Prieš Kalėdas Lietuvos jūrų muziejaus pingvinai ėmė dairytis į paruoštus lizdus ir poruotis.
Į Kopgalį nuo Antarkties atkeliavusius egzotiškus paukščius, kaip ir jų gentainius laisvėje, veikia biologinis laikrodis.
Nors ten pavasaris, o čia žiema, paukščiai ir Lietuvoje tuo pačiu metu ruošiasi pratęsti giminę.
Muziejaus bandoje šiuo metu yra 18 pingvinų. Jūros paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo teigimu, 2006 metais iš sudėtų 8 kiaušinių perinti tiko tik vienas, bet išsiritusį mažylį po kurio laiko dėl apsigimimo teko užmigdyti.
Didžiąją bandos dalį sudaro Magelano ir antarktinių pingvinų hibridai, kurie nėra atsparūs. Bandoje liko tik 4 seniausi grynaveisliai pingvinai. Jie įsigyti dar 1982 metais.
Likusieji 14 – Kopgalio mišrūnai.
Tinkami perėjimui kiaušiniai, jeigu tokių bus, sausį atsidurs specialiame inkubatoriuje, kuris įsigytas padedant „Dūmtraukio” bendrovei. Jis kaip diena ir naktis skiriasi nuo pirmojo, kai 1990 metais buvo pradėtas eksperimentas.
Tuomet ilgą laiką perėjusi pingvinė nusilpo ir prieš kalantis pingvinukui nugaišo. Išmonės nestokojantis pingvinų tėčiu pramintas A.Grušas greitai surado paprasčiausią viščiukų perinimo inkubatorių. Pavyko. Išsirito padarėlis, kurio muziejininkai tada dar nežinojo, kuo ir kaip maitinti.
Dabar visa tai praeityje. Įvaldyta speciali, pačių muziejininkų išrasta pingvinukų maitinimo technologija. Maistas – žuvų tyrė, pagerinta įvairiais priedais.
Jeigu ne senstelėjusi hibridinė pingvinų banda, Kopgalyje tuos egzotiškus paukščius būtų galima sėkmingai veisti.
Galbūt ateityje, įsigijus sveikų, jaunų grynaveislių pingvinų, išsipildys ir ši muziejaus entuziastų idėja.