Nori dirbti – negimdyk

Vis garsiau skalambijant, jog Lietuvoje trūksta darbo jėgos, kai kurie darbdaviai drįsta reikalauti, kad merginos pasirašytų sutartis, kuriomis įsipareigoja netekėti ir negimdyti vaikų.

„Ar gali pastoti?”

24 metų klaipėdietė Monika, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų skelbiama, teigė, kad savo patirtimi gali paneigti visus mitus, jog darbdaviai darbuotojų laukia išskėstomis rankomis.

Anglų ir prancūzų filologijos išsilavinimą įgijusi mergina yra dirbusi užsienyje. Ji turi viešbučio administratorės ir konferencijų organizatorės darbo patirties.

„Pagal išsilavinimą galiu dirbti mokykloje. Tačiau esame jauna šeima ir norisi daugiau uždirbti, todėl darbo nusprendžiau ieškoti kitur”, – pasakojo Monika.

Ji bandė įsidarbinti drabužiais prekiaujančiose parduotuvėse, kavinėse, net lošimo namuose.

Monika peržengė beveik dešimties galimų darboviečių slenkstį.

Tačiau, jos teigimu, darbdaviai ją atstumdavę tik todėl, kad mergina jauna, neseniai ištekėjusi, todėl yra tikimybė, kad gali greitai susilaukti vaikų.

„Labiausiai stebino tai, kad nė vienas klausimas nebuvo susijęs su darbo specifika, mano sugebėjimai nedomino. Potencialūs darbdaviai klausdavo, ar esu ištekėjusi, ar turiu vaikų.

Kai į pastarąjį klausimą atsakydavau neigiamai, pasmalsaudavo, ar išvis galiu susilaukti atžalų”, – neseniai patirtais išgyvenimais dalijosi Monika.

Ji teigė supratusi, kad šeimą turintis jaunas žmogus darbdaviams nėra vertybė.

„Susidarė toks įspūdis, jog ištekėjusi gabi mergina nedomina darbdavio, nes ji negalės būti jo meilužė”, – rėžė klaipėdietė.

Verčia pasižadėti

Monika papasakojo ir kelių savo draugių patirtį.

Jų darbdaviai esą liepė žodžiu, o kartais ir raštu pasižadėti, kad jos kelerius metus netekės, negimdys vaikų.

„Draugė ketino tuoktis vasarą, tačiau, bijodama prarasti darbą, vestuves nukėlė neribotam laikui”, – tikino Monika.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Indrė Mackevičiūtė teigė, jog tarnybą ne kartą yra pasiekę žodiniai skundai, kad merginos yra verčiamos pasirašyti neoficialias sutartis, jog tam tikrą laiką neištekės ir nesusilauks vaikų.

Tačiau raštiško skundo nė viena neišdrįso parašyti.

Šiemet teismą pasiekė tik viena byla, kurioje mergina kaltino darbdavį seksualiniu priekabiavimu.

Ir nors mergina pateikė garso įrašus, byla buvo atmesta dar pirmos instancijos teisme.

„Tačiau apklausos rodo, jog seksualinis priekabiavimas darbe yra kasdienė situacija”, – sakė patarėja.

Klausti draudžiama

I.Mackevičiūtės teigimu, darbdaviai neturėtų klausti apie šeimos sudėtį, norą susilaukti vaikų.

Toks domėjimasis pablogina jaunų moterų padėtį darbo rinkoje, nes vaikinams tokie klausimai nėra užduodami.

„Net ir įstatymiškai numatyta, jog darbo pokalbiuose neturėtų būti klausiama apie santuoką ar šeimos planus”, – tvirtino I.Mackevičiūtė.

Tačiau darbuotojų atrankas organizuojančių bendrovių vadovai buvo linkę klausimus apie asmeninį gyvenimą pateisinti.

Darbuotojų atrankų vykdymo bendrovės „Manager.lt” vadovas Aras Mileška tikino, jog įsidarbinti panorusiojo apie tai, kaip jis susitvarkęs gyvenimą, klausiama tada, kai žmogus nesugeba atskleisti asmeninių savybių.

„Be to, kiekvienas darbdavys planuoja savo įmonės veiklą, todėl jam labai svarbu žinoti, ar įdarbintas jaunas žmogus po kurio laiko nebus linkęs išeiti motinystės ar tėvystės atostogų. Kalbant apie asmeninius klausimus tendencija tokia: kuo didesnė kompanija, tuo tokių klausimų mažiau. Didelėje komandoje vieno žmogaus atsitraukimas jos veiklos nesustabdys”, – teigė A.Mileška.

Verslo konsultacijas teikiančios bendrovės direktorė Goda Aženeckaitė, nors ir pritarė, kad klausimai apie šeimą yra ne visai etiški, teigė, kad toks darbdavių domėjimasis taip pat yra natūralus.

Vis dėlto ir A.Mileška, ir G.Aženeckaitė tvirtino, jog darbdaviai nėra kėlę reikalavimų dėl būsimų darbuotojų amžiaus ar šeiminės padėties.

Svarbu tik noras

Praradusi viltį, jog pavyks savarankiškai įsidarbinti, klaipėdietė Monika kreipėsi ir į darbo biržą.

„Tačiau viešai deklaruojami teiginiai, jog darbdaviai kone visų profesijų atstovų laukia išskėstomis rankomis, taip pat pasirodė esą neteisingi. Geriausiu atveju man pasiūlė dirbti prekybos centre kasininke pardavėja”, – apmaudo neslėpė jauna moteris.

Klaipėdos darbo biržos tarpininkas su darbdaviais Antanas Šipulskis patikino, jog tik statybininkų ir didžiųjų prekybos centrų darbuotojų ieškantys darbdaviai atsižvelgia vien į žmonių norą dirbti.

Kitų profesijų atstovams darbo pasiūla nėra didelė.

Gruodžio 1-ąją Klaipėdos darbo biržoje buvo užsiregistravę 388 jaunuoliai iki 25 metų.

Daugiausia jų – 132 – turėjo tik vidurinį išsilavinimą.

Tačiau net 75 jauni darbo biržos klientai yra įgiję aukštąjį išsilavinimą.

Darbo ieško ir teisininkai, ir verslo organizatoriai, ir politologai, ir finansininkai, ir socialiniai pedagogai, ir psichologai, ir vadybininkai.

Iš viso darbo ieško net apie 80 skirtingų profesijų atstovų, kuriems yra iki 25 metų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

2 atsiliepimai į "Nori dirbti – negimdyk"

  1. d

    Sventa teisybe, kur jau kur, bet Lietuvoje darbdaviai labai moka parodyti, kad zmogus tik kaip darbo irankis. Gerai, kol dirbi jam, bet nesugalvok sirgti ar tapti nescia, tada tai jau laikykis. Na ir kaip pavysdziui galiu pasakyti, kad uzsienyje radau darba, ieskodama su kudikiu ant ranku.

  2. R

    Merginai aplamai sudetinga Lietuvoje rasti darba. Kol jai nuo 25-30 bujo priimti, nes pastos, nuo 30-35 nes turi maza vaika, kuris sitgs ir pan. Absurdas, bet tokia realybe.

Komentuoti: R Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.