gaunama iš dviejų skirtinguose mikrorajonuose esančių pastočių, o jei nutrūktų energijos tiekimas iš išorės, įsijungtų du dyzeliniu kuru veikiantys generatoriai. Šiuo metu slėptuvės patalpos remontuojamos. „Per sienas jau smelkėsi drėgmė, kuri gadino elektros instaliaciją”, – sakė čia dirbantis mechanikas Ramūnas Petrikas.
Vadavietėje yra ir oro filtravimo įranga, kuri apsaugo nuo radioaktyvių dulkių, cheminių ir bakteriologinio ginklo teršalų. Sovietmečiu tokias apsaugos priemones turėjo daug slėptuvių. „Filtrai turi būti keičiami kas penkerius metus, o po dešimtmečio tampa visai nenaudingi, – aiškino V.Kyguolis. – Jie yra brangūs, todėl kitos slėptuvės jais neaprūpintos”.
Miesto valdžiai skirtoje slėptuvėje yra pultas, iš kurio per civilinės saugos pratybas įjungiamos miesto sirenos. Jos įranga jau pasenusi – signalas į akustines sirenas perduodamas analoginiu telefono ryšiu. „Daugelis įmonių turi skaitmeninį ryšį, todėl ten įrengtos sirenos nesuveikia”, – teigė V.Kyguolis. Iš seniau buvusių maždaug 200 sirenų, dabar veikia kelis kartus mažiau. Prieš kelerius metus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas žadėjo aprūpinti miestus aparatūra, kuria sirenos būtų įjungiamos radijo ryšiu, tačiau vėliau šių planų atsisakyta.
Priedangų mažėja
Pasak civilinės saugos specialistų, slėptuves būtina turėti dėl galimų teroristinio išpuolio, stichinių nelaimių ir avarijų atvejų, kai į aplinką patenka kenksmingų žmogui medžiagų. „Per Kauną traukiniuose gabenamas amoniakas, kitos pavojingos medžiagos, turime cheminių gaminių didmeninės prekybos sandėlių”, – kalbėjo V.Kyguolis. Pasak jo, mieste yra 125 rizikingais pripažinti objektai. „Didžiąją jų dalį sudaro prie šios kategorijos priskiriamos degalinės”, – sakė jis.
214 miestų slėptuvių galima vadinti paprasčiausiais rūsiais. „Tik keliose įmonėse dar išlikusios gerai prižiūrimos priedangos, tačiau jos neapsaugotų nuo užteršto oro”, – sakė V.Kyguolis.
Civilinės saugos tarnybos vedėjo Jono Griškevičiaus teigimu, visoje šalyje slėptuvės jau neturi oro filtravimo įrangos. „Mūsų valstybė nepriėmusi doktrinos, kuri numatytų pasirengimą karui, – kalbėjo vedėjas. – Jei būtų nuspręsta, kad privalome būti pasirengę blogiausiam, lėšas turėtų numatyti Vyriausybė. Dabar savivaldybės tik kontroliuoja slėptuvių priežiūrą, bet už jas neatsako”.
Per šešiolika metų daug slėptuvių atsidūrė privačiose rankose. Pagal įstatymus jos turi būti įrengtos tik valstybinės reikšmės objektuose, kai kuriose rizikingose, gyvybiškai svarbiose įmonėse, organizacijose, o kitur jas leidžiama naikinti.
Trikdo eismą
Slėptuvėse yra ventiliacinės angos ir atsarginiai išėjimai. Jie turi būti iškilę virš žemės paviršiaus. T.Masiulio gatvėje jie ties šviesoforais išsikišę į važiuojamąją dalį ir yra apdaužyti juos kliudžiusių mašinų.
Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius teigė, kad prie gyvenamųjų namų įrengta slėptuvė prieš kelerius metus buvo privatizuota. „Tada nepagalvota, kad privatizavimo sąlygose reikėjo įpareigoti savininkus nugriauti dabar nereikalingus ir trukdančius eismui statinius”, – mano seniūnas. Pasak jo, dabar savininkas nesutinka tai padaryti už savo lėšas.
A.Vilkevičius sakė, kad Petrašiūnuose šaltojo karo laikotarpiu buvo sukurtas ištisas slėptuvių tinklas. „Jos jungėsi požeminiais tuneliais po gatvėmis ir namais”, – sakė seniūnas.