Prieš dešimt metų mirusį vieną ryškiausių dramos aktorių, poetą ir Lietuvos atgimimo šauklį Kęstutį Genį nuo šiol primins ir jo gimtajame teatre Kaune atidengtas biustas
Jaunosios kartos skulptoriaus Mindaugo Jurėno darbas – Kęstučio Genio biustas – laikinai įkurdintas prie naujosios Kauno valstybinio dramos teatro Palėpės salės, tačiau baigus teatro rekonstrukciją bus perkeltas į pagrindinį teatro fojė, šalia Lietuvos dramos legendų Antaninos Vainiūnaitės-Kubertavičienės ir Petro Kubertavičiaus.
Keturi kūrybos dešimtmečiai
Pirmadienį laikinojoje sostinėje vyko Kęstučio Genio atminimo renginiai. Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje aukotos šventosios Mišios, aplankytas aktoriaus kapas, o vakare teatre parodytas atminimo spektaklis „Laisvės šauklys”. Jį pagal poeto sūnaus Gintauto Genio tekstą sukūrė Kauno teatro aktoriai Egidijus Stancikas, Dainius Svobonas, Tomas Erbrėderis, Arūnas Stanionis ir saksofonininkas Seržas.
Kęstutis Genys gimė 1928 metais Kaune, čia mokėsi ir baigė „Saulės” gimnaziją. Būsimas aktorius teatru pradėjo domėtis jau mokydamasis Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete. 1952 metais pradėjo dirbti Kauno valstybiniame dramos ir muzikos teatre, o po studijų Valstybiniame teatro meno institute (GITIS) Maskvoje 1959 metais grįžo į naujai įkurtą nuo muzikinio teatro atskirtą Kauno dramos teatrą. Per bemaž keturias dešimtis kūrybinio darbo metų Kęstutis Genys sukūrė daugiau nei pusę šimto vaidmenų, daugelis jų buvo pagrindiniai. Vyresnės kartos žiūrovai iki šiol nepamiršta jo sukurto Žygimanto Augusto „Barboroje Radvilaitėje”, pastatytoje legendinio režisieriaus Jono Jurašo, ar Antonijaus spektaklyje „Antonijus ir Kleopatra”.
„Pabudome ir kelkimės”
Kęstutis Genys – išskirtinis Lietuvos kultūros reiškinys. Tai nepaprasto talento asmenybė, nesileidusi aukoti savo įsitikinimų dėl garbės, patogumų ar karjeros. Daugelį metų jo poezija gulėjo stalčiuose. Anot kritikų, Kęstučio Genio eilėraščių mintis – atvira, laisva, be įmantrybių, išvedžiojimų, o jo posmai – „tarsi žaizdre išlydyti žodžiai”.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kęstutis Genys aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą. Jis priklausė Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komitetui, buvo išrinktas Lietuvos sąjūdžio Kauno miesto tarybos nariu. Savo poezijos vakarų ar paties sukurtų spektaklių pajamas skyrė Vytauto Didžiojo paminklo ir Prisikėlimo bažnyčios atstatymui. Atkūrus nepriklausomybę vienas garsiausių Kauno dramos aktorių Lietuvos laisvės judėjimą garsino Australijoje ir JAV. Iki šiol teatro žiūrovų atmintyje gyvi jo vaidmenys, o Lietuvos atgimimo himnu tapęs eilėraštis „Pabudome ir kelkimės” tebeskamba net jaunesniosios lietuvių kartos širdyse.
Kauno miesto savivaldybė Kęstučio Genio 70-ojo gimtadienio proga Daubos gatvelę prie Kauno universiteto klinikų, kur gyveno Laisvės šauklys, 1998 metais pavadino aktoriaus vardu. Prie šeštojo namo sienos pritvirtinta memorialinė atminimo lenta. Dabar čia įkurtas jo kūrybinės veiklos ir gyvenimo kelio muziejus – ekspozicija.