Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas sprendimą dėl „Sodros” įmokų ribų žada priimti dar šiemet. Tačiau gali būti, kad Vyriausybė apsispręs vėliau, juolab jog darbdavių ir darbuotojų organizacijos įteikė premjerui savo siūlymus.
Ministrą pirmininką pasiekė trijų profesinių sąjungų centrų, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos raštas. Jame siūloma „Sodros” mokesčių ribas įvesti po kelerių metų, kai pagerės šalies ekonominė padėtis ir bus daugiau tūkstantinius atlyginimus gaunančių žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė patikino, kad „Sodros” įmokų klausimas dar nebaigtas svarstyti ir jokių tvirtų sprendimų nepadaryta. Šią temą ne anksčiau nei ateinančią savaitę strateginiame komitete turėtų aptarti ministrai.
Emigracijos nesustabdys
Užsienio investuotojus vienijantis „Investuotojų forumas” siekia, kad didelius atlyginimus gaunantiems asmenims nuo tam tikros uždarbio sumos nebūtų skaičiuojami mokesčiai „Sodrai”. Šiai idėjai linkę pritarti Kirkilas ir prezidentas Valdas Adamkus. Tačiau LPK viceprezidentas Rimas Varkulevičius teigia, jog ketinimas nustatyti „Sodros” mokesčių ribas nepakankamai pagrįstas argumentais. „Sakoma, kad tai padės stabdyti emigraciją. Tarp 400 tūkst. žmonių, išvažiavusių iš Lietuvos, buvo labai mažai uždirbusių daugiau kaip 8 tūkst. litų. Jie šalį paliko norėdami kaip nors pritaikyti savo gebėjimus, o ne dėl nenustatytų „Sodros” mokesčių ribų”, – kalbėjo Varkulevičius.
Pasak jo, emigraciją stabdytų ir daugiau užsienio investuotojų leistų pritraukti ne nustatyta įmokų „Sodrai” riba, o sparčiau mažinamas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pakeisti pensijų mokėjimo principai, kad būtų galima gauti didesnes pensijas, bei įpareigojimas įmonėms pasirūpinti socialiniu paketu. Pagal jį įmonės pačios turėtų rūpintis darbuotojams teikiamomis socialinėmis paslaugomis, pradedant maitinimu ir baigiant kultūriniu švietimu. Įsipareigodami siūlyti tokį paslaugų paketą darbdaviai galėtų tikėtis iš valstybės už tai gauti kompensacijas.
„GPM mažinimas – resursas, kuris leistų darbuotojui į rankas mokėti didesnį atlygį. O nustačius „Sodros” mokesčių ribas nebus garantijos, kad sutaupyti pinigai atiteks darbuotojams”, – sakė Varkulevičius.
Rūpi ir išmokos
„Sodros” mokesčiais suinteresuoti laikinai į Lietuvą atvažiavę investuotojai. Jiems įdomios ne „Sodros” išmokos, o įmokos. Tačiau norint gauti didesnes išmokas reikia kalbėti ir apie „Sodros” įmokas, o jų dydis turėtų būti keičiamas. Jei žmonės mokėdami mokesčius galėtų gauti didesnes išmokas, jie būtų suinteresuoti dirbti Lietuvoje. Tai iš dalies išspręstų emigracijos problemą”, – aiškino Černiauskas.
Žada didesnes algas
„Sodros” mokesčių ribų idėją ginantis „Investuotojų forumas” tvirtina, jog tai padidintų Lietuvos konkurencingumą, leistų darbuotojams tikėtis didesnių atlyginimų. „Daugelis darbdavių iš sutaupytų lėšų noriai mokėtų žmonėms didesnes algas. O nustačius „Sodros” įmokų ribas lėšos būtų ištraukiamos iš šešėlinio verslo, nes darbdavys neturėtų tikslo rizikuoti ir mokėti atlyginimus vokeliuose”, – kalbėjo „Investuotojų forumo” patarėjas Algirdas Matkevičius. Be to, jo manymu, tokios ribos leistų Lietuvoje pritraukti ir išlaikyti įvairių sričių specialistus.
Tačiau šį argumentą Varkulevičius atremia sakydamas, kad darbuotojų, kuriuos reikėtų prisivilioti iš užsienio į Lietuvą, – vienetai. „Tokių specialistų stoka siejama ne su mokesčių lengvatomis ar atlyginimais, o su infrastruktūros nebuvimu”, – teigė Varkulevičius.