Prie uostamiesčio prijungtų gyvenviečių žmonės nesulaukia, kada prasidės valdžios pažadėtas geresnis gyvenimas.
Klaipėdos priemiesčio kaimų gyventojai beveik prieš dešimt metų miestiečiais tapo jų nuomonės net nepasiteiravus. Švepelių, Lypkių gyventojai iki šiol konfliktuoja dėl aplinkinių gamyklų, o Rimkų gyvenvietė taip ir liko viena labiausiai apleistų teritorijų.
Tačiau žemės mokesčiai nuomininkams šoktelėjo keliasdešimt kartų.
20 kartų brangiau
Rimkų gyventojas Juozapas Dargis patyrė šoką, šiemet sužinojęs, kad mokesčiai už 25 arų sklypą šalia sodybos pabrango per 20 kartų.
1998-aisiais jis mokėjo už 25 arų sklypą apie 25 litus žemės nuomos mokesčių. Gavęs raginimą už 2003-iuosius ir 2004-uosius sumokėti po 537 litus, J.Dargis ieškojo teisybės ir uostamiesčio savivaldybėje ir Klaipėdos apskrityje.
Dargiai sužinojo, kad Klaipėdos valdžia jau suteikė lengvatą pagal tarybos sprendimą, tai yra atleido nuo mokesčių už 7 arus žemės. O už likusius 18 arų šeima privalo sumokėti be jokių nuolaidų.
Anot Klaipėdos rajono savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėjos Irenos Gailiuvienės, už 25 arų sklypą Ketvergių gyventojai moka 68 litus, Dituvos – 51 litą, o Kretingalės – 94 litus žemės nuomos mokesčio.
Laukė malonės
Rimkų gyventojai, už savo pinigus įsiteisinę žemės nuosavybę, moka 10 kartų mažiau mokesčių nei tie, kuriems nuosavybės reikalus tebežada sutvarkyti valdžia.
1990 metais Dargiai pasididino savo namų ūkio sklypą nuo 10 iki 25 arų, o po poros metų už žemę sumokėjo investiciniais čekiais. Tačiau nuosavybės neįsiteisino. Todėl šeima liko ne sklypo savininkė, o nuomininkė.
„Kai dalį Rimkų prijungė prie Klaipėdos, rajono žemėtvarkininkai sakė, kad mums, pensininkams su negalia, bus nemokamai atlikti geodeziniai matavimai ir žemė bus įteisinta”, – prisiminė J.Dargis.
Tačiau niekas neskubėjo įteisinti nuosavybės, nors Juozapas yra II, o jo žmona – I grupės invalidai.
Šiemet iš Klaipėdos apskrities gautų raštų J.Dargis sužinojo, kad uostamiesčio savivaldybė dar nėra parinkusi viešojo pirkimo būdu sklypų planų su geodezinių matavimų duomenimis rengėjo. Todėl apskritis negali parduoti žemės sklypo.
Dargių kaimynai, kurie nelaukė malonės iš valdžios, už geodezinius matavimus sumokėjo patys. Dabar už nuosavus 25 arų sklypus jie temoka po 40 litų žemės mokesčio.
Bijo antstolių
Dargiai gavo miesto savivaldybės raštą, kad po 30 dienų nesumokėtų mokesčių už žemės nuomą savivaldybė ieškos vadovaudamasi Civiliniu kodeksu.
„Pasiskolinome pinigų iš giminių ir sumokėjome. Mudu gauname apie 700 litų pensijos. Gyvulių nelaikome nuo tol, kai žmona visiškai apako”, – dėstė savo vargus J.Dargis.
Jis prisipažino, kad delsti ir aiškintis ilgiau bijojo. „Užsiundys antstolius. Troba 1969-aisiais statyta. Įkainos keliais šimtais ir parduos”, – nerado išeities vyras.
Įsūnis pasikorė
Dargiai 1972- aisiais įsivaikino vaikų namų auklėtinį Vitalijų.
Sūnus užaugo, sukūrė šeimą. Vėliau išsiskyrė.
„Užpernai Vitalijus neteko darbo. Neturėjo už ką mokėti alimentų. Skolos didėjo. Pernai vasarį pasikorė šalia sodybos ant obels šakos”,- parodė Juozapas nupjautos obels kelmą.
Anot jo, valdžia, spausdama vargstančius žmones, dar ne vieną pasiųs ant šakos.
Juozapas sakė, kad vienas didelis uostamiesčio savivaldybės ponas pasiūlė: „Jei neturi už ką mokėti mokesčių, tai parduok žemę – atsikratyk to vargo”.
J.Dargis negalėjo prisiminti, kuriais metais tapo Klaipėdos gyventoju. „Mūsų nuomonės niekas neklausė. Prijungė prie miesto, ir tiek”, – neslėpė nusivylimo vyras.
Pažadų maistas
Nepradžiugino gyvenimas mieste ir Lypkių bei Švepelių gyventojų. Jie atsidūrė Laisvosios ekonominės zonos apsuptyje. Gyventojai kenčia teršalų tvaiką, triukšmą iš gretimų įmonių.
Jau aštuonerius metus Lypkių bei Švepelių gyventojai maitinami pažadais apie iškeldinimą. Tačiau jų sklypai ir namai buvo įkainoti juokingai mažomis sumomis. Jų neužtenka net butui uostamiestyje įsigyti.
„Klaipėda” jau rašė, kad Aldonos Toliušienės, Lypkių gyventojos, turtas – du trečdaliai namo ir 25 arų sklypas įvertintas 125 tūkst. litų. Jos sūnaus šeimai už butą Lypkiuose žada sumokėti 45 tūkst. litų. „Kaip už tokius pinigus įsikurti naujoje vietoje?” – stebėjosi moteris.
Ji sakė, kad perkeliant gyvenvietę į Klaipėdos miestą niekas jų nuomonės neklausė. „Priėmė įstatymą. Mes persiregistravome, ir tiek”, – teigė A.Toliušienė.
1997 metais jiems buvo pažadėta, kad iškraustys iš Laisvosios ekonominės zonos. „Miesto valdžia reikalavo nieko nerekonstruoti, nestatyti, nes čia žmonės gyventi negali” ,- prisiminė moteris. Ji mano, kad gyventojų turtas nuvertėjo ir dėl to, kad nebuvo investuojama.
Uždraustas kelias
Lypkių ir Švepelių gyventojai – nežinioje.
Anot A.Toliušienės, su valdžia susitinka dažnai, bet nieko konkretaus niekas nepasako. „Žadėjo suskaičiuoti želdinių vertę. Kada tai padarys – neaišku”, – gūžčiojo moteris.
Per devynerius metus, kai yra klaipėdiečiai, Lypkių, Švepelių gyventojams pavyko iškovoti, kad būtų įvestas vandentiekis.
Jiems pavyko iškovoti, kad leistų naudotis nutiestu keliu.
„Kol neįsikišo Seimo kontrolieriai, mums neleido važinėti ekonominės zonos keliu. Jis metus laiko buvo užverstas blokais. Todėl turėjome važiuoti į miesto centrą per rajoną. Reikėjo kaskart sukti keturių kilometrų lanką, kol patekdavome į miestą”, – prisiminė A.Toliušienė.
Miestui – 21 kaimas
1996 metais Klaipėdos miesto savivaldybei buvo priskirta apie 2 730 hektarų Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos.
Į uostamiesčio teritoriją pateko Labrenciškių, Tauralaukio, Virkučių, Daugulių, Šaulių, Paupių, Barškių, Sendvario, Lypkių, Žardės gyvenamosios vietovės. Taip pat Kukuliškių, Kalotės, Purmalių, Budrikių, Sudmantų, Jakų, Švepelių, Rimkų, Budelkiemio, Laistų, Kairių gyvenamųjų vietovių dalys.
Vigantas Danilavičius