Statė statė, bet pastatė

Pamenate populiaraus seno animacinio filmuko herojaus frazę: „Statėme statėme ir pastatėme”. Panašiai nutiko ir su sostinės universaliosios sporto salės „Sportima” statyba – darbai pradėti dar 1989 metais, o praėjusią savaitę čia pagaliau atšvęstos iškilmingos įkurtuvės.

Į vieną didžiausių Baltijos šalyse sporto objektų buvo investuoti 28 mln. litų valstybės lėšų. Šiais metais galutinai įrengti sporto arenai skirta 4,5 mln. litų. Atidarymo iškilmėse dalyvavęs premjeras Gediminas Kirkilas naujai įrengtoje salėje pažaidė stalo tenisą su jaunosiomis sportininkėmis, o treniruoklių salėje galynėjosi su štanga.

Norėta privatizuoti

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas prisiminė, kad 1989 metais buvo nutarta statyti futbolo maniežą, nes SSRS aukščiausiosios lygos pirmenybėse dalyvavęs Vilniaus „Žalgiris” žiemą neturėjo gerų pasirengimo sąlygų. Pirmosios investicijos į arenos statybą buvo rubliais. 3 mln. rublių pavyko gauti iš SSRS sporto komiteto.

„Buvo metų, kai statyboms būdavo skiriama tik po 100-200 tūkst. litų, bet darbai niekada nebuvo nutrūkę. Buvo bandymų šį sporto objektą privatizuoti – norėta įrengti „Maximos” bazę, panaudoti šou verslui, bet mums pavyko jį išsaugoti sportui”, – džiaugėsi M.Kačkanas.

KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas pasidžiaugė, kad kasdien „Sportimoje” sportuoja 600 žmonių, iš jų – 500 jaunųjų futbolininkų. Dabar ši arena turi universalios sporto salės statusą, bet, kaip žinoma, ji labiausiai reikalinga futbolininkams, kuriems anksčiau žiemą tekdavo treniruotis mokyklų salėse arba lauke. „Sportimoje” futbolininkų treniruotės prasideda anksti rytą, o baigiasi vėlai vakare. Futbolininkai nuo šiol galės naudotis ir pagal specialų užsakymą įrengta treniruoklių sale.

Futbolininkų rojus

„Sportimoje” futbolo aikštė įrengta 2001 metais. Po kelerių metų Vilniuje apsilankęs Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) prezidentas Seppas Blatteris pasibaisėjo šioje arenoje paklota sena dirbtinės aikštės danga. Tai nebuvo tuščias įspėjimas. Žaisdami ant sintetinės dangos futbolininkai patirdavo labai sunkių traumų.

2005 metais paklota naujausios kartos dirbtinė danga, sertifikuota FIFA. Šiai dangai suteikiama ilgametė garantija. Aikštės ilgis – 100 metrų, plotis – 70 metrų. Ji atitinka FIFA standartus, todėl „Sportimoje” galima rengti tarptautines futbolo varžybas. Baigus įrengti tribūnas dabar šioje arenoje žiūrovams skirta 3200 individualių vietų.

Dar keletas skaičių: bendras sporto komplekso plotas – per 16 000 kvadratinių metrų, salės aukštis – 26 metrai. „Sportimos” karkasą sudaro suomiškos metalinės konstrukcijos. Panaudotos keturios arkinės sijos, kiekviena iš jų sveria po 45 tonas. Iš viso panaudota 900 tonų metalinių konstrukcijų.

„Sportimoje” įrengta moderni šildymo sistema, leidžianti šildyti ne visą areną, o pagal poreikius atskirus plotus.

„Reikia ne dejuoti dėl pinigų stygiaus, o statyti”, – per „Sportimos” salės oficialų atidarymą pareiškė premjeras G.Kirkilas.

Lieka tikėtis, jog kito nacionalinės svarbos sporto objekto – pavyzdžiui, nacionalinio stadiono – statyba netruks 17 metų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.