Besibaigiantys metai nestokojo įvykių, padariusių didžiulę įtaką ir visam Lietuvos ūkiui, ir kiekvienam šalies piliečiui.
Prieš nosį užtrenktos durys į euro zoną, sumažėjęs gyventojų pajamų mokestis, brangstančios dujos, šiluma ir paskolos, rekordines aukštumas pasiekusios, o vėliau pradėjusios smukti benzino kainos – tai tik dalis įvykių, kurių grandinę gruodį užbaigia sėkmingiausiu visų laikų Lietuvos sandoriu vadinama sutartis dėl „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo ir rekordinio valstybės biudžeto patvirtinimas.
„Vakarų ekspresas” pabandė išskirti reikšmingiausius 2006-ųjų, kuriuos ekspertai vadina tikrai sėkmingais metais, įvykius.
Sausis
Vidutiniškai trečdaliu pabrango gamtinės dujos.
Įsigaliojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kuriuo buvo pakeisti nekilnojamojo turto mokestinės vertės skaičiavimo principai. Tai smarkiai padidino nekilnojamojo turto mokestį už miestų centruose esančias patalpas.
Vasaris
Klaipėdoje važiavimas didžiaisiais autobusais pabrango nuo 80 centų iki lito, o maršrutiniais taksi – nuo 1,5 iki 1,7 lito.
Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų ministrų taryba šeštąją direktyvą papildė punktu, kuris leido Lietuvai neribotą laiką taikyti sumažintą PVM tarifą centriniam šildymui.
ES žemės ūkio ministrai oficialiai pritarė radikaliai bendrijos cukraus sektoriaus reformai. Teigiama, kad dėl šios reformos cukrus Lietuvos parduotuvėse daugiau nei trečdaliu atpigs maždaug po trejų metų.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovai paskelbė komunikatą, kuriuo išreiškė savo pritarimą naujos atominės elektrinės statybai regione ir pakvietė nacionalines energetikos kompanijas investuoti į šį projektą.
Kovas
Europos centrinis bankas (ECB) padidino bazinę palūkanų normą nuo 2,25 iki 2,5 proc.
Balandis
Apie 4 000 darbuotojų turėjusi Panevėžio kineskopų gamybos bendrovė „Ekranas” nutraukė gamybą, jai iškelta bankroto byla.
Gegužė
Prasidėjo antrasis ES pereinamojo laikotarpio etapas laisvo darbuotojų judėjimo srityje. Naujųjų ES šalių piliečiams savo darbo rinkas atvėrė Ispanija, Graikija, Portugalija, Suomija ir Europos ekonominei erdvei priklausanti Islandija.
Seimas priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, palengvinančias komercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų naštą – leista taikyti nebe 1 proc., o diferencijuotą nekilnojamojo turto mokestį (nuo 0,3 iki 1 proc.), dėl jo dydžio sprendžiant savivaldybių taryboms.
Europos Komisija nerekomendavo Lietuvai nuo kitų metų pradžios įsivesti euro, nes mūsų šalis nesuvaldė infliacijos – kovą vidutinė 12 mėnesių infliacija Lietuvoje siekė 2,7 proc. ir buvo beveik 1 procentiniu punktu didesnė už to mėnesio Mastrichto infliacijos kriterijų (2,63 proc.).
Birželis
Seimas patvirtino Vyriausybės parengtą sutartį dėl 30,66 proc. „Mažeikių naftos” akcijų paketo pardavimo Lenkijos AB „Polski Koncern Naftowy Orlen S.A.” („PKN Orlen”).
Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pradėjo veikti pasitikėjimo telefonas ir pradėta kampanija prieš nelegalius atlyginimus „Neimk vokelio”.
ECB bazinę palūkanų normą padidino nuo 2,5 iki 2,75 proc.
Liepa
Gyventojų pajamų mokestis sumažėjo nuo 33 iki 27 proc.
Minimali mėnesinė alga padidėjo nuo 550 iki 600 litų.
Gamtinės dujos pabrango vidutiniškai 13 proc.
Populiariausio 95 markės benzino litro kaina pirmą kartą šalies istorijoje viršijo vieno euro ribą ir uostamiestyje siekė 3,46 lito.
Naftotiekyje „Družba-1”, kuriuo į „Mažeikių naftą” tiekiama rusiška nafta, įvyko avarija. Nafta juo į Mažeikius neteka iki šiol.
Šalyje užfiksuota didžiausia vidutinė infliacija nuo 1998 metų. Ji siekė 3,2 proc.
Rugpjūtis
ECB bazinę palūkanų normą padidino nuo 2,75 iki 3 proc.
Suskaičiuota, kad sausros padaryti nuostoliai šalies žemės ūkiui siekia 600 mln. litų.
Rugsėjis
Klaipėdos miesto taryba patvirtino naujus – 18,1 proc. didesnius – „Klaipėdos energijos” centralizuotai tiekiamos šilumos tarifus – nuo lapkričio pirmosios klaipėdiečiai už šilumą moka 12,37 cento už kWh.
Spalis
Viename iš „Mažeikių naftos” įrenginių kilo gaisras, kurio nuostoliai gali siekti nuo 62 iki 131 mln. litų.
ECB bazinę palūkanų normą padidino nuo 3 iki 3,25 proc.
Lapkritis
Europos Parlamentas pritarė Paslaugų direktyvai, reglamentuojančiai paslaugų tiekimą ES vidaus rinkoje. Direktyva pašalino teisines kliūtis įmonėms laisvai teikti paslaugas kitose ES šalyse narėse, tačiau priimtame direktyvos variante neliko pradiniame dokumento projekte egzistavusio vadinamojo kilmės šalies principo, kuris leistų kitoje šalyje veikiančiai bendrovei taikyti savo šalies teisę.
Seimas dar trejiems metams pratęsė pajamų mokesčio lengvatą Lietuvos gyventojams, savo reikmėms įsigyjantiems asmeninį kompiuterį. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata bus suteikiama už vieną 2004-2009 metais įsigytą asmeninį kompiuterį su programine įranga ir (arba) interneto prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidomis, neviršijančiomis 4 000 litų.
Prie Latvijos sienos nusidriekė kilometrinės vilkikų eilės.
Gruodis
ECB bazinių palūkanų normą padidino nuo 3,25 iki 3,5 proc.
AB „Lietuvos energija” ir Lenkijos kompanijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne S. A.” atstovai pasirašė sutartį dėl Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų sujungimo ir bendros įmonės, kuri rūpintųsi elektros tilto statyba, steigimo.
Seimas pritarė rekordiniam kitų metų valstybės biudžetui, kuris bus 2,9 mlrd. litų didesnis nei šiemet ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sudarys 22,2 mlrd. litų.
Vyriausybė baigė sandorį dėl 30,66 proc. „Mažeikių naftos” akcijų perleidimo Lenkijos koncernui „PKN Orlen”. Diena anksčiau Lenkijos bendrovė iš „Yukos International UK” įsigijo 53,7 proc. Mažeikių įmonės akcijų.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda
Nors mažėjo šalies konkurencingumas, didėjo darbo jėgos trūkumas paslaugų sektoriuje, augo infliacija, besibaigiantys metai Lietuvos ekonomikai yra labai sėkmingi, nepaisant netgi to fakto, kad šalies valdžiai nepavyko atlikti svarbiausio darbo – užsitikrinti prisijungimą prie euro zonos nuo 2007-ųjų pradžios.
Svarbiausiu metų įvykiu vadinčiau gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą nuo 33 iki 27 proc. Antru pagal svarbą – sėkmingai užbaigtą sandorį dėl „Mažeikių naftos”.
Negalima nepaminėti to, kad kitų metų valstybės biudžetas buvo priimtas pernelyg atsipalaidavus, su intencija, kad ateityje šalies ekonomika tik augs, nebuvo priimti į ateitį orientuoti sprendimai. Nesuprantamai vilkinamas sprendimas dėl „Sodros” įmokų lubų, nevykdytos sveikatos ir švietimo reformos, turinčios tiesioginį ryšį su šalies ūkiu.
Vyriausiasis banko „DnB NORD” analitikas Rimantas Rudzkis
Šie metais tikrai buvo neblogi – ūkis augo gana sparčiai, ypač reikia pasidžiaugti, kad užfiksuotas sparčiausias iki šiol gyventojų pajamų augimas. Tai labai svarbu, nes iki tol atlyginimai Lietuvoje augo labai lėtai ir žmonės pagrįstai piktinosi, kad ekonomikos plėtra neatsiliepia gyvenimo gerovei. Šiemet atlyginimai augo sparčiau nei gamyba – tai iš dalies kompensuos ankstesnius praradimus atlyginimų srityje.
Gali džiaugtis ir Vyriausybė, nes 2006-ieji yra jau kelinti metai, kai mokesčių surinkimas augo sparčiau nei BVP. Tai reiškia, kad mažėjo šešėlinės ekonomikos dalis.
„Mažeikių nafta” – stambiausia Lietuvos įmonė, sukurianti apie 3 proc. BVP, tad buvo svarbu, ar pavyks apsaugoti ją nuo perėjimo į Rusijos rankas. Kol kas galima konstatuoti, kad tai sėkmingas sandoris. Dar labiau džiugina tai, kad kartu su šiuo klausimu pajudėjo iš mirties taško elektros tilto į Vakarus projektas, kuris Lietuvai yra itin svarbus. Jei viskas šioje srityje klostysis taip, kaip dabar, šį susitarimą su Lenkija vadinčiau netgi svarbiausiu metų įvykiu.
Tai, kad kitąmet neįsivesime euro ir taip praleisime šansą patekti į ES lyderių gretas – irgi išskirtinės svarbos įvykis. Be visų įsijungimo į euro zoną suteikiamų makroekonominių pranašumų, būtų nelikę ir nežinomybės, kuri vis atidedant euro įvedimo laikotarpį gali pradėti veikti finansų rinkas. Jos dar tiki, kad bendroji valiuta Lietuvoje bus po metų kitų. Jei euro įvedimo data vis tols, gali pradėti didėti ilgalaikių paskolų palūkanos.